Natūralūs ir tautinio paveldo sertifikatus turintys maisto produktai (linų sėklos, sėmenų aliejus ir kmynai) itin pageidaujami Vilniaus mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, juos noriai superka ir kai kurie prekybos centrai.

Sveiko gyvenimo būdo puoselėtojai Janina ir Bronislavas Liubomiras Vošteriai, gyvenantys Bagaslaviškyje (Širvintų r.), ūkininkauja daugiau nei dvidešimt metų ir kaskart vis labiau įsitikina, jog sveikiausia yra pačių užauginti bei pagaminti, dar tėvų ir protėvių vartoti produktai.

Įprastų ir naujų ūkininkavimo būdų derinys

Kaip pasakoja B. L. Vošteris, į šį kraštą prieš 35 metus jie atsikėlė iš Biržų rajono, kad vaikams būtų patogiau mokslus baigti. Atsiradus galimybei savarankiškai ūkininkauti, kaip ir visi, sėjo javus, ankštines kultūras, mokėsi auginti kmynus ir rapsus, nemažą dalį dirbamosios žemės skyrė linams. Kai lietuviškus linus išstūmė kinų ir baltarusių pluoštas, beliko sėmeniniai. LAMMC Žemdirbystės instituto Upytės bandymų stoties mokslininkų paskatintas ūkininkas jau beveik dvidešimt metų augina tą pačią sėmeninių linų veislę, seniai prisitaikiusią prie vietinių sąlygų.

Į klausimą, kaip suderina tokių skirtingų kultūrų derliaus nuėmimą, ūkininkas atsako, jog pirmi kuliami kmynai, o sėmenys – paskutiniai. Jų nuėmimas yra vienas sunkiausių darbų, nes sėmenis reikia išdžiovinti ir išvalyti. Likę lauke stiebeliai smulkinami ir apariami, nors labai tiktų biokurui gaminti. Visa linų auginimo technologija ūkininkui gerai žinoma, mat Biržų rajone jie buvo itin populiarūs. Be to, dar vaikui teko visus darbus apdorojant linus dirbti: stiebelių pėdus teko merkti linmarkoje, jaujoje džiovinti, arkliai, sukdami specialų ratą, pluoštą mindavo.

Pasak B. L. Vošterio, dabar ne tik sėmeniniai linai daug kam kelia nuostabą. Štai iki šiol supirkėjai nesupranta belukščių avižų vertės, todėl pats turi austrišką malūną, kuriuo mala ūkyje užaugintus kviečius, žirnius, belukštes avižas, rugius. O ką jau bekalbėti apie šalia sodybos esančią vėjo jėgainę... Šiame krašte gal vienintelė. Vėjuotų dienų gerokai mažiau nei pajūryje, tad elektros energija naudojama retais atvejais. O ir saulės kolektorių B. L. Vošteris įsirengė bene pirmasis šalyje. Leidimas gaminti elektros energiją išduotas 2011 m., o plėsti gamybos pajėgumus leista pernai ir sutartis sudaryta dvylikai metų. „Įranga kainavo per 360 tūkst. Lt, dabartinis saulės kolektoriaus pajėgumas yra 30 kW/val. Valstybė ją perka miestelio reikmėms po 1,6 Lt/kW, o pats naudojuosi LESTO teikiama elektros energija“, – džiaugėsi sodietis.

Iš tonos sėmenų - 300 l aliejaus

Janina ir Bronislavas Vošteriai dirba ranka rankon, kitaip turint savo ūkį ir neįmanoma. Radę permainingoje žemės ūkio rinkoje nišelę, nusprendė jos nepaleisti. Rapsų ir sėmenų aliejaus gamyba tapo tikru iššūkiu, kuriam negailėta nei laiko, nei jėgų, gerai nežinant kiek iš to bus naudos. „Tinkamų aliejui spausti sėmenų iš hektaro būna mažiau nei tona, o aliejaus išeiga sudaro per 30 proc. esamo kiekio. Išspaustas aliejus turi nuosėdų, kurioms nusėsti reikia laiko, – pasakoja B. L. Vošteris.– Nuosėdas panaudoju gydomiesiems tepalams gaminti, o aliejus tinka ir maistui, ir vaistams. Panašiai gaminamas ir rapsų aliejus, tik jo išeiga didesnė.“

Sėmenų aliejų ūkininkas spaudžia pagal poreikius, nes jis po mėnesio apkarsta. Buteliukai aliejui turi būti tamsūs ir jie laikomi šaldytuve. Tepalą galima laikyti porą mėnesių irgi tik šaldytuve. Rapsų aliejaus laikymo sąlygos tos pačios, tik jis kokybę išlaiko ilgiau. Ūkininkas aliejų ir kitus namuose pagamintus produktus (dažniausiai įvairių rūšių miltus) pardavinėja namie bei didmiesčių turgeliuose. Nors prekybos apimtys nedidelės, tačiau aliejui gaminti nuolat samdomi du darbininkai.

Pasak „ŪP“ pašnekovo, sėmenų aliejus – tradicinis lietuvių produktas, kuriuo žmonės skanindavo košes, raugintus kopūstus, grybus, daržovių salotas. Tik anuomet nebuvo jokių mokslinių tyrimų apie jame esančias veikliąsias medžiagas, bet ir be šių žinių dauguma gerai žinojo linų gydomąsias savybes. „Mano šaltai spaustas aliejus turtingas sudėtinių omegos rūgščių dalių: 57-58 proc. sudaro omega-3 ir 18-20 proc. tenka omegai–6. Toks rūgščių santykis nulemia kokybę, kuriai neprilygsta joks kitas augalinis aliejus, – pasakoja B. Vošteris. – Nemanau, kad sėmenų aliejus – panacėja, bet įsitikinau, kad galima išgydyti daug susirgimų. Tai patvirtina žmonių atsiliepimai, kurie kasdien vartoja šį aliejų.“

Miela širdžiai, gražu akiai

Kaip ir dera, ūkininkų šeimoje darbai atitinkamai pasiskirtyti ir Janinos Vošterienės rūpestis yra gėlės, daržas bei pulkas vištų. „Pradėjus gyventi pastatytame naujame name, kone 25 arų aplinkai buvo skirta nemažai dėmesio. Laikui bėgant gėlynuose augalai keitė augalus, augo dektoratyvūs spygliuočiai ir lapuočiai medeliai bei krūmai. Atsirado vieta ir tvenkinukui, ir skulptūroms, ir akmenimis grįstiems takeliams bei vejai, – pasakoja J. Vošterienė. – Gėles dažniausiai perkame turguje, nes užauginti jų daigus sudėtinga. Tik šiemet kone visos pavasarinės gėlės sužydo kartu ir aplinką puošė labai trumpai. Dabar beliko laukti viendienių ir jurginų žiedų.“

Pasak sodybos šeimininkės, kuo užsiimti, jeigu ne aplinkos priežiūra, juolab kad to grožio taip reikia, o ir laiko yra. Anksčiau dar dirbo kultūros namų direktore, tačiau šalyje kultūrai nelieka pinigų. Tad saviveikla liko tik prisiminimuose. Be to, ir miestelis tuštėja, nes aplinkinėse sodybose įsikuria tik vasarotojai.

Ūkiniame pastate, kur spaudžiamas aliejus, yra nedidelė seklyčia, kur vyksta įvairūs renginiai, seminarai, užsuka ekskursijos bei svečiai. Ten pasakojama apie sėmenų aliejaus, kitų natūralių maisto produktų naudingąsias savybes, verdamos ir ragaujamos įvairios košės. Ant seklyčios sienų eksponuojamos įvairių institucijų suteiktos padėkos bei pagyrimo raštai, apdovanojimai ne vienų „Metų ūkio“ konkursų nugalėtojui, sertifikatai tautinio ir kulinarijos paveldo produktams.
O svečių knygoje padėkos už susipažinimą su ūkine veikla, vaistiniais augalais bei gydomosiomis sėmenų aliejaus savybėmis. „Švietėjiška edukacinė programa išėjo savaime ir džiugu, kad bendraminčių ratas plečiasi“, – kalba Janina ir Bronislavas Vošteriai.

Lino sėklelės galia

Apie sėmenų aliejaus gydomąsias savybes iš patirties žino ir pats B. L. Vošteris.

„Prieš kelerius metus pradėjo skaudėti kelių sąnarius taip smarkiai, kad gydytojai pranašavo tik sąnarių keitimo operaciją. Žinodamas apie sėmenų aliejaus gydomąsias savybes dėjau tirščių su kaulažolių šaknimis kompresus. Tik prieš tai skaudamą vietą reikia pakaitinti vandenyje, kad atsivertų odos poros. Ištepus suplaktu aliejumi dedamas tvarstis, aprišama plėvele ir užmaunama kojinė. Po kiek laiko skausmai nurimo ir šiandien jaučiuosi gana puikiai“, – kalba ūkininkas.

Turėjo žmogus ir daugiau bėdų: prostatos susirgimas grėsė virsti vėžiu, tad ir vėl pagelbėjo sėmenų aliejus. Bendraudamas su mokslininkais apie sėmenų aliejų sužinojo daug ligų, kurias padeda įveikti šis produktas.

Literatūroje teigiama, kad linų sėmenyse esančios omega-3 rūgštys šalina iš organizmo cholesterolį, padeda įveikti kai kurias širdies ligas, reguliuoja kraujo spaudimą, mažina insulto ir infarkto pavojų. Aliejus naudingas dažnai patiriantiesiems stresą ir jaudulį. Šis aliejus naudingas sąnariams, nes omega-3 ir omega-6 rūgštys gerina kalcio ir magnio pasisavinimą, greitina sąnarių traumų gijimą, švelnina jų skausmus, malšina uždegimą. Be to, šis aliejus stiprina plaukus, o oda tampa švelni ir lygi it aksomas.

Neatsititktinai Bronislavo Vošterio diena prasideda stikline gryno vandens su citrina, o po keliolikos minučių suvalgo 100 g varškės, sumaišytos su šaukšteliu medaus ir šaukštu aliejaus. Žmona Janina labiau mėgsta kelis kartus per dieną išgerti po šaukštą gryno sėmenų aliejaus.