Priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ veikloje vyras dalyvavo 2007 m. „Už paramos lėšas pirkau sėjamąją ir plūgą. Tėvukas turėjo traktorių, todėl mes bendrom jėgom dirbome žemę. Vėliau pirkome ir kombainą, purkštuvą, trąšų barstytuvą, priekabas, kitą traktorių, grūdų sandėliavimo įrangą. Turim viską, kas mums reikalinga“, – paramos naudą pabrėžia ūkininkas.
Ūkyje darbuojasi visa šeimyna
Ūkininkas šiuo metu dirba 260 hektarų, dar 140 rūpinasi jo sesuo ir tėtis. Zelbų ūkyje, kurį šeima vadina „Zelbūkiu“, auga augalinės kultūros: kviečiai, miežiai, rapsai, pupos. Kitąmet T. Zelba ketina sėti ir žirnių.
30 m. ūkininkas didžiausia ūkio stiprybe laiko darnią šeimą. Plėtoti augalininkystės ūkį vyrui padeda ne tik žmona, bet ir tėvai, sesuo. „Mūsų stiprybė yra ta, kad vienas kitam padedame. Sesuo pabaigusi dizaino studijas, aš – viešojo administravimo, žmona – verslo vadybos, tėvukas – automechanikas, elektrikas, mama – medicinos sesuo. Visas tas sritis mes pritaikome žemės ūkyje ir visi kažką įdedame savo“, – tikina T. Zelba.
Įvertino apdovanojimais
Pašnekovas teigia, kad augalininkystė tolygu loterijai, nes kiekvienais metais nežinoma, ar derlius bus gausus. „Nuo ūkininko priklauso tik pusė galutinio derliaus, visą kitą lemia gamta. Kiekvieni metai mums yra siurprizas: vieni sausi, kiti šlapi, kitais dar ir kruša. Nors visi deklaruoja, kad derlius buvo puikus, iš tikrųjų šiemet buvo sausra, grūdai nėra kokybiški. Nėra gerų metų, jie visi skirtingi, kaip ir žmonės“, – sako T. Zelba.
Visa šeimyna prieš kelerius metus nutarė, kad prekyba grūdais nėra perspektyvi veikla, todėl įsigijo malūną ir ėmė prekiauti ne tik grūdais, bet ir miltais. Zelbų malūnas jau spėjo pagarsėti apylinkėse – savininkus apdovanojo už darbo vietų kūrimą kaimo vietovėje. Nebuvo pamirštas ir T. Zelbos ūkis – 2012 m. Metų ūkio rinkimuose Šiaulių rajone laimėjo 3 vietą. Ateityje Zelbos svarsto galimybę įrengti kepyklėlę, galbūt įsigyti ir galvijų.
Patirtį perduos vaikams
Viešąjį administravimą studijavęs vyras prisimena visą vaikystę praleidęs ūkyje, todėl kitokios veiklos po studijų net neplanavo. „Mano tėvukas buvo vienas pirmųjų ūkininkų, kūrėsi, berods, 1992 m., visas žinias iš jo ir perėmėme. Pamenu, kai mažas būdamas traktorių vairuodavau, sunkvežimius. Kaime augau, taip ir pripratau, nemačiau savęs kitoje srityje“, – teigia Tautvydas.
Paklaustas, ar niekada nebuvo minties viską mesti ir išvykti gyventi į didmiestį, vyras atsako kategoriškai: „Ne, aš kaip tik pykstu ant tų, kurie sako, kad kaime nieko gero nėra.“ Meškuičių miestelio gyventojas mato, kad kaimai po truputį sensta ir kad juose yra girtaujančių žmonių. „Bet negi visi galvoja, kad miestuose niekas negeria? Barų ten yra ne ką mažiau. Reikia šį požiūrį keisti“, – įsitikinęs jis.
„Vokietijoje ar Švedijoje ūkininkavimo tradicijos yra gilios, ten yra nusistovėjusi sistema, nuosavi plotai, pastatai. Mūsų tėvams, seneliams viską reikėjo sukurti patiems, nes 1991 m. mes neturėjome nieko, viską kūrėme nuo nulio, todėl jei po manęs niekas netęstų tradicijų, būtų gaila. Tačiau vaikų neversime, tai jų pasirinkimas“, – sako sūnų Motiejų su žmona auginantis T. Zelba
Paraiškų laukiama iki metų pabaigos
Nors Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa artėja į pabaigą, jaunieji ūkininkai iki šių metų pabaigos dar turi galimybę pateikti paraiškas paramai pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ gauti. Paramos gali kreiptis jaunesni nei 40-ies metų ūkininkai, kurių žemės ūkio valda ir ūkis buvo įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo. Pretenduojantieji į paramą taip pat turi turėti pakankamai profesinių įgūdžių bei kompetencijos ir su paraiška pateikti vieną iš profesinį pasirengimą ūkininkauti įrodančių dokumentų.
Su priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklėmis galima susipažinti paspaudus šią nuorodą.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros arba apsilankyk NMA svetainėje.
Užs. Nr. 2014.12.12-01