Ūkininkas: argi protinga investuoti į verslą, kuriam reikalavimai vis didėja, o nauda - menka

 (21)
Ūkininkas: argi protinga investuoti į verslą, kuriam reikalavimai vis didėja, o nauda - menka
© Stopkadras/Youtube.com

Šiemet apskrities rajonų pieno ūkiuose didėjo melžiamų karvių produktyvumas - 300-700 kilogramų pieno vidutiniškai iš vienos karvės. Tačiau tai neatnešė lauktos finansinės naudos. Priešingai - žemdirbių pajamos už parduotą pieną sumažėjo, rašo „Šiaulių kraštas”.

Du trečdaliai visų melžiamų karvių dabartiniu metu yra apskrities žemės ūkio bendrovėse. Karvių produktyvumas jose, vertinant šalies mastu, yra ryškiai didesnis, nei smulkiuose ūkiuose.

Pavyzdžiui, Kuršėnų žemės ūkio bendrovėje, turinčioje 900 melžiamųjų, jų produktyvumas yra vidutiniškai beveik 7600 kilogramų pieno per metus. Tiek pat - 580 karvių turinčioje Ginkūnų agrofirmoje (abi - Šiaulių rajone).

Lietuviško pieno supirkimo kaina tėra vos 72 procentai Europos Sąjungos vidurkio. Šį rudenį paskelbtoje Agrarinės ekonomikos instituto informacijoje matyti, jog daugiau nei po litą už pieną gauna olandai, danai, vokiečiai. Apie litą jau mokama Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje.

Respublikinės bendrovės "Gyvulių produktyvumo kontrolė" duomenimis, Šiaulių rajono ūkininko Vitoldo Norkaus karvidėje Egėliškėse naujausiu karvių produktyvumo laikotarpiu (2011-ųjų metų spalis - šių metų rugsėjis) iš 197 karvių primelžta vidutiniškai net po 9011 kilogramų 4,2 procento riebumo pieno.

"Argi protinga investuoti į verslą, kuriam reikalavimai vis didėja, o nauda iš jo - per menka? Kas kita - grūdų ūkis: pasistačiau 1300 tonų talpos grūdų saugyklą, pirkau naują kombainą", - teigia Šiaulių rajono ūkininkas Vitoldas Norkus.

Tie, kurie laikė po kelias karves, pamatė, kad jiems tai neapsimoka. Šalies mastu ir šiemet statistiškai kiekvieną dieną karvių skaičius sumažėja trylika galvų. Yra ūkininkų, likviduojančių ir 20-30 karvių pieno ūkius.

ELTA
 
21
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kaimo naujienos

Išmokos – laiku pateikusiems dokumentus (1)

2014 spalio mėn. 24 d. 13:07
Pareiškėjai, šiais metais deklaravę plotus ir pateikę paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) plotines priemones ir tiesioginėms išmokoms gauti, turėtų atkreipti dėmesį į dokumentų teikimo tvarką ir terminus. Anksčiau reikiamą informaciją ir dokumentus pateikę pareiškėjai gali tikėtis greičiau sulaukti išmokų.

Blyškiaveidei euro zonai pavydu JAV ekonomikos gyvybingumo (4)

2014 spalio mėn. 24 d. 11:13
Investuotojų Europoje nerimas vakar sumažėjo (EURO STOXX +1,19 proc.) paskelbus euro zonos spalio mėnesio verslo pasitikėjimo ekonomika rodiklius, kurie, panašu, patvirtino, kad regionas kol kas išvengė sugrįžimo į recesiją. Euro zonos gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis kilo 0,4 punkto iki 50,7 punkto, o paslaugų sektoriuje nuotaikos stabilizavosi (52,4 punkto, kaip ir praėjusį mėnesį).

Neįveikiant kiaulių maro, ūkininkai nemato plėtros galimybių (8)

2014 spalio mėn. 21 d. 07:36
Nepavykstant Lietuvoje įveikti afrikinio kiaulių maro, kiaulininkystės plėtra, ypač smulkiuose ūkiuose, nėra perspektyvi. Kol kas ūkiams nėra numatyta jokių kompensacijų, išskyrus vienkartines už paskerstas kiaules. Žemės ūkio ministerija skatina pereiti prie kitos veiklos: dabar teikti paraiškas gali stambūs augintojai, rengiama paramos programa ir smulkiesiems.

VMVT pateko į teisėsaugos akiratį (11)

2014 spalio mėn. 20 d. 16:30
VMVT pateko į teisėsaugos akiratį
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Kai liepą Ignalinos rajone esančiame kiaulių komplekse „Idavang“ buvo aptiktas afrikinio kiaulių maro židinys, paaiškėjo, kad jau anksčiau buvo užkasta minėtu virusu užkrėstų kiaulių, bet apie tai visuomenė neinformuota. Pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl trukdymo pareigūnams tirti bylą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai tai vadina nesusipratimu.

Europos šalys veisia eršketus (7)

2014 spalio mėn. 20 d. 08:46
Aštriašnipio eršketo jauniklis
Lietuvos žuvininkystės tarnybos nuotr.
Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse prieš 50 metų išnykusių eršketų išteklius ėmėsi atkurti prie Baltijos esančios valstybės. Tam parengta bendra Lenkijos, Vokietijos, Lietuvos ir kitų šalių programa iki 2020 metų.