Vis daugiau galvijų ir kiaulių augintojų savo produkciją realizuoja bendruose ūkininkų turgeliuose, kiti juos steigia patys, o treti produkciją parduoda savo ūkiuose arba pirkėjams ją pateikia pagal išankstinius užsakymus.
Investicijos atsiperka
Panevėžio rajono Bernotų kaime ūkininkaujantis Arūnas Čimolonskas dėkoja dabartiniam žemės ūkio ministrui, kad patarė ūkyje įsirengti skerdyklą ir be tarpininkų pardavinėti mėsą bei jos produktus.
„Turėjau rimtų problemų dėl vėluojančių atsiskaitymų. Pavyzdžiui, už parduotas kiaules perdirbėjai neretai sumokėdavo tik po trijų mėnesių, be to, supirkimo kainos buvo labai mažos. Jeigu ne ministro patarimas, tikriausiai būčiau bankrutavęs“, – prisimena nelengvus laikus A.Čimolonskas.
Dabar padėtis pasikeitusi iš esmės. Kiaulės ir galvijai skerdžiami ūkio skerdykloje. Tiesa, reikėjo investuoti 1,5 mln. Lt, tačiau ūkininkas nesigaili. Tik įrengęs skerdyklą suprato, kiek daug supirkėjai sukčiaudavo.
Dabar skerdykloje per mėnesį paskerdžiama daugiau kaip 400 kiaulių. Be to, šalia skerdyklos įrengtas ir mėsos perdirbimo cechas. Jame gaminami šviežios mėsos vyniotiniai, rūkomos dešros ir kumpiai. Maža to – ūkininkas nusprendė be tarpininkų prekiauti savo ūkio produkcija – Panevėžyje atidarė turgelį po stogu. Rezultatai labai geri.
„Prekyba be tarpininkų pagerino mano finansinę padėtį. Galiu greičiau įsisavinti ES paramą, grąžinti paimtus kreditus“, – sako A.Čimolonskas.
Paprastai pagrindinė produkcija turgelyje parduodama jau iki pietų. Ryte prie prekystalių susidaro pirkėjų eilės.
Pelnė vartotojų pasitikėjimą
Kartą turgelyje nusipirkę ūkininko pagamintų produktų žmonės į jį sugrįžta.
„Prekiaujame tik savo ūkyje užauginta ir pagaminta produkcija. Be to, gamindami mėsos produktus naudojame tik tradicinius prieskonius – jokių skonio stipriklių, dažų, glutamato ar dirbtinių priedų“, – sako A.Čimolonskas.
Pasak jaunojo ūkininko, konkurentai nuolat bando skleisti įvairiausius gandus, esą ūkininkas prekiauja ne tik savo ūkyje užaugintų kiaulių ir galvijų skerdiena. Dėl šios priežasties atsisakyta į turgelį įsileisti dar vieną ūkininką, nors mėsos paklausa dar nepatenkinama.
Anot ūkininko, vartotojai labai seka kainų pokyčius. Jeigu tik jas padidini, labai greitai pajauti, kad tų produktų perkama mažiau.
„Todėl aš laikausi taktikos – turgelyje prekiaujamų produktų kainos bent 50 ct/kg mažesnės nei parduodamų prekybos centruose“, – sako A.Čimolonskas.
Tačiau mėsinių galvijų mėsa kainuoja nepigiai.
„Šis produktas skirtas specialiai jos ieškantiems vartotojams ir suprantantiesiems, kad mėsinių galvijų mėsa negali būti pigi. Tačiau ir ši mėsa turi paklausą – paprastai skerdžiame pirmadienį, o jau antradienį iki pietų jos nelieka. Kol kas tik tokios galimybės – per savaitę skerdžiame tik vieną mėsinį galviją“, – pasakoja A.Čimolonskas.
Ūkininkauti mokėsi Švedijoje
Ar kiekvienas ūkininkas gali taip greitai ir iš pagrindų pakeisti savo ūkį?
Tikriausiai ne. Jaunasis ūkininkas tėvų sodybą perėmė 2001-aisiais. Tada augino apie 350 bekonų, ūkyje laikyta 40 paršavedžių. Buvo daug rankų darbo. Ūkininkas labai greitai suprato, kad ūkį reikia modernizuoti.
„Arba reikia dirbti kitaip, arba visai nedirbti, nes pelno nebuvo“, – prisimena savo ūkininkavimo pradžią A.Čimolonskas.
2003–2005 m. ūkininkavimo pagrindų A.Čimolonskas mokėsi Švedijoje. Dirbo ūkiuose, kuriuose buvo auginami veisliniai galvijai. Ten jam ir kilo mintis imtis veislinės galvijininkystės. 2006-aisiais iš Švedijos atsivežė per 100 veršingų Šarolė veislės telyčių ir dar keturis veislinius bulius. Plėtė ir kiaulių fermą. 2004-aisiais buvo 400 paršavedžių ir apie 700 penimų kiaulių, o per metus parduodavo iki 2 500 bekonų. Šiuo metu dviejose kiaulių fermose auginama apie 3 500 kiaulių ir 300 Šarolė veislės galvijų.
Prekiauja iš savo ūkio
Kupiškio rajone ūkininkaujantis Henrikas Gineika tik šią vasarą ūkyje įsirengė mėsos išpjaustymo cechą. Tam prireikė apie 110 tūkst. Lt, iš jų 40 tūkst. Lt sudarė ES parama. Ekologiškai užauginti galvijai skerdžiami kitur, ekologinio sertifikato neturinčioje skerdykloje, todėl jautiena dar nelaikoma ekologiška.
„Jau seniai svajojau kaip nors atsikratyti tarpininkų, su kuriais tik vargas – vėluoja atsiskaityti, sumoka mažiau nei privalėtų. Dabar, kai įsirengiau savo ūkyje mėsos išpjaustymo cechą, galiu mėsa prekiauti iš savo ūkio, be to, vakuuminėje pakuotėje sufasuotą jautieną parduodu Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje“, – sako H.Gineika.
Be kita ko, ūkininkas savo ūkyje jau 20 metų gamina dešras, kurias išperka ištikimi klientai. Žinia apie H.Gineikos gaminamą produkciją keliauja iš lūpų į lūpas.
„Galviją skerdžiu, kai turiu pakankamai pirkėjų. Vidutiniškai per mėnesį paskerdžiu tris mėsinius galvijus“, – sako H.Gineika.
Dabar ūkyje yra per 150 limuzinų veislės galvijų. Dar ūkininkas augina kiaules, žąsis, vištas ir net pulkelį egzotiškų paukščių.
H.Gineika ateityje planuoja modernizuoti senąsias rūkyklas ir daugiau gaminti rūkytų mėsos gaminių.
