O kaip bus šiemet – ar vėl liesis aistros ir abipusiai kaltinimai žlugdant vieni kitų verslą? Gal pagaliau rasta išeitis, kad per patį darbymetį nereikėtų sukti galvos, kur dėti grūdus, kaip juos išgabenti?

Kai geri metai tampa problema

Didžiulės automobilių eilės, nemažų kalvų dydžio grūdų krūvos lauke, pilni sandėliai. Trūksta geležinkelio vagonų, laivų, kurie išgabentų naująjį derlių. Aistros, ginčai su pervežėjais. Tokį vaizdą buvo galima matyti pernai, kai grūdų užderėjo kaip reta daug ir tapo problema, kur juos dėti.
Lauke buvo stengiamasi pilti tik pašarinius grūdus, maistiniai keliaudavo į elevatorius džiovinti, kiti – į sandėlius. Kai kurie žemdirbiai, prekeiviai grūdais gelbėjosi iš padėties nuomodamiesi vagonus iš privačių bendrovių. Už papildomą mokestį pagal sutartis pagreitinti derliaus išgabenimą į uostą siūlė ir „Lietuvos geležinkeliai“. To negalėję sau leisti grūdų augintojai buvo priversti žiūrėti, kaip nukultas derlius po atviru dangumi pamažu praranda kokybę.

Gal šiemet tai nepasikartos, nes tokio gausaus derliaus kaip pernykštis lyg ir nelaukiama, tačiau, kaip išgabenti grūdus, jų augintojams, perdirbėjams ir prekeiviams galvas skauda ir dabar.
Nėra konkurencijos

Neseniai Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininku išrinktas Aušrys Macijauskas stebisi, kad ši problema kiekvienais metais kartojasi. „Jei iš tiesų mūsų šalyje veiktų laisva rinka ir konkurencija, tokių dalykų tikrai nebūtų. „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybinė įmonė, užimanti monopolinę padėtį, todėl ir diktuoja savo sąlygas“ , - sakė „Ūkininko patarėjui“ asociacijos vadovas. Jo įsitikinimu, jei Lietuvoje vagonus grūdams vežti būtų galima nuomotis iš kelių bendrovių, problemos tikrai nebūtų. Prasidėjus derliaus nuėmimui, ginčytis žemdirbiams, perdirbėjams su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl grūdų pervežimo sąlygų ir kainų tikrai nėra kada, jiems reikia dirbti, kuo skubiau išgabenti grūdus.

Orientuotis – į autotransportą

Kita vertus, pasak A.Macijausko, ar tikrai būtina grūdus į Klaipėdos uostą gabenti geležinkelio vagonais?

„Dar prieš penkiolika metų sakiau, kad toks grūdų transportavimas Lietuvoje neturi jokių perspektyvų, – prisiminė asociacijos pirmininkas. - Dabar jau gana didelė grūdų dalis gabenama automobiliais, nes taip yra paprasčiau ir mažesni transporto kaštai. Vežant geležinkeliu grūdus pirma reikia sugabenti ten, kur yra jo atšaka, po to pakrauti į vagonus. Nuvežus iškrausi ne bet kur, o ten, kur tam yra sudarytos sąlygos. Perkrovimas du kartus gerokai pabrangina transportavimą, o sunkvežimiais galima gabenti tiesiai į laivą, todėl perdirbėjams, prekiautojams ir grūdų vežėjams patarčiau orientuotis į autotransportą. Juo labiau kad dabar populiarėja grūdų pirkimas tiesiai iš ūkininkų sandėlių, atsisakant didžiųjų elevatorių paslaugų, vežant juos tiesiai į uostą ar kitą paskirties punktą. Tokia prekyba yra pati pigiausia ir perspektyviausia, nes nereikia mokėti už papildomas paslaugas.“

Vežti bus ką ir šiemet

Lietuvoje paprastai užauginama apie 4,5 mln. t grūdų. Maždaug pusė šio kiekio eksportuojama, didžioji dalis – apie 2 mln. t – per Klaipėdos uostą. Buvęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas žinomas ūkininkas Romas Majauskas, kalbėdamasis su „Ūkininko patarėjo“ korespondentu, prognozavo, kad derlius šiemet taip pat nebus blogas, ypač Vidurio Lietuvoje, kur po žiemos nereikėjo atsėti pasėlių. Neblogai atrodo vasariniai javai, miežiai, beje, pradėti gulti. Jei bus palankios sąlygos javapjūtei, derlius gali būti toks, kaip daugiametis vidurkis.

Kiek atsargesnis buvo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas: „Kol javai lauke, sunku ką nors pasakyti, tačiau rapsai, atrodo, užderėjo neblogai.“

Neekonomiška, jei mažiau nei 1000 kilometrų

Ar įmanoma be didesnės geležinkelininkų pagalbos laiku išgabenti tiek grūdų į Klaipėdos uostą? A. Macijausko teigimu, niekur Vakarų Europoje grūdų neveža geležinkeliais, jei atstumas iki paskirties vietos yra mažesnis negu 1000 km, nes tai yra neekonomiška.

Būgštavimai, kad autotransportas laiku tai padaryti nesugebės, kad susidarys grūstys ir eilės, asociacijos vadovo nuomone, neturi pagrindo: „Prisimenu, prieš keletą metų „Lifosa“, viena stambiausių įmonių Lietuvoje, nesutarusi su geležinkelininkais dėl pervežimo sąlygų ir kainų, nusprendė atsisakyti jų paslaugų ir gabenti trąšas į uostą autotransportu. Daug kas tada tikino, kad tai utopija, tačiau įmonė taip vežė savo produkciją kone dešimtmetį, kol pagaliau „Lietuvos geležinkeliai“ sutiko su „Lifosos“ sąlygomis.“

Kad vis daugiau grūdų į uostą išvežama automobilių transportu, patvirtino ir R. Majauskas. Jo teigimu, už vienos tonos grūdų nuvežimą geležinkeliu į uostą reikia mokėti maždaug po 50 Lt. Į vieną vagoną pakraunama apie 60 t grūdų ir tai kainuoja 3000 Lt. Panaši ir grūdų transportavimo automobiliais kaina.

Norėtų grįžti prie ankstesnės tvarkos

Bene daugiausiai rūpesčių, kaip prasidėjus javapjūtei kuo greičiau išgabenti į uostą naujojo derliaus grūdus tenka Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijai priklausančioms įmonėms. Šiuo metu jos ne visos patenkintos „Lietuvos geležinkelių“ siūlomomis sąlygomis, nes vagonus reikia nuomotis visus metus, nors jie naudojami tik kelis mėnesius.

Šių įmonių atstovai guodėsi, kad anksčiau geležinkelio vagonus grūdams vežti įmonės užsakydavo, kai reikėdavo gabenti krovinį: pateikdavo „Lietuvos geležinkeliams“ paraišką ir transportas būdavo skiriamas iš bendro grūdvežių parko. 2012 m. įvesta nauja tvarka: vagonai išnuomojami metams, mokant 58 Lt parai nuomos mokestį ir priskaičiuojant 20 proc. baudų, jei vagonai grąžinami anksčiau. Tie, kurie vagonų nesinuomojo, o užsakė pagal paraiškas, mokėjo 200 Lt vagono pateikimo pakrovai mokestį. Nuo šių metų ta rinkliava padidėjo iki 300 Lt.

Pasak perdirbėjų, prašymai grįžti prie buvusios tvarkos, raštai Susisiekimo ministerijai, susitikimai su „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe beveik nieko nedavė. Tiesa, vagono nuomos kaina visgi buvo sumažinta vidutiniškai apie 8 Lt už parą.

Sukasi kaip kas išmano

Ne vienas ūkininkas, gavęs Europos Sąjungos paramą, yra pasistatęs grūdų sandėlius ar saugyklas ir juose laiko derlių iki palankiausio meto parduoti. Jiems nereikia gaišti eilėse prie elevatorių ar laukiant geležinkelio vagonų. Tačiau kol kas tokias sąlygas turi ne visi grūdų augintojai, todėl jie suinteresuoti išvežti savo derlių kuo greičiau, kad nereikėtų papildomų darbo sąnaudų.

Įgrisus konfliktams su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl pervežimo sąlygų ir kainų kai kurie stambūs grūdų supirkėjai netgi planavo įsigyti vagonų ir šilumvežių, tačiau, pasak A. Macijausko, pasirodė, kad tai ne pati geriausia išeitis, nes vis viena neišvengiamai būtų tekę naudotis tais pačiais geležinkelio bėgiais, kita infrastruktūra, todėl daugelio žvilgsniai nukrypo į automobilių transportą.

Komentaras

Dauguma grūdvežiu jau išnuomoti

Stasys Gudvalis, AB „Lietuvos geležinkeliai" Krovinių vežimo direkcijos direktorius

Mūsų bendrovės tikslas yra pervežti kuo daugiau krovinių ir efektyviai panaudoti mums valstybės patikėtą valdyti turtą. „Lietuvos geležinkeliai" visada kvietė suinteresuotas puses sėsti prie derybų stalo, o ne spręsti savo problemas viešumoje. Šiemet „Lietuvos geležinkeliai" pasiūlė 101 vagoną grūdams vežti, iš kurių, pasirašius atitinkamas sutartis, apie 90 proc. šiuo metu jau yra išnuomoti. Tikimės, kad, suintensyvėjus javapjūtei, bus išnuomoti ir likę vagonai.

„Lietuvos geležinkeliai" nėra monopolininke, kaip kai kas teigia, vagonų nuomos rinkoje.

Privačios įmonės, taip pat kaimyninių šalių geležinkeliai gali pasiūlyti didelį kiekį įvairių rūšių vagonų. Grūdvežiu nuomos kainą nustato rinka ir bendrovė atsižvelgia į jos pokyčius. Tai, kad šiuo metu yra išnuomoti beveik visi grūdvežiai, rodo, jog kaina yra tinkama, konkurencinga pervežimų rinkoje.

Bendrovė yra pasirengusi išnuomoti grūdvežius ir kitus vagonus bet kuriai to pageidaujančiai įmonei, žinoma, su tam tikrais įsipareigojimais, kurie yra vienodi visiems rinkos dalyviams - tiek grūdų augintojams, tiek logistikos įmonėms.

Be abejo, atsiranda įmonių, kurios nenori prisiimti jokių įsipareigojimų, tačiau reikalauja,
kad „Lietuvos geležinkeliai" užtikrintų jiems vagonų pateikimą. Toks verslo modelis mums netinka.

Tiek grūdų supirkėjai, tiek geležinkelininkai yra komercinės naudos siekiančios įmonės, todėl bet koks bendravimas turi būti pagrįstas abipuse nauda ir atitinkamais įsipareigojimais.

Apie grūdvežiu nuomą 2014-2015 metų sezonui su grūdų supirkėjais pradėta kalbėti dar vasarį. Balandžio pradžioje „Lietuvos geležinkeliai" pateikė konkrečius trijų tipų sutarčių
projektus - vienų, dvejų ir trejų metų laikotarpiui. Sutartys su grūdų supirkėjais pradėtos pasirašyti birželio antrąją pusę. Sudariusieji jas trejiems metams iš esmės apsirūpino vagonais keleriems metams į priekį. Likusios įmonės iki kitų metų liepos 1 d. turės pratęsti sutartis naujam derliaus sezonui.

„Lietuvos geležinkeliai" turi pakankamai nuosavų vagonų grūdams išvežti, be to, gali panaudoti kitų šalių grūdvežius.

Derliaus nuėmimo metu, kai per mėnesį reikia apie 1700 vagonų, prireikus pasinaudojame ir kaimyninių šalių — Baltarusijos, Ukrainos - riedmenimis. Daug kas priklauso nuo to, kaip grūdų supirkėjai organizuoja savo veiklą. Laiku neužsakius laivų grūdams išvežti, kaip buvo 2012 m., grūdvežiai tampa sandėliais ant ratų ir vagonų poreikis smarkiai išauga.

Buvo atvejų, kai, trūkstant laivų, grūdais pakrauti vagonai prastovėdavo 2-3 savaites
ir už tai, žinoma, buvo priskaičiuotos nemažos baudos. Neretai šią už grūdvežiu prastovas patirtą finansinę naštą supirkėjai perkelia ant grūdų augintojų pečių.

„Lietuvos geležinkeliai" visada buvo už tai, kad ir privačios įmonės įsigytų specifinius riedmenis savo produkcijai išvežti, tam yra sudaryta palanki kainodara, tačiau, kad apsimokėtų juos turėti, būtina užtikrinti, kad tie vagonai nestovėtų be darbo."