Sojos – plačiai auginami baltyminiai-aliejiniai augalai, vieninteliai, galintys visiškai pakeisti gyvulinius baltymus. Vien JAV jų kasmet auginama apie 25 mln. hektarų, o derlius siekia daugiau kaip 50 mln. tonų. O ar sojos gali augti mūsų šalyje?
© Shutterstock nuotr.

Derlingumas priklauso nuo agrotechnikos

Sojų derlingumas labai priklauso nuo agrotechnikos. Deja, jų agrotechnika Lietuvoje beveik netyrinėta. Kol kas sojų auginimu mažai domėjosi mokslo įstaigos ir įvairios žemės ūkio bendrovės. Maloni išimtis – „Litagra“. Savo laukuose paeksperimentuoti – naudoti skirtingą sojų sėklos normą, sėjos būdus, pasėlių priežiūrą – pabandė ir kai kurie labiau patyrę ūkininkai. Manau, kad šių ankštinių kultūrų auginimu susidomės Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir įrengs demonstracinius bandomuosius sklypelius chemizuotuose ir ekologiniuose ūkiuose. Jau dabar keli patyrę ūkininkai pageidauja įrengti bandomuosius kukurūzų-sojų mišinių sklypelius savo ūkiuose. Kol kas tenka naudotis kitose šalyse atliktų tyrimų duomenimis ir sukaupta kuklia mūsų pačių patirtimi.

Priešsėliai ir sėja

Geriausi priešsėliai sojoms – varpiniai javai, kukurūzai, cukriniai runkeliai, bulvės ir daugiametės varpinės žolės. Auginant sojas po ankštinių augalų, gali padidėti ligų ir kenkėjų pavojus. Anksčiau atliktų bandymų metu sojos ne kartą buvo augintos po dobilų ir jokių didesnių jų pakenkimų nepastebėta. Sojos gerai pakelia ir atsėliavimą.

Sėklos norma priklauso nuo sėjos būdo, sėklų stambumo ir kovos su piktžolėmis būdų. Sojas Annuška rekomenduojama sėti 12–15 arba 45–50 cm tarpueiliais, atsižvelgiant į dirvos piktžolėtumą ir turimą tarpueilių purenimo techniką. Sėjant 15 cm tarpueiliais, kvadratiniame metre bus 666 cm eilutės, o 45 cm – 222 cm. Tad išilginiam metrui tenka atitinkamai 14–15 ir 32–34 sėklos.

Geriausia sėklos normą nustatyti milijonais sėklų hektarui. Sojų Annuška 1 000 sėklų svoris yra apie 110–155 gramai. Taigi sėjant siaurais tarpueiliais, į hektarą reikėtų išberti 0,85–0,9 mln., o plačiais – 0,5–0,55 mln. daigių sėklų. Jei sėjama plačiais tarpueiliais ir numatoma pasėlius akėti, sėklos normą reikėtų padidinti 10–15 proc. Prieš sėją sojų sėklas reikėtų apvelti joms tinkamu nitraginu (gumbelinėmis azotą fiksuojančiomis bakterijomis). Tokiu būdu, priklausomai nuo būsimo derliaus, dirvoje sukaupiama 60–200 kg/ha gryno azoto. Todėl sojos yra puikus priešsėlis po jų auginamiems augalams.

Azoto reikia mažiau

Vienam centneriui (100 kg) sojų sėklų išauginti reikia 7,5 kg azoto, 2,5 kg fosforo, 3,5 kg kalio,
1 kg magnio, 2 kg kalcio, 0,4 kg
sieros. 50–70 proc. reikiamo azoto sojos gauna iš šaknyse gyvenančių gumbelinių bakterijų (jeigu jų yra dirvoje). Tad sojas galima auginti ir netręštas mineralinėmis azoto trąšomis.

Sojoms rekomenduojama 20–60 kg į ha azoto, 60–80 kg į ha fosforo ir 80–120 kg į ha kalio veikliosios medžiagos, atsižvelgiant į dirvos turtingumą maisto medžiagų. Fosforo ir kalio trąšos išberiamos prieš rudeninį arimą arba anksti pavasarį, o azoto (30 kg į ha) – pavasarį, ruošiant dirvą sėjai. Tai pradinis azoto kiekis, reikalingas augalams, kol dar gumbelinės bakterijos neaktyvios arba būna vėsūs ir drėgni orai pavasarį. Nepatręšus azotu pavasarį, pravartu tą azoto kiekį išberti prieš sojų žydėjimą – geriausia berti į tarpueilius, kad neapdegtų augalai. Intensyviausiai maisto medžiagas sojos naudoja nuo žydėjimo iki ankščių susidarymo. Tada jos iš dirvos paima apie 78 proc. viso reikiamo kiekio azoto, 82 proc. fosforo ir 50 proc. kalio.

Perspektyvios sojų veislės

Veislė Annuška tiriama Kauno veislių tyrimo centre. 2011 m. Dotnuvoje, savo privačiame sklype, pavyko įrengti (nors buvo trukdoma išsinuomoti mažagabaritį kombainą) bandomuosius laukelius ir sėkmingai užauginti ukrainiečių selekcijos firmos „Sojų amžius“ sukurtų penkių veislių sojas. Šį bandymą teigiamai įvertino šių veislių savininkai ir sojų auginimo entuziastai iš Lietuvos. Visos veislės sukurtos klasikiniais selekcijos būdais. Sojos sėtos po sėklinių esparcetų plačiais (50 cm) tarpueiliais gegužės 5 ir
13 d. Laukelių plotas – 45 kv. m. Piktžolės sunaikintos mechaniškai.

Vėlyvesnės veislės yra derlingesnės ir be didelių pastangų galima gauti 2–3 t iš ha derlių. Panašūs duomenys gauti ir ekologiniame Kęstučio Mykolaičio ūkyje (Marijampolės r.). Beje, jis yra patvirtintas ir kaip sojų sėklininkystės ūkis. Tokius sėklininkystės ūkius būtina įsteigti ir kituose regionuose, siekiant atpiginti ir supaprastinti apsirūpinimą sėkline vertingų sojų veislių medžiaga. Kai kurie ūkininkai augino Austrijoje sukurtą sojų veislę Merlin ir nenusivylė. Būtina plėsti tiriamų ir auginamų sojų veislių asortimentą ir atrinkti tinkamiausias auginti mūsų krašte.

Sojų augintojai susiduria su problema, kaip racionaliai panaudoti išaugintą derlių. Sojas, skirtas pašarams, būtina termiškai apdoroti ekstruderiais. Juos įsigijusios bendrovės „Litagra“, „Joniškio grūdai“ ir kt. už prieinamą kainą sojas gali perdirbti į rupinius. Turėtų sukrusti ir sojų maistui perdirbėjai, nes naudoti pašarams genetiškai nemodifikuotas sojas, ypač išaugintas ekologiškai, būtų nedovanotina. Kol kas nenusistovėjusi ir sojų sėklų kaina. Neabejotina, kad genetiškai nemodifikuotos sojos turėtų kainuoti ne mažiau kaip rapsai. Sėkmingas genetiškai nemodifikuotų sojų įdiegimas į mūsų šalies žemės ūkį paskatintų ekologiškesnę žemės ūkio gamybą ir maisto pramonę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Per savaitę – keturi nauji afrikinio kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose (15)

Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro ( AKM ) židiniai...

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (23)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Per savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas dešimtims šernų (32)

Rugpjūčio 4-11 dienomis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43...

Senoje kolūkio kontoroje – naujas jaunojo ūkininko gyvenimas (147)

Nebent tik sovietinės „egzotikos“ šiandien pasiilgę sodiečiai galėtų pavydėti jaunajam...

Top naujienos

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (239)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Liūdnas teroristų likimas (19)

Terorizmas nekeičia pasaulio ir tai labiausiai erzina pačius teroristus, kurie bando įsivaizduoti,...

Gelbėtojai įspėja: šeštadienį vakare siaus škvalas, stambi kruša (9)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad šeštadienį šalį siaubs audra.

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (111)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Nemaitonių kaime – tragiška nelaimė: prie namų nuskendo du vaikai papildyta 19.39 (64)

Šeštadienį Kaišiadorių rajone esančiame Nemaitonių kaime mirė du mažamečiai. Prie namų...

Kovos su terorizmu ekspertas: ruoškimės, tuoj teroristai panaudos naują ginklą (265)

Ateityje teroristų ginklu dideliuose Europos miestuose gali tapti valdomi dronai su sprogmenimis. Tai...

„Karklės“ dalyvių stilius traukė akį: išsiskyrė keisčiausiais įvaizdžiais (1)

Vainikuoti 2017 metų vasarą ir ištraukti iš spintos dar nespėtus pademonstruoti stilingus...

J. Lopez specialistė atskleidė jos grožio paslaptis – stebuklingų priemonių ieškokite savo virtuvėje

Rugpjūtis – saulės ir karščio nualintų plaukų mėnuo. Šis scenarijus kartojasi kiekvienais...

Kauniečiai butų pirkėjai pakeitė kryptį (31)

Nekilnojamojo turto ekspertai stebi kintančius kauniečių poreikius renkantis gyvenamąjį būstą....

Aprangos kodas: žmonės, kuriems galioja „švaraus stalo“ etiketas biure (16)

Penktadienį DELFI Stilius lankėsi vienoje didžiausių draudimo bendrovių „Gjensidige“ . Tik...