„Varžytynės. Kasdien su šia mintimi gyvenu nuo pusę penktos ryto, kai šeima keliasi darbams, iki vidurnakčio. Tik save kaltinu, kad be reikalo pradėjau ūkininkauti. Mūsų valstybėje geriau nieko nedaryti. Patikėkite, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pavesta įgyvendinti priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas”, struktūrinių fondų parama pagal 2004-2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą - BPD - yra tik gražūs žodžiai ir reklama”, - nusivylimo neslėpė vienas pirmųjų Lietuvos ūkininkų, modernaus pieno ūkio savininkas puniškis Albertas Jusas.
© K.Šatūno nuotr.

Vokiečių ūkininkai buvo šokiruoti

Prie varžytynių slenksčio atsidūrusio ūkininko valdose jau nesilanko ūkininkų delegacijos, įvairių bendrovių atstovai, nerengiami kiti susibūrimai. Gražiai tvarkomame ūkyje lauko dienas organizavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Alytaus biuras, kiti skyriai. Kur visi jie dabar? Kodėl nepagelbsti bėdoje atsidūrusiam ūkininkui?

Tiesa, mes apsilankėme tuomet, kai A.Juso ūkyje neseniai buvo viešėję vokiečiai. Jie liko pritrenkti mūsų šalies politikų požiūrio į Lietuvos ūkininkus. Net siūlė puniškiui atvykti į Vokietiją ir jos bankuose imti paskolą ūkiui gelbėti. Ten jam tektų mokėti apie 4 proc. palūkanų, pas mus - 14 procentų.

Lietus trumpam atitraukė ūkininką nuo darbų, tad turėjome valandėlę pokalbiui.

„Lietuva nuo senovės buvo žemės ūkio kraštas. Šiandien iš šalies vadovų negirdžiu, kad kuris nors kalbėtų apie žemės ūkį, kad kurį domintų ši sritis. Nacionalinė mokėjimo agentūra - gigantiškas aparatas, bet kam jis reikalingas?” - retoriškai klausia pašnekovas, auginantis 200 karvių, 125 iš jų - piendavės.

Jis piktinasi: sukurtas didelis darbuotojų aparatas, įvairūs fondai, bet jų specialistai sėdi kabinetuose ir vadovaujasi teorijomis. Praktiniai dalykai, analizės jų nedomina. Ūkininkas šypteli prisiminęs žodžius, kurie tarsi burtažodis Nacionalinės mokėjimo agentūros Alytaus skyriaus specialistes paskatino sparčiau suktis, padėti jam greičiau gauti išmokas. Tas stebuklingas žodžių junginys buvo: „Aš važiuosiu pas ministrą.” Pasak Alberto, ši frazė padėjusi ir jo kolegai, kitam ūkininkui. „Šios tarnybos specialistai turėtų dirbti mums, padėti kuo greičiau gauti lėšų, prižiūrėti projektą, žadinti ūkininkus, jei jie apsnūdę, siūlyti, analizuoti, daryti išvadas. Bet atvažiuoja tik patikrinti. Ir dažnai juoką sukelia”, - tvirtina ūkininkas.

Jis pasakojo nusprendęs atsisakyti pašarų šėrimo stotelių, nes keitėsi šėrimo būdas, ir iš priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas” lėšų vietoje koncentruotų pašarų dalijimo stotelių įsigyti 4 melžimo aparatus. „Agentūros specialistas jų neleido pirkti, aparatus įvardijo kaip atsargines detales. Ar 10 tūkstančių kainuojantis modernus melžimo aparatas - atsarginė detalė?” - nesupranta ūkininkas. Dabar keturios melžimo vietos tuščios. Ūkininkas mano, kad jo reikalai gal ir būtų klojęsi geriau, jei jį būtų šefavęs vienas specialistas. Jie keitėsi, teko turėti reikalų su keturiais ar net penkiais.

A.Jusas prisiminė vieną kuriozą. Baigus statyti 160 vietų ūkinį pastatą sulaukė Nacionalinės mokėjimo agentūros Alytaus skyriaus specialisto vizito. Svečias, apžiūrėjęs statinį, pasiteiravo: „O kur dar 50 sąramų? Radau tik 10.” „Atidžiai pažvelgiau jam į veidą. Maniau, juokauja. O jis, pasirodo, rimtų rimčiausiai klausia. Tada pajuokavau aš. Sakau, norint jas pamatyti, reikia pastato apdailą nulupti. Bet paskui, žinok, reikės ir priklijuoti. Suprasčiau, jei būtų buvęs dar beūsis studenčiokas, tačiau kai prieš mane stovi iš kaimo kilęs mano amžiaus vyras ir nori, kad visos sąramos baigtame statinyje būtų matyti kaip ant delno, darosi neramu”, - dėsto pašnekovas.

Išsigelbėjimas - kooperatyvas

„Klausiate, ar manyje dar liko patriotizmo? Aš nežinau, kas esu. Buvau optimistas, nusivyliau, netikiu ateitimi. Graudu klausyti, kokiais būdais ketinama papildyti valstybės biudžetą. Pradeda nuo mažulėlių kišenių. Kodėl ne nuo savų? Kitados prie šio stalo sėdėjo, apie ūkininkų ateitį gražiai kalbėjo ir kandidatas į tuomet pirmos kadencijos Prezidentus Valdas Adamkus. Ir kiti politikai lankėsi, stengtis dėl žemės ūkio žadėjo. Bet viską taip greitai pamiršo”, - ūkininkas susikrimtęs dėl nesmagios kasdienybės.

Kritiškiausia, pasak jo, pieno ūkių, kurie dalyvavo BPD programoje ir yra paėmę paskolas, padėtis. Pradėtos skaičiuoti 7 proc. palūkanos dabar šoktelėjo iki 14 procentų. Už litrą pieno iki liepos 1-osios A.Jusas gaudavo po 50 centų. Dvidešimt metų ūkininkaujančiam puniškiui nuolat kirbėjo mintis kooperuotis. Jis vis prisimena ir kitiems pateikia šluotos pavyzdį: kiekvieną jos ražą lengva perlaužti, o surištų į šluotą - niekaip. „Keturis kartus bandėme burtis. Nepavykdavo. Žmonės vis įžiūrėdavo kito naudą, bet nesistengdavo įvertinti, kad ir patys ją pajus. Pavydas verčia vargti vieniems.

Pagaliau nepraradusieji vilties susibūrėme į „Pieną LT”, ir pirmasis rezultatas - nuo liepos 1-osios už litrą pieno gauname po 57 centus. Šis kooperatyvas vykdo dvi programas”, - kalbėjo ūkininkas, kuriam kooperatyvas - vienintelė šviesa sunkiame žemdirbio kelyje.

Anos, nepriklausomos, Lietuvos ūkininkus iš 1935-1936-ųjų sunkmečio taip pat gelbėjo kooperatyvų sąjungos „Lietūkis” veikla. Tik ji padėjo atsigauti. Bet tuomet „Lietūkiui” talkino ir valdžia. „Mums padėti nereikia, tegul atiduoda, ką uždirbome”, - kartojo darbštus ūkininkas.

Sauja centų juntamesnė?

Kad ūkių situacija kritiška, pripažįsta ir žemės ūkiu turintys labiau pasirūpinti specialistai. Atsivėrus galimybėms pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama kaimo plėtrai buvo žadamos vienodos sąlygos konkuruoti pieno gamintojams. Palyginti su kitomis ES šalimis, pieno supirkimo kainos Lietuvoje mažiausios. „Lietuvoje nėra žemės ūkio strategijos, nėra bendrų planų. Mėtomasi ir mėtoma, vienu žodžiu - žlugdomi tie, kas nori dirbti ir užsidirbti”, - padėtį bando reziumuoti A.Jusas. Nėra ir ūkininkų vienybės. Visi, pasak pašnekovo, tyliai kenčia ir vargsta savo ūkiuose. Jam viešai prabilus, atsiliepė dešimtys ir dejavo, kad jų irgi laukia varžytynės.

„Vokiečiai pasakojo savo valdžią privertę į juos atsigręžti. Suvežė pieną, išpylė aikštės viduryje. O ką veikiame mes? Supurto mus truputį, tuoj kiekvienas po savo ūkio šluota lyg peliukai pasislepiame”, - atviras ūkininkas.

Kur jis semiasi stiprybės? „Tas uostas - šeima, mano trys atžalos, dar besimokančios, bestudijuojančios, geros, darbščios”, - teigia A.Jusas. Žmona priduria: „Ir nuolat iš mūsų girdinčios, kad nėra pinigų.”

Pasitraukti iš ūkio be pusantrų metų jis negali. Gauta parama iš ES įpareigoja penkerius metus nekeisti veiklos. Iš pieno ūkio gaunamų pajamų jau nebeužtenka paskoloms, einamiesiems mokesčiams sumokėti. Šeimos biudžetą gelbsti žmonos, dirbančios policijoje, atlyginimas.

Kaip taupo, kad nepatirtų dar didesnių nuostolių? „Galvijams jau neduodu mineralinių priedų, papildų. Nuperku tik laižomosios druskos. Šeriu tik tuo, ką pats pasigaminu. Aišku, nukenčia primilžiai. Užpernai per metus iš kiekvienos karvės primelždavau vidutiniškai 7 tūkstančius litrų, pernai - 6 tūkstančius 500 litrų pieno. Stengiuosi samdyti mažiau darbininkų. Dabar dirba keturi, nors tokiame ūkyje reikėtų dar nors poros. Atsisakiau nereikalingų pirkinių, nekaupiu jų, perku tik kai baigiasi. Naujų plovimo medžiagų užprašau tik besibaigiant senoms. Reikėtų ūkyje kai ką patobulinti, šen bei ten pabetonuoti, bet tokių darbų nepradedu”, - taupymo punktus dėsto ūkininkas.

Jo ūkis prižiūrimas beveik 20 valandų per parą, tačiau jau kuris laikas neduoda jokios naudos. Valstybės nesudrausminti, net žodeliu nepabarti jo uždarbį dalijasi monopolininkai - perdirbėjai ir prekybininkai. Jei valstybė jiems uždėtų „lubas”, tarkime, 50 proc. (yra ES šalių, kurių pieno ūkiams atitenka 60 proc. pajamų nuo parduotų produktų) pasiektų jų gamintojus.

„Monopolininkai susirenka litus, o mums paberia baltų ir geltonų centų. Ir dar bando įtikinti, kad litas rankoje ne taip jaučiamas kaip sauja centų”, - apmaudžiai kalba dar ne taip seniai lyderiavęs ūkininkas. Ir šiandien jis ir jo šeima daug dirba, bet visas uždarbis atitenka valstybei, į šeimos biudžetą neįplaukia nė vienas litas. Ar ši šeima - ne valstybės įkaitė? Tik taip save vadina ir pats A.Jusas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Per savaitę – keturi nauji afrikinio kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose (19)

Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro ( AKM ) židiniai...

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (23)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Per savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas dešimtims šernų (32)

Rugpjūčio 4-11 dienomis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43...

Senoje kolūkio kontoroje – naujas jaunojo ūkininko gyvenimas (147)

Nebent tik sovietinės „egzotikos“ šiandien pasiilgę sodiečiai galėtų pavydėti jaunajam...

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (86)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (17)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (944)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (5)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (288)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos?

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (31)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Vėžio pacientams viena klaida mirties riziką padidina net 2,5 karto (18)

Vėžys – sunki liga, kuriai įveikti reikia daug jėgų ir stiprybės. Chemoterapija , kurią...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (7)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...

Po „2 Barai“ išlikimo kovos projektą paliko net trys dalyviai, du sugrįžo svečio teisėmis (2)

Sekmadienio vakarą pajūryje vyko tiesioginis vasaros projekto „2 Barai“ ketvirtfinalis, po...