Tarp ūkininkų populiarėja nelegalios augalų apsaugos priemonės

 (16)
Taupydami pinigus ūkininkai vis dažniau perka nelegaliai į Lietuvą atgabentas ir falsifikuotas neaiškios kokybės augalų apsaugos priemones.
© Corbis/Scanpix

Tarp Lietuvos ūkininkų žaibiškai populiarėja nelegalios augalų apsaugos priemonės. Legalios produkcijos platintojai teigia, kad 25–30 proc. rinkos, kurios apyvarta yra maždaug 180 mln. Lt, sudaro falsifikuoti produktai.

Beveik ketvirtadalis produkcijos – nelegali

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Aušra Beniulienė teigia, kad kontrabandos keliu į šalį patenka milžiniški kiekiai nelegalios augalų apsaugos produkcijos ir „problema vienareikšmiškai yra didžiulė“.

„Šią nemalonią Lietuvai tendenciją pabrėžia ir Europos augalų apsaugos asociacijos ekspertai, kurie 2011 metų sausio 11–13 dienomis Vilniuje pateiks savo ataskaitą, – sako A.Beniulienė. – Pasirodo, esame labai svarbus augalų apsaugos produktų tranzito kelias tarp Rytų ir Vakarų.“

2009 m. Europos augalų apsaugos asociacija (ECPA) įkūrė kovos su nelegalia prekyba ekspertų grupę, o LAAA dalyvauja ECPA šios kovos projekte.

Ankstesni tyrimai rodo, kad Lietuvos ūkininkai aktyviai naudoja kontrabandinius herbicidus ir kitas augalų apsaugos priemones.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ dar šių metų gegužės 4–12 dienomis atliko tyrimą. Jo metu apklaustų ūkininkų manymu, Lietuvoje neregistruota arba nelegaliai įvežta augalų apsaugos produkcija sudaro apie 22 proc.

Herbicidai iš Kinijos sulaikyti Klaipėdos uoste

Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad nelegali augalų apsaugos produkcija patenka į pareigūnų rankas. Taip per Naujuosius metus (2009 m. gruodžio 31 d.) Klaipėdos uoste muitininkai sulaikė krovininį laivą. Juo į Lietuvą buvo atplukdyti 3 jūriniai konteineriai padirbtų augalų apsaugos priemonių. Įtarta, kad falsifikuoti herbicidai šalį pasiekė iš Kinijos.

„Muitinė kreipėsi į Lietuvos augalų apsaugos tarnybą dėl leidimo įvežti į Lietuvos muitų teritoriją 28 tonas herbicidų, bet toks leidimas nebuvo suteiktas, – pasakojo G.Kulikauskas. – Nei sandėliuoti, nei utilizuoti tokio kiekio herbicidų šalyje nėra sąlygų.“

Nelegalų krovinį muitininkai nukreipė į Vokietijos uostą, kur vietos pareigūnai veikiausiai pradėjo tyrimą.
Pasak G.Kulikausko, nelegalūs herbicidai į Lietuvą patenka ne tik jūra, bet ir sausumos keliais, pavyzdžiui, iš Baltarusijos, Lenkijos.

Šešėlinė rinka vis plečiasi

Legalios produkcijos platintojai vienu balsu tvirtina, kad nelegali prekyba augalų apsaugos produkcija Lietuvoje beveik nekontroliuojama, nes žemdirbiai vis dažniau ryžtasi laukuose naudoti falsifikatus.

„Pastaruoju metu vis dažniau pastebime, kad ūkininkai, anksčiau pro pirštus žiūrėję į nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimą, dabar jau drąsiai pigiau nei už pusę kainos juos perka ir naudoja savo pasėliuose, – sakė „Scandagra“ pardavimo vadovas Edgaras Bačėnas. – Neoficialūs produkcijos platintojai žemdirbiams suteikia garantijų, jei chemikalai suveiks ne taip, kaip žadėta. Pardavėjai pasiryžę grąžinti už produktus sumokėtus pinigus.“

Legalios ir nelegalios produkcijos kainų skirtumas siekia 70–80 proc., todėl nemažai ūkininkų ryžtasi naudoti falsifikatus.
„Pernai šešėlinė produkcija užėmė apie 20 proc. rinkos, o dabar jau priartėja prie 30 proc.“, – statistikos duomenis pateikė E.Bačėnas.

Augalų apsaugos produkcijos platintojų teigimu, švietimas mažai padės kovojant su nelegalios produkcijos plitimu. Jie siūlo augalų apsaugos priemonių naudojimą susieti su tiesioginėmis išmokomis. Šį procesą turėtų kontroliuoti Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).

Ūkininkai mieliau perka pigesnę produkciją

Pasak A.Beniulienės, gruodžio mėnesį LAAA planuoja surinkti visą turimą informaciją ir ją pateikti visuomenei.
„Kol kas galima pasakyti tik, kad tarp falsifikatų yra populiariausių ženklų prekės ir ko nors išskirti neįmanoma“, – teigė A.Beniulienė.

Nusikaltėliai prekiauja populiariausiais produktais, kuriuos savo pasėliams apsaugoti naudoja ūkininkai.
VAT duomenimis, 2009 m. Lietuvoje oficialiai parduota apie 1 500 tonų pesticidų. Herbicidų pardavimas rinkoje sudaro 68 proc. nuo bendro augalų apsaugos priemonių kiekio. Vis dėlto tikslus parduotų augalų apsaugos produktų kiekis iki šiol nėra aiškus.

Oficialūs produktų platintojai tikina, kad augalų apsaugos priemonių Lietuvoje parduodama už 45–52 mln. eurų (155–180 mln. Lt), iš jų nelegalios ir falsifikuotos produkcijos – už 10–12 mln. eurų (35–41 mln. Lt).
Dėl šešėlinės produkcijos valstybės biudžetas tiesiogiai praranda mažiausiai 2–3 mln. eurų, o netiesioginę žalą apskritai sunku apskaičiuoti.

Prasižengėliams skiriamos sankcijos

Kad kova su šešėline produkcija būtų efektyvesnė, ekspertai siūlo ūkininkų laukuose sezono metu (balandžio–gegužės mėnesiais) tikrinti purkštuvus ir žemdirbio buhalterinę apskaitą, kurioje atsispindi visi pirkimai.
NMA atstovai „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad Europos Sąjunga kovoja su nelegaliomis ir falsifikuotomis augalų apsaugos priemonėmis.

„Nuo 2009 metų buvo tikrinama, kaip pareiškėjai laikosi trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų, – sakė NMA atstovė Dovilė Kirdeikienė. – Jie galiojo dalyvaujantiesiems priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“ . Už reikalavimų nesilaikymą sankcijos taikomos pagal pažeidimo dydį ir poveikį.“

Nuo 2011-ųjų žadama dar griežčiau kontroliuoti ūkininkus. „Jie turės naudoti tik registruotus augalų apsaugos produktus ir tvarkyti jų apskaitos žurnalą pagal Augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklėse nustatytą formą“, – paaiškino D.Kirdeikienė.

„Baltic Agro“ generalinis direktorius Arūnas Bielskis stebisi ūkininkais, kurie naudoja nelegalius produktus.
„Pavojinga ne tik derliui, kuris gali žūti, bet ir galutiniam vartotojui, – akcentavo A.Bielskis. – Juk ta chemija gali ilgiau išlikti augale, bulvėse, kitose daržovėse.“
Jo teigimu, esminis skirtumas yra tai, kad atsitikus nelaimei nelegalūs prekybininkai išvengtų atsakomybės. „Šiuo atveju kalčiausios yra valstybinės institucijos, kurios negaudo ir neieško tų nelegalių prekeivių“, – sakė A.Bielskis.
Jo ir kitų platintojų teigimu, valstybė eina paprastesniu keliu ir ieško pažeidimų pas oficialius produktų platintojus.


Augalų apsauga nėra pigi investicija

Roma Semaškienė, Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkė

Iš augalų apsaugos priemonių Lietuvoje daugiausia sunaudojama herbicidų. Dauguma falsifikatų pagaminti Kinijoje, kurioje gamybos procesas nekontroliuojamas taip, kaip ES šalyse. Galbūt tose augalų apsaugos priemonėse veikliosios medžiagos nurodomos tos pačios, bet falsifikatų ir originalių produktų kokybę skiria gili praraja.

Žala aplinkai ir vartotojams gali būti padaryta labai didelė. Tie nelegalūs produktai gali būti net kenksmingi. Blogai, kad niekas neatlieka palyginamųjų tyrimų. Mes galime tik spėti, kad jeigu produktas buvo pagamintas nesilaikant visų technologinių reikalavimų, yra didelė rizika, kad jis nebus toks kokybiškas kaip legalus ir sertifikuotas. Ekonominė grėsmė taip pat akivaizdi, nes nelegali prekyba, ar tai būtų kontrabandinės cigaretės, ar alkoholis, daro žalą valstybės biudžetui. Kodėl ūkininkai naudoja falsifikatus? Manau, vienintelis atsakymas yra pinigai, nes augalų apsauga nėra pigi investicija.
Efektyvesnei kovai nepakanka pajėgų

Evaldas Zigmas Čijauskas, Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius

Tikrai pastebime, kad nelegalios produkcijos Lietuvos rinkoje pastaruoju metu padaugėjo. Ypač iš trečiųjų šalių – Rusijos ir Baltarusijos. Šešėlinė produkcija rinkoje sudaro 20–25 proc. Deja, esame tik viena iš tarnybų, kontroliuojančių, kaip prekiaujama augalų apsaugos priemonėmis ir kaip jos naudojamos. Vien šiemet po reorganizacijos turguose aptikome 5 asmenis, kurie prekiavo nelegaliais produktais. Prekiautojai nubausti 1 000 Lt baudomis. Tačiau esminė problema yra sienų apsauga, nes produkcija pas mus patenka iš Latvijos arba Lenkijos. Nelegaliems prekeiviams netrūksta išradingumo.

Kartais herbicidai į Lietuvą patenka kaip trąšos, perklijavus etiketes, nes pakuotės labai panašios. Mes raginame žmones pranešti apie nelegalius prekiautojus, nes falsifikuoti produktai pirmiausia yra nuodai. Gaila, bet efektyvesnei kovai nepakanka pajėgų. Pas mus dirba tik 20 kontrolierių. Kad susidarytumėte vaizdą, galiu pasakyti, kad tie kontrolieriai turi patikrinti 200 tūkst. deklaruotų sklypų Lietuvoje, iš kurių trečdalis yra apleistų. Tad net fiziškai kontrolieriai nesugebėtų atlikti savo funkcijų. Labai abejoju, ar nauji reikalavimai, kuriuos kels NMA nuo 2011 m., bus efektyvus kovos instrumentas. Juk tie patys reikalavimai galioja ir dabar, o falsifikuotą produkciją dažniausiai naudoja tie ūkininkai, kurie nedeklaruoja pasėlių, nes jie tiesiog nesinaudoja ES parama.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kaimo naujienos

Per metus žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 15,8 proc. (3)

Šiemetę gegužę palyginti su pernykšte, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 15,8 proc. Tam įtakos turėjo 28,4 proc. padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų ir 3,3 proc. - augalininkystės produktų supirkimo kainos.

Neringos gyventojams parkas siūlys įsigyti avis ir ožkas (6)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Neringos gyventojams siūlys įsigyti avis ar ožkas, kurias bus galima ganyti valstybinėje žemėje - avys reikalingos siekianti išnaikinti atželiančius krūmynus.

Siūloma atgaivinti linų auginimą Lietuvoje (18)

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo Vyriausybei parengti nacionalinę ilgalaikę linų ūkių plėtros programą.

Ūkininkų ir gyvūnų gynėjų karas dėl stumbrų tęsiasi (73)

Šį mėnesį stumbrai veda jauniklius, tad vėl kilo diskusijos ir ginčai tarp ūkininkų ir gyvūnų gynėjų.

Pailsėti į Lietuvos kaimą atvyksta vis daugiau latvių labiausiai sekasi Anykščiams (33)

Verslininkai pastebi, kad į Lietuvos kaimo turizmo sodybas atvyksta vis daugiau žmonių iš Latvijos. Didžiausias augimas fiksuojamas Anykščiuose.