Stebuklai Biržų krašte: melioracijos grioviai virsta upėmis

 (43)
Tokių pagal programą sutvarkytų melioracijos griovių kaip šis Suostų kaime, Biržų rajone, yra  beveik keli šimtai kilometrų, aplinkosaugininkai kai kuriuos prilygina upėms.
Tokių pagal programą sutvarkytų melioracijos griovių kaip šis Suostų kaime, Biržų rajone, yra beveik keli šimtai kilometrų, aplinkosaugininkai kai kuriuos prilygina upėms.
© Autoriaus nuotr.

Jeigu nutinka kas nors neįtikėtino šalyje, pirmoji mintis sukirba: kur tai atsitiko, ar ne Biržuose? Taip yra ir šįkart, Biržuose – išskirtinis įvykis.

Vienas toks nutikimas jau buvo prieš trejus metus, kai ūkininkas srutomis apliejo dvi aplinkosaugos pareigūnes. Vyko teismai, pareigūnės buvo apgintos, kaltininkas sumokėjo baudas. Sėkmė, tikėtina, paskatino aplinkosaugininkus tęsti „pergalingus žygius“. Dabar užsimota prieš rajono savivaldybę, jai surašytas aktas už įstatymų pažeidimus, o tie pažeidimai padaryti vykdant valstybės patikėtas funkcijas, valdant valstybės turtą, t.y. magistralinius melioracijos griovius.

Tvarko melioraciją - žaloja gamtą?

Jau daug prikalbėta ir pridejuota apie griūvančius melioracijos statinius, pelkėjančius ūkininkų laukus, amžiną lėšų stoką ir būtinybę spręsti šias problemas. Viena tokių galimybių – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iniciatyva pastaruosius kelerius metus vykdoma „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonė „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas).

ŽŪM valdininkai, savivaldybių melioracijos specialistai kuo nuoširdžiausiai įkalbinėjo ūkininkus dalyvauti šioje programoje, pasinaudojant ES parama imtis prižiūrėti šį valstybei priklausantį turtą.

Atsargesnieji ūkininkai ilgai nesiryžo, baimindamiesi nepatenkintų kaimynų, ginčų su gretimų žemės sklypų savininkais. Bet nei jie, nei projektų iniciatoriai nė neįtarė, kad bėda tyko visai kitoje vietoje, valstybės institucijoje.

Biržų rajone per du šaukimus ūkininkai pateikė 34 paraiškas sutvarkyti 176,95 km melioracijos griovių, darbų vertė viršija 880 tūkst. litų. Paraiškas norėtų pateikti dar bent 5–6 ūkininkai, bet Biržų rajono savivaldybė ryžosi priimti beprecedentį sprendimą – sustabdyti paraiškų teikimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Priežastis – neseniai Biržų rajono savivaldybei surašytas aktas už įstatymų pažeidimus, kuriais savivaldybė leidžia ūkininkams tvarkyti melioracijos griovius ir taip... kenkti gamtai!

„Biržų aplinkosaugos agentūra kategoriškai draudžia tvarkyti melioracijos griovius, kurie kažkada turėjo upelio pavadinimą, prilygina juos upėms, neatsižvelgdama į tai, kad ten įrengtos drenažo žiotys, ten subėga vanduo nuo sausinamų plotų. Krūmų šaknys užkemša drenažo žiotis, sistemos nebeveikia. Grioviai apaugę karklais, kai kur pasitaiko ir vienas kitas baltalksnis ar beržas, juos pareigūnai draudžia kirsti, motyvuodami, kad tai yra saugotini želdiniai, augantys paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Krūmai griovių šlaituose užaugo per ilgą laiką, valstybei vis pristingant lėšų melioracijos statiniams tvarkyti. Prašome atsakyti, kaip reikia elgtis eksploatuojant valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos griovius, kurie kažkada turėjo upelio pavadinimą, o šiuo metu yra vandens surinktuvai“, –taip rašoma Biržų rajono savivaldybės merės Irutės Varzienės rašte, adresuotame šalies Vyriausybei, Seimo Kaimo reikalų komitetui, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms, Savivaldybių asociacijai, Lietuvos ūkininkų sąjungai, Biržuose išrinktam Seimo nariui Aleksandrui Zeltiniui.

Tikrino gautą skundą

Problema išsirutuliojo, kaip Biržuose dažnai nutinka, aplinkosaugos pareigūnams telefonu ir elektroniniu paštu gavus anoniminį skundą, kad Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje Žemosios Gervės upės apsauginės juostos nupurkštos chemikalais, o juostose augę medžiai ir krūmai iškirsti, upėje žuvo žuvys. Darbus vykdė ūkininkas Romualdas Misevičius (tas pats, kuris neseniai sukėlė viešą šurmulį dėl Biržuose siautėjančių organizuotų nusikaltėlių grupuočių, pats dalyvavo ir viešai kalbėjo daugelyje televizijos laidų – red. pastaba).

Aplinkosaugos pareigūnai, pasikvietę į pagalbą Biržų rajono policijos pareigūną, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir augalų apsaugos specialistus, nustatė, kad 6,4 km ruože iškirsti didesnio nei 16 cm skersmens baltalksniai ir 8 cm skersmenį viršijantys beržai, taip pat chemikalais nupurkšta 4,327 km upės apsauginės juostos. Be to, išartos upės apsauginės juostos, vietomis jos paliktos tik po 1 m pločio.

Surašant šį aktą ūkininkas R. Misevičius dalyvauti atsisakė, tai pažymėta akte. Jis surašytas savivaldybės administracijai, bet pažeidimų tyrėjai užmiršo pasikviesti savivaldybės atstovus. Aktą pasirašė tik Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vyriausiasis valstybinis inspektorius Artūras Griška, kitų dalyvavusiųjų dviejų dienų reiduose parašų nėra.

40 cm pločio upės?

Biržų savivaldybės Žemės ūkio skyriaus inžinierius melioratorius Rimantas Šikšnys „Ūkininko patarėjui“ teigė negalįs patikėti visa šia istorija, kituose šalies rajonuose panašių dalykų neteko girdėti, o argi ten melioracijos grioviai kitokie?

Pagal šiuo metu vykdomos melioracijos griovių tvarkymo programos duomenis, į tvarkomus plotus Biržų rajone įeina apie 150 upelių, aplinkosaugininkų terminais vertinant, apie 80 proc. plotų tvarkoma pažeidžiant įstatymus.

„Kokie yra tie grioviai–upės? Iki kelių kilometrų ilgio, dugno plotis dažniausiai siekia 40 cm, ar šios vandens gyslos gali būti prilygintos Neriai ar Nemunui su pakrančių apsaugos zonomis? Sovietiniais laikais visi jie buvo tvarkomi kaip melioracijos grioviai, šienaujami šlaitai, kertami medžiai. O nepriklausomoje Lietuvoje melioracijos sistemoms eksploatuoti vis trūkdavo lėšų, todėl ir apsileista, priaugo medžių. Ar juos dabar turime saugoti, išdavinėti leidimą kiekvienam nukirsti? Galvoje netelpa tokie aplinkosaugininkų išsidirbinėjimai“, – nejuokais piktinosi pašnekovas.

Pagal Žemės ūkio ministerijos rekomendacijas, melioracijos griovių tvarkymo programoje dalyvaujantiems ūkininkams savivaldybė išdavė tipinius sutikimus, kad savivaldybė sutinka, jog konkretus ūkininkas dalyvaus programoje ir penkerius metus vykdys tęstinę veiklą. Kokioje situacijoje dabar atsiduria savivaldybės ir patys ūkininkai?

Ūkininkas R.Misevičius Pučiakalnės kadastrinėje vietovėje pagal projektą sutvarkė 6,8 km melioracijos griovių, darbams gavo apie 44 tūkst. Lt projekto lėšų. Nacionalinė mokėjimo agentūra iki surašant pastarąjį aktą jam neturėjo jokių priekaištų. Kaip dabar bus, nežinia.

Kur glūdi „šaknys“?

Ūkininkas R. Misevičius šioje situacijoje jaučiasi teisus ir sako nepažeidęs nustatytos tvarkos. „Ūkininko patarėjui“ jis teigė atlikęs darbus pagal savivaldybės specialisto parengtą projektą, turėjęs reikalingus leidimus.

„Projekto darbus įvertino Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai, jie buvo atvykę gal tris kartus, pats kviečiau augalų apsaugos specialistus, „Ekoagros“ atstovus, jie nusižengimų nenustatė. Esu įsitikinęs, kad aplinkosaugos pareigūnų puolimo „šaknys“ glūdi kitur. Jų dėmesys man sustiprėjo po to, kai sulaikiau savo ūkio žemėje brakonierius, tie, matyt, turi draugų, anie – kitų draugų, ir viskas dabar atsigręžia spaudimu, persekiojimu dėl formalių dalykų. Biržai įžymūs nesuvaldomais aplinkosaugos pareigūnais. Kai manęs iš karto nepasisekė prispausti, ėmėsi savivaldybės, jai raštus rašo“, – situaciją komentavo R. Misevičius.

Pažeidimų aktą surašęs Biržų rajono aplinkosaugos agentūros vyriausiasis specialistas A. Griška korespondentei patikslino, kad vietovės, kur vyko projekto darbai, patikrinimą inspiravo ne tik agentūroje gautas skundas, bet ir pranešimas elektroniniu paštu Nacionalinei mokėjimo agentūrai, todėl buvo sukviesta daugiau atsakingų tarnybų specialistų, kad padėtų įvertinti pažeidimus. Savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti, nes, pasak pašnekovo, nebuvo aišku, kiek ir kaip savivaldybė yra atsakinga už susidariusią situaciją.

„Jūs nesupratote, tas savivaldybei adresuotas aktas yra konstatuojamojo pobūdžio, vyksta bylos tyrimas, todėl tiksliai įvardyti, kokie pažeidimai, kokia padaryta žala, šiuo momentu dar negalima, nes neįvertinta, nesurašyti protokolai. Tiesiog pranešėme savivaldybei, kad rengiant panašius melioracijos griovių tvarkymo projektus būtų atkreiptas dėmesys, laikomasi įstatymų. Kaip jums atrodo, ar chemikalų naudojimas upės pakrantės zonoje yra leistinas, tai mes nustatėme, ir už tai yra numatyta atsakomybė“, – „ŪP“ teigė pareigūnas.

Ministerijos vis dar derina

Taigi Biržų rajono valdžia ne taip suprato aplinkosaugos pareigūnų aktą, o kaip tą situaciją supranta Žemės ūkio ministerijos atsakingi specialistai?

Ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vytautas Byla iš karto patvirtino suprantąs situaciją.

Aplinkos ministerija griežtai laikosi aplinkos saugojimo nuostatų ir įstatymų, todėl mes, pradėdami melioracijos griovių tvarkymo programą, perspėjome projektus rengusius savivaldybių melioracijos specialistus, kad suderintų projektus su aplinkosaugos specialistais. Kas derina, o kas nespėja, kai kur bendradarbiaujama, o kai kur bendraujama štai tokiais raštais. Kai kur prieita iki bylinėjimosi, reikalaujama atlyginti solidžią gamtai padarytą žalą. Su Aplinkos ministerija deriname jau gal metus, kad savivaldybių melioracijos balanse esantys grioviai ir sureguliuoti upeliai nebūtų prilyginti upėms ir atitinkamai ten nebūtų taikomi vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų bei saugotinų želdinių, medžių ir krūmų reikalavimai. Vis deriname ir nepabaigiame iki galo suderinti, tai valdžios keičiasi, tai laiko trūksta“, – pripažino skyriaus vedėjas.

Mąstant logiškai, ne biurokratiškai, anot pašnekovo, išties padėtis nenormali, kai pusmetrio pločio griovys, tekantis per laukus, dar turi apsaugos juostas, kai greta jo saugomi medžiai, kuriuos seniai reikėjo iškirsti, kad drenažo sistemų šaknimis neužkimštų.

„Šalyje turime apie 1,5 mln. ha paklotų drenažo sistemų, kurios susieina su išlikusių upelių teritorijomis, vadinasi, ten neįmanoma normaliai ūkininkauti. Gal po tokių atvejų kaip Biržuose pagaliau pavyks suderinti pozicijas, aplinkos ministras išjudins problemą iš mirties taško“, – optimistiškai pokalbį baigė V. Byla.

Labiausiai tokio optimizmo rezultatų lauktų ūkininkai ir savivaldybių melioracijos specialistai, patikėję vykdomų melioracijos projektų nauda ir ėmęsi iniciatyvos šiuose darbuose dalyvauti.

 
43
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Ūkininkai verkia dėl jautienos: Rusijos kliūtys ir lietuvių įpročiai sukelia milžiniškus nuostolius (67)

2014 gruodžio mėn. 19 d. 15:39
Dėl Rusijos įvesto maisto produktų embargo ir susidariusio mėsos pertekliaus mėsinius jaučius ir karves auginantys ūkininkai kas mėnesį praranda apie 10 milijonų litų pajamų. Lietuviai vartoja labai mažai jautienos ir ūkininkų savo įpročiais negelbsti.

Bus lengviau rasti miško poilsiavietes (5)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 15:08
Visuomenė gali laisvai ir nemokamai naudotis miškų rekreacine infrastruktūra, sukurta paramos lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Nacionalinė mokėjimo agentūra, siekdama supažindinti visuomenę su pagal šią priemonę įgyvendintais projektais, pakviesti žmones laisvalaikį praleisti patogiai ir saugiai, projektų įgyvendinimo vietas pažymėjo žemėlapyje.

V. Baltraitienė sustabdė 12 mln. Lt vertės maisto nepasiturintiems pirkimo konkursą (6)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 09:12
Žemės ūkio ministrė sustabdė 12 mln. litų vertės maisto nepasiturintiems pirkimo konkursą.

Kaip išvengti klaidų vykdant pirkimus? (1)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 11:07
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa artėja prie pabaigos, todėl Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai (NMA) jau gali apibendrinti svarbiausias pamokas, kurias verta pakartoti prieš naujojo finansavimo laikotarpio pradžią.

Galimybė anksčiau pranešti apie paramai skirti tinkamus plotus

2014 gruodžio mėn. 17 d. 15:21
Galimybė anksčiau pranešti apie paramai skirti tinkamus plotus
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos su plotu susijusių priemonių veikloje dalyvaujantys arba gaunantys išmokas už žemės ūkio naudmenas ūkininkai turi galimybę iš anksto pažymėti plotus, kuriuos pavertė tinkamais paramai skirti, ir aprašyti šiuos kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribų pakeitimus. Tai galima padaryti iki 2015 m. sausio 15 d.