Būtent iš ten jie liepos viduryje atsivežė daniškų paršelių. Jeigu šie pradėtų gaišti, afrikinio kiaulių maro židinys priartėtų prie Lietuvos centro. Augintojai pasigenda kompleksiškos pagalbos ir jaučiasi palikti Dievo valiai.
400 paršelių iš Ignalinos
Ignalinoje užfiksuotas afrikinio kiaulių maro židinys kelia galvos skausmą Radviliškio rajone, Gražionių kaime įsikūrusiems kiaulių augintojams.
Nerimą didina tai, kad į netoli „Gražionių bekono“ fermos įsikūrusią kitą kiaulių fermą prieš dvi savaites buvo atvežta 400 daniškų paršelių iš Rupinskų padalinio, Ignalinos rajone, kur dabar ir nustatytas kiaulių maro židinys.
„Dabar tęsiasi inkubacinis periodas. Duos dievas, nesusirgs, atsikvėpsim ramiau. O jeigu pradės gaišti, gali tekti išskersti ir visą dešimties tūkstančių kiaulių bandą. Maro zona atsirastų visai netoli Lietuvos centro. Kiek čia iki tos Šeduvos, o nuo jos iki geografinio Lietuvos centro vos 50 km, o kas tada? Kiaulių augintojai pastaruosius ketverius metus gyvena dažniau sakydami „maras“ negu „labas“, – baiminosi ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius.
„Baiminamės ir nežinom, kokių dar papildomų priemonių bereikia imtis. Jeigu pats ponas Milius (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius – Etaplius.lt) nežino ko reikia imtis, tai iš kur mums, paprastiems kaimo žmogeliams, žinoti? Žmonės ateina į darbą, nusiprausia, persirengia, į bendrovę atvažiuojantis transportas – dezinfekuojamas, svetimi nesilanko, ką dar turime daryti?“ – klausė Etaplius.lt pašnekovas.
Anot jo, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti priežastis, o po to jau daryti išvadas. „Pirmą kartą kaulių maras užfiksuotas sausio mėnesį šernams, liepos – naminiams gyvuliams. Klausimas, ar tinka tos priemonės, kurios taikomos, nėra žinomos viruso fizinės, cheminės savybės, medikamentų nėra, imamasi tik biologinės saugos priemonių, gali tvoromis apsistatyti ir saugotis tik savo norais“, – pastebėjo E. Adomavičius.
Ekstremali padėtis – visoje šalyje
Ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdyje Ignalinos savivaldybėje žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė paskelbė, kad dėl ligos protrūkio Ignalinos rajone ekstremalią situaciją nuo pirmadienio svarstoma skelbti visoje šalyje. Kol kas dabar svarbiausia sunaikinti maro židinį „Idavang“ komplekse.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius sakė, jog didžiausią nerimą kelią tai, jog užkratas galėjo išplisto toliau.
„Liepos 22 dieną judėjimas vyko dar į dvi fermas ir į skerdyklą, mes suradome tą skerdieną ir vakar sunaikinome, tačiau, kur buvo nugabentos tos kiaulės į kitas fermas – dabar tiriame kraują, stebime kliniką ir, aišku, yra didelis nerimas“, – LRT radijui sakė J. Milius.
Kiaulienos importą iš Lietuvos jau nutraukė Latvija ir Estija.
Maras užfiksuotas ketvirtadienį
Etaplius.lt primena, kad afrikinis kiaulių maras vienoje didžiausių šalyje kiaulininkystės fermų užfiksuotas ketvirtadienį. Trečiadienį vakare pastebėtas padidėjęs kiaulių gaišimas, į fermą nuvykus veterinarams ir ištyrus gyvulių kraują ir organų mėginius, nustatyta afrikinio kiaulių maro diagnozė.
„Keista tai, kad ši ferma buvo pavyzdinė, kaip reikia laikytis biosaugos priemonių. Čia vežėme ES ir Rusijos inspektorius“, – ketvirtadienį sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J. Milius.
Rupinskų kompleksas yra išsidėstęs tarp dviejų afrikinio kiaulių maro ligos židinių, kurių vienas – Latvijoje, pasienyje su Lietuva, kitas – pietrytinėje šalies dalyje. Čia buvo laikoma 19,5 tūkst. kiaulių.
Afrikinis kiaulių maras – žmonėms nepavojinga, tačiau šernams ir kiaulėms mirtina virusinė liga. Gydymo nuo jos nėra, sergantys gyvūnai naikinami.
Tirs, ar kiaulės nebuvo užkrėstos tyčia
Siekiant išsiaiškinti, kokiu būdu į didžiausios Lietuvoje kiaulių augintojos fermų kompleksą Ignalinos rajone, kur buvo laikoma beveik 20 tūkst. kiaulių, pateko afrikinio kiaulių maro užkratas ir ar juo gyvūnai nebuvo užkrėsti tyčia, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas gavus Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus raštą dėl minėtame komplekse, kurį valdo Danijos įmonė, nustatyto afrikinio kiaulių maro protrūkio, dėl kurio bendrovė turėjo skubiai sunaikinti visas komplekse augintas kiaules. Rašte teigiama, kad VMVT neatmeta tyčinio užkrėtimo galimybės, todėl prašo atlikti minėto atvejo tyrimą, siekiant išsiaiškinti šio viruso patekimo šaltinį.
Tyrimas pradėtas pagal du LR baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl didelės vertės svetimo turto sunaikinimo tyčia bei dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Atsižvelgiant į tai, kad minimas fermų kompleksas yra Ignalinos rajone, ikiteisminį tyrimą pavesta organizuoti Panevėžio apygardos prokuratūrai.
