Triušis už veršio kainą

 (64)
Kailinių žvėrelių ir triušių augintojų per praėjusius metus Lietuvoje šiek tiek sumažėjo, tačiau pagerėjo šios šakos veislininkystės rezultatai, pagerėjo eksterjero vertinimo rodikliai. Deja, triušininkystė apibūdinama labiau kaip pomėgis, o ne verslas.
Okunoshima – sala, kurią valdo triušiai / Japonijos turizmo departamento nuotr.
© GRYNAS

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriaus dr. Artūro Stimbirio, vadovaujančio Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijai, veislininkystės ir eksterjero vertinimo rodikliais priartėta prie pažangiausių Vokietijos ir Čekijos augintojų. „Šiuo metu Lietuvoje yra septynios veislinės bandos ir numatyti dar trys kandidatai joms veisti. Tad galime džiaugtis padidėjusiu veislynų skaičiumi", - sakė A. Stimbirys.

Populiariausios Lietuvoje yra Kalifornijos, Burgundijos, Vienos mėlynųjų,pilkųjų triušių veislės. Šie triušiai mažiausiai lepūs ir labiausiai Lietuvos sąlygomis tinkami auginti mėsai. „Mėsos paklausa yra didelė, o kailių (išskyrus trumpaplaukių triušių) niekam nereikia" - sako A. Stimbirys, pagrindiniu šio verslo kliuviniu laikydamas tai, kad valstybė šioje srityje neturi strategijos.

Pasigendama veterinarijos tarnybos pagalbos

„Gerai tai, kad triušių augintojai gali gauti išmokas už sąlyginius gyvūnų vienetus, kaip ir kiti augintojai. Pradedantieji, prisiklausę įvairiausių gandų, dažniausiai nusivilia, nes tikisi greito pelno, o greito pelno, kaip teigia kai kurie siūlantys pirkti „stebuklingus" Michailovo konstrukcijos narvus, nebūna. Norint gerų rezultatų, triušius reikia tinkamai prižiūrėti ir šerti, turėti atitinkamų žinių ir patirties. Ypatingai šiuo klausimu trūksta didesnės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pagalbos. Dažnai triušių augintojai nevakcinuoja triušių nuo miksomatozės, o po to apgailestauja, kai jie krenta. Žinoma, triušių ligos atneša mažiau nuostolių negu kiaulių ir galvijų, bet pagalba būtų neprošal", - sako Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas.

Šiai nuomonei pritaria tos pačios draugijos narys, Šakių rajono Lekėčių kaime triušių veislyną turintis Edmundas Reimerys. „Veisliniai triušiai reikalauja priežiūros. Juos reikia ir paskiepyti, ir tinkamai šerti. Veterinarijos gydytojai triušių ypatybėmis, sveikata ne itin domisi. Rimčiau užsiima karvių, kiaulių ar šunų ir kačių gydymu. Triušiai jiems kaip rakštis. Sunku surasti veterinarijos gydytoją, kuris išmanytų šią sritį."

Triušius veisti brangu

Triušių auginimą stabdo ir menka pašarų pasirinkimo galimybė. Dauguma veislynų savininkų juos ruošia patys, nes Lietuvoje gaminami tik vieno tipo kombinuotieji pašarai, kai tuo tarpu Lenkijos ir Vokietijos bendrovės juos gamina įvairaus amžiaus triušių grupėms. Šiuo metu triušių augintojų draugija šį klausimą aptaria pašarų gamintojais ir tikisi, kad situacija pasikeis.

Triušių veislyno šeimininkas Edmundas Reimerys trijų šimtų triušių auginimui vasarą sunaudoja apie 10 tonų kombinuotųjų pašarų. „Pašarus gaminu pagal receptą, atskirai jaunikliams, patelėms, penimiems. Teko įsigyti granuliatorių, pasigaminti maišytuvą. Čia susmulkinu šieną ar šiaudus. Dedu net trylika komponentų: avižų, miežių, kviečių, kukurūzų, kitas grūdinių augalų, taip pat linų, saulėgrąžų, cukrinių runkelių išspaudų. Daugelis įsivaizduoja, kad triušius tik šienu ir burokais užtenka šerti, bet išties taip nėra. Žmonės irgi maitinasi ne vien kefyru ir bulvėmis," - sako Edmundas Reimerys, tvirtindamas, kad triušiai kol kas jam neneša pelno. Greičiau - nuostolius. Ypač po to, kai rudenį jo ūkiniuose pastatuose kilo gaisras, sunaikinęs ne tik triušidę, bet ir dalį augintinių.

„Jeigu triušius auginti būtų pelninga, tai Lietuvoje būtų ne keletas veislynų, o keliasdešimt. Tik pora augintojų laiko labai daug triušių. Dauguma - nedidelį kiekį. Mėsa labai skani, bet ir nepigi. Auginti mėsai mažiau prireikia laiko nei veislei. Kergimui bent pusę metų turiu paauginti, didžiųjų veislei prireikia aštuonių mėnesių, o mėsai per keturis mėnesius užauginti galima," - pasakoja veislyno šeimininkas, kuriam triušiai yra tiesiog brangus pomėgis.

Jis auginu penkių veislių triušius: prancūzų avinus, Kalifornijos, Burgundijos, Naujosios Zelandijos baltuosius ir belgų milžinus. Visa veislinė medžiaga parvežta iš Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Latvijos. Per vienus metus veislyno savininkas 3-4 kartus važiuoja į tas šalis, kad parsivežtų veislinių patinų. Brangiausiai yra sumokėjęs už Belgų milžiną, kainavusį daugiau kaip 500 litų. Atvykusiems į veislyną klientams parduoda tik čia gimusius triušius, atvežtinius pasilieka veislei ir parodoms, kuriose yra pelnęs ne vieną apdovanojimą.

Veislyne parduodamų triušių kaina priklauso tiek nuo veislės, tiek nuo amžiaus. Suaugusio triušio kaina svyruoja nuo šimto iki trijų šimtų litų. Brangesni tik belgų milžinai.

Nepaisant nemažų triušių kainų, veislyno savininkas sako pelno neturintis, nes viską išleidžia įdomesnių veislių paieškas, triušių priežiūrą bei parodas.

„Mano ūkis“
Registruoti (0) Anonimiški (64)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Lietuvos žemės ūkio konsultantų patirtis pravers afrikiečiams (7)

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje (LŽŪKT) praktiką atliekantis Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) studentas iš Nigerijos Nosiru Abiodun Issa tiki, kad čia įgyta patirtis gerokai prisidės prie jo planuojamos gyvenimo misijos – skatinti viso Afrikos kontinento žemės ūkio pažangą.

Kailinių žvėrelių augintojų verslas iš arti: perka ir „Burberry“, ir „Dior“ (210)

Prabangūs „Burberry“, „Dior“, Karlo Lagerfeldo aksesuarai su kailiu itin mėgstami visame pasaulyje. Labai didelė tikimybė, kad prestižinių prekės ženklų produktus puošia ne kur kitur, o Lietuvoje išaugintų gyvūnų kailiai. Mažai kam žinoma detalė – Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europoje pagal auginamus kailinius gyvūnus, kurių didžiąją dalį sudaro audinės.

Lietuviškų braškių kaina privers žagtelėti (287)

Braškės užkariauja ne tik didžiuosius prekybos centrus, bet ir Šiaulių miesto turgavietes. Kadangi lietuviškų braškių sezonas dar ne visur neprasidėjo, viešose prekybos vietose dažniau karaliauja atvežtinės braškės.

ES parama – daugiausiai atrankos balų surinkusiems jauniesiems ūkininkams (4)

Pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, siekia itin daug pareiškėjų. Paramos lėšų neužtenka visiems, norintiems gauti paramą, todėl administracinio tikrinimo metu pagal surinktus atrankos balus buvo sudaryta projektų pirmumo eilė. Paaiškėjo, kad bus vertinamos 345 paraiškos, surinkusios daugiausiai atrankos balų.

Sunkus, bet įdomus verslas (54)

Kai žmogui atsibosta viršininkai „ant galvos“, norisi būti nepriklausomam, jis kuria savo verslą. Taip pasielgė ir statybininko profesiją turintis Audrius Barzda. Daugiau kaip prieš dvejus metus jis ėmėsi Lietuvoje jau nenaujo afrikinių sraigių auginimo verslo. Iš kitų pasakojimų atrodęs gana lengvas ir pelningas darbas tikrovėje pasirodė esąs nei toks lengvas, nei pelningas. Bet įdomus.