Tikėtina, kad rudenį Lietuvoje išaugintų galvijų skaniausių mėsos kąsnelių ragaus šveicarai, o likusi skerdena pasieks kitų Vakarų Europos šalių vartotojus. Praėjusių metų pabaigoje šalyje įkurta į užsienio rinkas orientuota kooperatinė bendrovė „Baltic Cattle“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šveicarijos ūkininkų bendrove „Vianco“ dėl tarptautinio projekto „Baltijos lankų jautiena“ įgyvendinimo. Projekte dalyvauja ir latviai bei estai.
© AFP/Scanpix

Tikisi postūmio visai šakai

„Šalyje per metus rinkai užauginamų galvijų skaičių reikėtų padauginti iš dešimties – tokio masto yra šis projektas. Pagrindiniai jo užsakovai ir finansuotojai sako, kad yra nusiteikę nupirkti visą kokybišką Baltijos šalių galvijieną“, – teigė kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“, kurią įkūrė Žemės ūkio rūmai, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija bei penki pieno kooperatyvai, vadovas Nikolajus Dubnikovas.

Tarptautinį projektą „Baltijos lankų jautiena“ finansuoja antras pagal dydį Šveicarijos prekybos tinklas „Coop“. Šio tinklo parduotuvėse ne tik Šveicarijoje, bet ir kitose Vakarų šalyse ir pasirodys trijų Baltijos valstybių galvijiena su prekės ženklu „Baltic Grassland Beef“. Šis ženklas turėtų padėti sustiprinti baltiško produkto pozicijas parduotuvių lentynose. N.Dubnikovas neabejoja, kad sutartis su šveicarais – vienas rimčiausių ir perspektyviausių mėsinės galvijininkystės projektų, iš kurio mūsų šalyje dar gana jaunai šakai tikimasi didelio postūmio. „Augintojams siūloma stabili rinka, jie galės ramiai auginti galvijus ir planuoti pajamas bei veiklą. Vakarų rinkai visada reikės kokybiškos produkcijos už konkurencingą kainą“, – įsitikinęs Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius.

Mėsinių galvijų augintojai apgailestauja, kad vietos mėsos perdirbėjai ir prekybininkai ilgą laiką nebuvo linkę kurti abipusiai naudingų santykių su ūkininkais. „Jie žaidė į vienus vartus“, – paprastai taip Lietuvos žemdirbiai įvardijo bendradarbiavimą su perdirbėjais ir prekybininkais. Tai skatino ūkininkus dairytis į šalis. Tačiau „Baltic Cattle“ vadovas pastebėjo, kad sutartis su Vakarų partneriais naudinga bus ir vietos mėsos perdirbėjams. Galvijai nebus išvežami, o skerdžiami Lietuvoje, tad darbo bus ir vietos pramonei.

Kredituos augintojus

N.Dubnikovas sakė, kad sutarties su Šveicarijos ūkininkų bendrove sąlygos dar derinamos. Šveicarai siūlo maždaug 10 proc. didesnę galvijienos kainą nei esanti vidaus rinkoje. Ji bus įvertinama kiekvieną mėnesį. „Ar tokia kaina tenkins augintojus, galima bus spręsti, kai bus pasirašomos sutartys. Reikia atsižvelgti į tai, kad mūsų šalyje dar nėra susiformavusi mėsinių galvijų pardavimo praktika. Mūsų ūkininkai linkę galvijus auginti iki 2 metų, o projekto partneriai pageidauja jaunesnių galvijų, sveriančių iki 350 kilogramų“, – aiškino kooperatinės bendrovės vadovas.

Pagal projektą šalyje bus atrinkti 5 ar 6 bandomieji-mokomieji ūkiai, kuriuose bus galima susipažinti, kokius reikalavimus kelia partneriai ir kaip juos įgyvendinti. Iš tokių fermų bus galima įsigyti veislinių galvijų. Šveicarai ne tik ketina supirkti kokybišką galvijieną, bet ir yra pasirengę mūsų augintojams suteikti paskolas. Pirmasis projekto dalyvis – Dotnuvos eksperimentinis ūkis – jau pasinaudojo tokia galimybe. Dotnuviškių fermoje jau yra 36 veislinės telyčios ir Aubrako veislės buliukas.

„Mums sąlygos tiko: kaina didesnė nei Lietuvos rinkoje ir mažiausiai šešeriems metams užtikrinta rinka. Ko daugiau reikia? Ten krizėmis nekvepia, o mūsų rinkoje kainos šokinėja tai žemyn, tai aukštyn“, – dėstė Dotnuvos eksperimentinio ūkio vadovas Andrius Turskis. Pasak D.Dzekčioriaus, projekto partneriai pasirengę skirti vidutinę 750 eurų paskolą telyčiai įsigyti ir 2 000 eurų – buliui. Parama būtų teikiama su 4,5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis.

Nemokamų pietų nebūna

Kai kurie mėsinių galvijų augintojai gana atsargiai vertina naują projektą. „Teoriškai atrodo patrauklu, tačiau kaip bus iš tikrųjų, parodys praktika. Ūkininkus vilioja patrauklios paskolos, kurias šveicarai siūlo veisliniams galvijams įsigyti. Tačiau reikia atsiminti, kad nemokamų pietų nebūna“, – pabrėžė žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jonika. Anot jo, „Lietuviška mėsa“ jau trečius metus eksportuoja galvijus ir skerdeną. Kasmet paskerdžiama apie 10 tūkst. galvijų.

Limuzinų veislės galvijų bandos savininkas Feliksas Vaitelis neabejojo, kad naujos alternatyvos galvijams parduoti labai naudingos ūkininkams ir rinkai. Tačiau jis nesiskundė ir dabartinėmis vietos rinkos kainomis. Augintojas rudenį limuzinus pardavė šiek pigiau, nei mokama Europoje. Bet teigė, kad mūsų šalyje ir auginimo savikaina esą mažesnė. „Kol kas apie naudą anksti kalbėti, nes šveicarams dar nepardavėme nė vieno galvijo. Vertinsime vėliau, kai procesas pajudės. Svarbiausia – išauginti gerus galvijus ir turėti pakankamą jų kiekį, tada bus ir supirkėjų, ir palankios kainos“, – samprotavo F.Vaitelis.

Šveicarams – skaniausi kąsneliai

Šveicarų akys neatsitiktinai nukrypo į Baltijos šalių lankas ir tvartus. Šių šalių laukuose jie mato gana ekologiškas sąlygas galvijams ganytis. Viena iš tokių sąlygų – kad galvijų racione būtų kuo daugiau žolinių pašarų, nebūtų genetiškai modifikuotų organizmų, augimą skatinančių hormonų. Privalu laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų. Taip pat reikalaujama, kad galvijai galėtų bet kuriuo metų laiku pasivaikščioti lauke.

Anot D.Dzekčioriaus, Lietuvoje apie 80 proc. mėsinių galvijų auginama ekologiškai, nors ne visi ūkiai turi atitinkamus sertifikatus. Tikėdami, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai yra pajėgūs pagaminti kokybišką galvijieną, šveicarai patys pakvietė Baltijos šalių mėsinių galvijų augintojų asociacijas dalyvauti projekte. Augintojai buvo pakviesti į Šveicariją, o projekto partneriai atidžiai dairėsi po mūsų ūkininkų fermas. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius teigė, kad kviesdami į savo rinką lietuvius, latvius ir estus, šveicarai nepakenkia savo ūkininkams. Jie yra nustatę didelius muitus, kad apsaugotų vietos augintojus. „Šveicarijos rinka atvira tik pačiai brangiausiai produkcijai – nugarinei, vidinei išpjovai, kumpiui be kaulo. Kitą skerdeną projekto partneriai išveš į kitas šalis“, – aiškino D.Dziekčiorius.

Komentaras

Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas

Projektą vertiname tik palankiai, nes jei galvijai bus skerdžiami Lietuvoje, perdirbėjai teiks paslaugas. Mūsų pozicija tokia – šalyje reikia auginti kuo daugiau mėsinių galvijų. Jų dabar mažėja visoje Europos Sąjungoje. Problema atsiranda tada, kai iš šalies išvežami gyvi galvijai ir kiaulės. Kai kurios šalys, saugodamos savo rinkas, nustato nemažus muitus ir skatina vežti gyvus gyvulius. Tačiau tada padidėja rizika parsivežti įvairių ligų užkratą, gamybą pakerta įvedami apribojimai.

Suprantami augintojų skundai dėl bendradarbiavimo. Tačiau tai, kad su ūkininkais nesudaromos ilgalaikės sutartys, lemia mūsų rinka. Lietuvoje nesusiformavusi galvijienos vartojimo tradicija, žmonės renkasi pigesnius produktus. Be to, dėl emigracijos ir kitų priežasčių mažėja vartojimas. Todėl konkurencija tarp mėsos perdirbėjų yra didžiulė, nors įmonės išnaudoja tik apie pusę pajėgumų. Pusę pagamintos produkcijos reikėtų eksportuoti, kad perdirbėjai lengviau atsikvėptų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dėl afrikinio kiaulių maro – šulinių vandens tyrimai (2)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ištyrė Jonavos rajono Šilų ir...

Per savaitę – keturi nauji afrikinio kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose (19)

Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro ( AKM ) židiniai...

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (24)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Per savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas dešimtims šernų (33)

Rugpjūčio 4-11 dienomis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43...

Top naujienos

Vaizdas pro langą į Europą: Baltijos regionas Kremliui – tik viena jo baisios strategijos detalė (15)

Su rusų ekonomistu, žurnalistu Dmitrijumi Travinu DELFI susitiko Europos universitete Sankt...

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (5)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Azija kuria savo pasaulio tvarką (5)

Pastaruoju metu daug pasakyta apie tai, kaip Donaldo Trumpo administracijos politika kertasi su tuo,...

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (11)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (235)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Geriausi pusryčiai norintiems sulieknėti (1)

Norintys mesti svorį gali lengviau atsikvėpti – šį kartą nereikės valgyti nieko neįprasto. Ir...

Atlikėjas iš P. Afrikos GSLIM žmoną ir ramybę rado Lietuvoje: dar visai neseniai ten mūsų santykiai būtų buvę nelegalūs (4)

Pusę metų Lietuvoje gyvenantis dainininkas iš Pietų Afrikos GSLIM (Gabriel Sweet Life In Music)...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (17)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (24)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (58)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...