Topinambai kasami bet kada

 (43)
Topinambai
Topinambai
© Shutterstock nuotr.

Spalį nuimamas rudeninis topinambų derlius. Tačiau ūkininkai didžiąją maistingų gumbų dalį palieka žiemoti ir kasa juos bet kada. Topinambų gumbai užauga iki 800 g. Iš hektaro jų prikasama 35–50 tonų.

Plotai ūkyje didinami

Šilutės rajono ekologinio ūkio šeimininkas Povilas Gumbelevičius topinambus augina jau penkerius metus. Iš turimų 90 ha dirbamos žemės topinambams pernai buvo skirta 38,2 ha, o šiemet – daugiau kaip 40 ha. Ūkininkas džiaugiasi gumbų formų ir spalvų įvairove. Pasak P.Gumbelevičiaus, jo ūkyje auginami gumbai balta ir mėlyna luobele. Jų skonis mažai skiriasi. Ūkininkas paminėjo, kad gumbai, kurių luobelė yra mėlyna, auga giliau žemėje ir juos sunkiau kasti. Todėl P.Gumbelevičiaus ūkyje didžiąją pasėlių dalį užima topinambai balta luobele. Spalio mėnesį ekologiniame ūkyje prasidėjo pirmi topinambų kasimo darbai.

„Gumbai pradedami kasti, kai į juos baigia tekėti maisto medžiagos iš antžeminės augalų dalies. Tas procesas gali užsitęsti iki lapkričio, net iki gruodžio mėnesio“, – sakė ūkininkas. Pasak pašnekovo, šakniavaisiai lengvai peržiemoja iki pavasario. Jų derlių galima nuimti rankomis ir paprastu bulvių kasimo kombainu. Šiais metais iš hektaro P.Gumbelevičiaus ūkyje prikasama po 50 t gumbų.

Puikiai dera

Pasak ūkininko, topinambai labiau mėgsta lengvas smėlio negu sunkias molio dirvas. Molingose dirvose sunku nuimti jų derlių. Žemė turi būti humusinga ir pakankamai drėgna. Ekologinio ūkio šeimininkas sakė, kad topinambams nelabai tinka piktžolėti laukai, ypač tokie, kuriuose auga varpučiai.

„Nors varputis sukaupia apie 120 kg iš ha azoto, nuimant derlių dėl piktžolių užsikemša kombainas“, – dėstė P.Gumbelevičius. Ūkininkas pridūrė, kad topinambai nenukenčia nuo šalčių ir didesnės drėgmės. Todėl net ir nepalankiomis sąlygomis uždera apie 40–50 t iš ha gumbų, hektare dirvos lieka apie 80–100 t smulkių šaknelių, kurios greitai suželia. Žaliosios masės hektare būna iki 100–120 t. P.Gumbelevičius topinambų stiebų nenupjauna, nes jie dirvai duoda humuso. Po 2–3 metų žemė pasidaro puri, kaip kompostas. Pasak ūkininko, vienoje vietoje topinambai gali augti iki 40 metų, todėl į bendrą sėjomainą jų įtraukti neverta. Pašnekovas priminė, kad ilgai augę topinambai tampa įkyria piktžole. Tada patariama lauką apsėti augalais žaliajam pašarui, o paaugusią žolę pjauti kartu su sudygusiais topinambais, kad pradėję formuotis gumbai sunyktų.

Plačios panaudojimo galimybės

Ūkininkas sakė, kad topinambai populiarūs mūsų šalyje dėl gydomųjų savybių. Jais vis plačiau domimasi ir Europos šalyse. „Vienuose Vokietijos regionuose jie jau auginami, o kituose – dar ne. Sulaukiau vokiečių prašymo parduoti 1 000 t topinambų, tačiau nepavyko susitarti dėl kainos“, – sakė P.Gumbelevičius. Vokietijoje 1 kg topinambų šakniavaisių kainuoja 4–10 eurų, Lietuvoje – 2–3 Lt. Kol kas daugiausia topinambų sėklai iš P.Gumbelevičiaus nuperka pavieniai ūkininkai, turintys ekologinius ūkius.

„Žalioji masė, kurios hektare užauga iki 110 t, tinka ekologiniam kurui, bet kaip žaliava ji nieko nesudomina“, – pridūrė ūkininkas. Pasak P.Gumbelevičiaus, topinambus galima naudoti maistui (traškučiams, miltams) ir vaistams, nes gumbuose daug kalio bei inulino, taip pat gyvulių, žuvų, paukščių pašarams (miltams ar išspaudoms). Žalioji masė gali būti puiki trąša dirvai gerinti. „Vokietijoje iš 1 ha topinambų derliaus gaunama 4,5 t etanolio“, – sakė P.Gumbelevičius.

Kokybė priklauso nuo laikymo sąlygų

Topinambų gumbai yra netaisyklingos formos, tad juos yra sunkiau paruošti laikymui. Todėl svarbu, kad jie būtų kuo mažiau aplipę žeme, nebūtų stiebų. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Sodininkystės ir daržininkystės katedros docentė, biomedicinos mokslų daktarė Elvyra Jarienė papasakojo, kaip laikyti šiuos maistingus šakniastiebius. Jų odelė yra labai plona, tad juose daug intensyviau negu kitose daržovėse vyksta fiziologiniai ir cheminiai procesai bei įvairių medžiagų pokyčiai. Dėl šių procesų keičiasi topinambų cheminė sudėtis, sumažėja svoris ir organinių junginių, blogėja kokybė ir maistinė vertė“, – sakė mokslininkė.

Ji pabrėžė, kad greičiausiai topinambų gumbai sensta juos laikant maišuose, o ne durpėse ar smėlyje. Tiriant gumbų kokybę pastebėta, kad po 4 mėnesių durpėse ar smėlyje laikyti gumbai tapo tvirtesni, buvo sultingesni ir skanesni. Todėl rūsyje, drėgname smėlyje ar durpėse topinambų gumbus galima išlaikyti iki pavasario. Tinkamiausia laikymo temperatūra – nuo 1 iki 4 laipsnių šilumos. Tačiau bene geriausiai jie laikosi nenukasti dirvoje.

„Valstiečių laikraštis“
 
43
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Pirmoji bendruomenė, turinti savo mobiliąją programėlę

2014 gruodžio mėn. 22 d. 16:38
Smart Druskininkai
Stopkadras
Jaukūs bendruomenės namai, naujos žaidimų aikštelės, originalūs kelionių maršrutai – šie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) LEADER metodu įgyvendinamos priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinamas“ rezultatai džiugina akį keliaujant per Lietuvos miestelius ir kaimus.

Rusija įves muitų kontrolę grūdų eksportui apriboti (4)

2014 gruodžio mėn. 22 d. 14:03
Rusijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad įveda muitų barjerus grūdų eksportui apriboti, taip tikėdamasi sumažinti vidaus kainas, kurios smarkiai išaugo nuvertėjus rubliui.

Ūkininkai verkia dėl jautienos: Rusijos kliūtys ir lietuvių įpročiai sukelia milžiniškus nuostolius (76)

2014 gruodžio mėn. 19 d. 15:39
Dėl Rusijos įvesto maisto produktų embargo ir susidariusio mėsos pertekliaus mėsinius jaučius ir karves auginantys ūkininkai kas mėnesį praranda apie 10 milijonų litų pajamų. Lietuviai vartoja labai mažai jautienos ir ūkininkų savo įpročiais negelbsti.

Kiaulių augintojai gviešėsi prisiteisti beveik 700 tūkstančių litų tariamų nuostolių (3)

2014 gruodžio mėn. 20 d. 20:00
2006-ųjų ge­gu­žės vi­du­ry­je Aly­taus ra­jo­ne, Alo­vės se­niū­ni­jo­je, Il­gų kai­me, re­gist­ruo­ta ben­dro­vė „Il­gai“ iki pra­ėju­sių me­tų bir­že­lio pa­bai­gos čia įsi­gy­tuo­se tvar­tuo­se nuo­lat lai­ky­da­vo apie 3 tūkst. kiau­lių. Dar iki šiai te­ri­to­ri­jai pa­ten­kant į Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos pa­skelb­tą af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro pa­vo­jaus zo­ną, „Il­gai“ iš­sker­dė Il­gų kai­me lai­ko­mas kiau­les.

Bus lengviau rasti miško poilsiavietes (6)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 15:08
Visuomenė gali laisvai ir nemokamai naudotis miškų rekreacine infrastruktūra, sukurta paramos lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Nacionalinė mokėjimo agentūra, siekdama supažindinti visuomenę su pagal šią priemonę įgyvendintais projektais, pakviesti žmones laisvalaikį praleisti patogiai ir saugiai, projektų įgyvendinimo vietas pažymėjo žemėlapyje.