Pasak Virginijos Baltraitienės, iki 10 proc. sumažintas prekybos antkainis būtiniausiems pieno produktams sumažintų jų kainas ir paskatintų vartojimą. Ji tikina, kad ligšiolinės pieno produktų kainų nuolaidos buvo daromos perdirbėjų sąskaita.
„Prekybininkai turėtų riboti antkainį pagrindiniams pieno produktams, kurių sąrašą turėtų patvirtinti Vyriausybė. Ne tik prekybinis antkainis, bet yra lentynų mokesčiai, rampų, švenčių dienų, reklamos mokesčiai“, - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė V.Baltraitienė.
Anot jos, tai paskatins pieno produktų vartojimą.
„Mes manome, kad yra kasdieninio vartojimo prekės - pienas, sūriai - žmogus negyvena be jų. Ir aš manau, taip padidėtų vartojimas. Mes sakome, kad mes labai mažai suvartojame pieno produktų, palyginti su kitomis valstybėmis. Kodėl taip yra? Nes kaina labai didelė. Žmogui gal labiau apsimoka nusipirkti mėsos gabalą, jis sotesnis jaučiasi nei iš varškės. (...) Mes norime ir skatinti, kad būtų vartojimas pieno produktų, ir manom, kad prekybininkai ant kitų prekių, kurie nėra kasdienio vartojimo, gali dėtis antkainius, kurie nėra reglamentuojami“, - kalbėjo V.Baltraitienė.
Jos teigimu, ji nesiūlytų įstatymo pakeitimų, jei prekybininkai patys būtų sumažinę kainas, neimdami lentynų ir kitų mokesčių iš perdirbėjų. Anot V.Baltraitienės, pastaruoju metu sumažintos kainos yra ne prekybos tinklų, o perdirbėjų sąskaita.
„Kodėl mes įsikišame į tai? Jeigu tai darytų mūsų rinkos žaidėjai, ką padarė Latvijoje iš karto embargui prasidėjus, kodėl perdirbėjai iš karto pasakė, kokia kaina pristato į parduotuves, prekybos tinklai iš karto pasakė, kad mes neimame lentynos mokesčio, irgi minimalų antkainį, kad tik žmonės vartotų daugiau pieno produktų“, - sakė žemės ūkio ministrė.
„Aš to nei įrodyti, nei paneigti negaliu, bet ką aš girdžiu iš visų perdirbėjų, tai jų sąskaita yra tos nuolaidos visos dabar“, - pridūrė ji.
V.Baltraitienė Seimui siūlo reguliuoti pieno gamintojų ir supirkėjų arba perdirbėjų santykius. Trečiadienį Seime ji užregistravo įstatymo projektą, kuris numato, kad už tos pat rūšies pieną turi būti mokama vienodai, apie kainų pasikeitimą turi būti perspėjama iš anksto, o prekybininkų antkainis negalės būti didesnis nei 10 proc.
LLRI vadovą šokiravo V.Baltraitienės siūlymai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovas Žilvinas Šilėnas pareiškė, kad jį šokiravo žemės ūkio ministrės siūlymas reguliuoti pieno supirkimo kainas. Anot jo, būtų paprasčiau tiesiog uždrausti pirkėjams pirkti užsienietiškus pieno produktus.
Pasak jo, V. Baltraitienės siūlymas drausti pirkti žaliavinį pieną užsienyje, nenupirkus viso pieno Lietuvoje, prieštarauja Europos teisei.
„Tai yra aktyvus, visiškas prieštaravimas Europos teisės normoms, visiškai grubus. Jei toks dalykas būtų įgyvendintas, reiškia, kad pieną reikėtų supirkti tokiomis kainomis, kokios pasiūlomos. Perdirbėjai ir pardavėjai nebeturės dėl ko derėtis. Apribojus konkurenciją ir uždraudus parduoti produkciją ne iš lietuviško pieno, galutinę kainą sumokėtų vartotojai. Jau nekalbant apie tai, kad Konkurencijos taryba turėtų peržiūrėti ketinimus mažinti pieno supirkimo kainą“, - BNS sakė LLRI vadovas.
Jo teigimu, siūlomos įstatymo normos yra pražūtingos tiek ekonomiškai, tiek teisiškai. Be to, Lietuvoje prekyba žemės ūkio produkcija jau yra reglamentuojama
„Nepamirškime, kad turime verslininkus, kurie gamina pieną, ir verslininkus, kurie jį perdirba. Kad abi pusės ginčijasi dėl kainų, versle yra natūralu. Dabar viena pusė - pieno gamintojai - su Žemės ūkio ministerijos pagalba sugeba pageidavimų koncertą sudėti į teisės aktų projektą. Neįsivaizduoju, kaip būtų reaguojama į įstatymo projektą, kad į Lietuvą draudžiama ateiti užsienio prekybos tinklams. Čia yra lygiai toks pats siūlomas reguliavimas“, - BNS sakė Ž.Šilėnas.
Anot jo, Lietuvoje reguliuojamos monopolijų kainos, ir nors jos reguliuojamos techniškai, atsižvelgiant į įvairias formules ir pakankamai objektyviai, tačiau vartotojai kainomis vistiek nėra patenkinti.