Teritorinių darbo biržų specialistai kaimo žmones ragina pirmiausia pasikalbėti su aplinkiniais ūkininkais, nes jau akivaizdu, kad jie tampa rimtais ir patikimais darbdaviais. Darbo biržos pasirašo su ūkininkais bedarbių įdarbinimo subsidijavimo sutartis.
Parama nepadeda
Jurbarko r. visada buvo didelio nedarbo, depresine vadinama teritorija – verslas čia silpnas, didelių pramonės įmonių nėra, todėl nedarbo lygis gerokai viršija šalies vidurkį.
Nedaug tepadeda ir valstybės dosniai finansuojami vietinio užimtumo iniciatyvų projektai. Pernai tokius projektus įgyvendino devynios įmonės, iš viso įkūrusios 21 darbo vietą. Iš Užimtumo fondo šiems projektams įgyvendinti valstybė skyrė 670 tūkst. Lt. Keturis iš devynių projektų įgyvendino kaimo vietovėse įsikūrusios įmonės. Net šešias naujas darbo vietas įkūrė Klišių kaime, prie pat Jurbarko, veikianti UAB „Eglėšakis“. Tris darbo vietas Rutkiškių kaime, Eržvilko seniūnijoje, įkūrė prieskonių mišinius gaminanti UAB „Spaisvilė“. Dvi naujos darbo vietos atsirado medžio apdirbimo įmonėje „Viešvė“ Viešvilėje, viena – UAB „Autorobika“ autoservise Eržvilke.
Kai kuriose seniūnijose darbo ieškojo per 18 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Kaip bebūtų keista, bet daugiausia bedarbių yra priemiestinėse Smalininkų, Skirsnemunės seniūnijose. Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė „ŪP“ aiškina, kad iš tolimesnių seniūnijų gyventojams per brangu važinėti į miestą registruotis biržoje, todėl ten bedarbių skaičius santykinai mažesnis.
Kaime dirba ir miestiečiai
Šį pavasarį Jurbarko r. oficialaus nedarbo lygis svyruoja apie 16 proc. – tiek darbingo amžiaus rajono gyventojų registruojasi bedarbiais. Daugiau nei pusė jų gyvena kaimo vietovėse, tačiau ne visi darbo ieško arti namų.
„Darbo jėga dabar mobili – kaimo žmonės įsidarbina miestuose, o miestiečiai važinėja dirbti į kaimus, nes užmiestyje veikia nemažai darbo vietų turinčių įmonių“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja R. Kliukienė.
Pastaruoju metu darbo birža gavo net kelių ūkininkų prašymus parengti traktorininkų, vairuotojų, mechanikų. Darbo biržos sąrašuose – dešimtys šių specialybių darbuotojų, tačiau prieš kelis dešimtmečius profesines technikos mokyklas baigę žmonės vargu ar sugebėtų valdyti šiuolaikinę techniką.
„Kaip ir kiti darbdaviai, ūkininkai teikia pirmenybę jaunimui – jis paslankesnis, imlesnis, greičiau mokosi ir prisitaiko prie naujų darbo sąlygų. Noras rasti jaunų darbuotojų mums suprantamas ir tuo džiaugiamės, nes turime galimybių paskatinti jokios kvalifikacijos neturintį kaimo jaunimą važiuoti mokytis“, - neslepia Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja.
Alga – ne tik minimali
2007–2008 metais, ekonomikos pakilimo laikotarpiu, darbo biržos specialistų atlikta apklausa parodė, kad 95 proc. darbdavių savo darbuotojams mokėjo tik minimalų darbo užmokestį. Šiuo metu tendencijos kinta. Lietuvos darbo birža, paskelbusi 2015 m. vietinio užimtumo iniciatyvų projektų atranką, pirmenybę pažadėjo teikti tiems projektams, kurių iniciatoriai žada mokėti darbuotojams didesnį atlyginimą nei nedarbo teritorijos vidutinis darbo užmokestis. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį Jurbarko r. vidutinis atlyginimas siekė 1 956 Lt, arba 566,5 euro.
O kokį atlyginimą Jurbarke savo darbuotojams moka ūkininkai? „Žinome ne vieną ūkininką, kuris moka tikrai nemažas algas – kai kurios gerokai viršija 2000 Lt. Ne visada tik alga nulemia darbo vietos kokybę. Žmonės giria ūkininkę Ramutę Razmienę, Ziną Dumčaitienę. Bet ir tie ūkininkai, kurie sutartyje numato minimalų atlyginimą, už gerą darbą skiria priedus – tai leidžia ir paskatinti žmones, ir apsisaugoti nuo nesąžiningų, dirbti nenorinčių darbuotojų“, - sakė su ūkininkais dažniausiai bendraujanti Jurbarko darbo biržos vyriausioji specialistė Aldona Augaitienė.
Pasak jos, ūkininkai randa daug būdų skatinti savo darbuotojus. Vieni suteikia nemokamas gyvenamąsias patalpas, kiti darbo dienomis skiria nemokamą maitinimą.
Kiek sunkiau darbo vietas išlaikyti smulkesniems ūkiams – jie susiduria su žemės ūkio veiklos sezoniškumo keliamomis problemomis, bet randa savo darbuotojams ir kitos veiklos – baigę remontuoti techniką, jie ruošia malkas, valo melioracijos griovius. Tokiems ūkiams labai padeda darbo biržos teikiamos subsidijos.
„Kasmet darbo biržos parama įdarbinimui rajone pasinaudoja apie 150 įmonių, maždaug penktadalis jų – ūkininkai. Jais labai džiaugiamės, nes žmonėms patogu turėti darbą šalia namų“, - sakė A. Augaitienė.
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus darbuotojos pastebi, kad bedarbiais registruojasi vis mažiau dirbti nenorinčių kaimo žmonių, nes darbo biržos keliami reikalavimai jiems būna per sunkūs.
