Šeštadienį Dusetas drebino Sartų žirgų lenktynėsmugė ir su latviškomis prekėmis

 (103)
Šeštadienį Dusetas drebino Sartų žirgų lenktynės
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Šeštadienį Zarasų rajone vyksta tradicinė šventė: nuo XIX a. pradžios žiemą Dusetose ant Sartų ežero organizuojamos žirgų lenktynės. „Nars da rytas unkstus, netingėk, kelkis tu, paskubėk, susiruošk ir graičiau unt Sartų“, - svečius kviečia tarminis ketureilis.

„Pasakojama, kad lenktynių ant Sartų ežero pradžia buvusi tokia: Dusetose gyvenęs piktas ponas ir kartą pas jį atėjo baudžiauninkas su gražuole nuotaka. Ponui ji patikusi, ir jis sugalvojęs paveržti merginą: ponas pasiūlęs vaikinui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo, o varžybų nugalėtojui turėjo atitekti mergina. Ponas pasikinkė savo eikliausius žirgus, o vaikinas lenktyniavo su sena kumele, kuria ir buvo atvažiavęs miestelin. Nežinia, kaip ten buvę, bet vaikinas laimėjo. Ponas baisiai perširdęs ir liepęs nugalėtoją nuplakti. Tačiau tuo metu ežero ledas po pono kojomis lūžęs ir gelmė jį prarijusi kartu su rogėmis ir žirgais“, - legendą primena Zarasų rajono savivaldybė.

Mugėje ir su latviškomis prekėmis

Sartų lenktynių stebėti atvyko ne tik šalies valstybės vadovai ir politikai, bet ir verslo atstovai.

„Na, Sartų žirgų lenktynių šventėje dalyvauju jau kokius dešimt metų be pertraukos, sunku pasakyti, kiek šiandien susirinko žmonių, ko gero, rekordo tikrai nėra, bet žiūrovų yra pakankamai daug, sakyčiau, daugiau nei vidurkis. Manau, šiemet labai pasisekė su oru: keli laipsniai šalčio gerai tiek žirgams greitam bėgimui, tiek ir dalyviams - užtenka atsiminti, kad pernai buvo 22 laipsniai šalčio, o užpernai plius 2 šilumos, kas irgi buvo negerai, nes žirgai klimpo“, - prisimena Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir vykdomosios direkcijos generalinis direktorius Gediminas Rainys.

Jis sako, jog šventės nepraleidžia ne tik vietos gyventojai, bet ir svečiai iš didžiųjų miestų. Be to, į Sartus atvyksta ir prekybininkai iš Latvijos, kurie atveža latviškų prekių.

„Yra kermošius, daug latviškų gaminių, nes siena netoli, net ir latvių policija atvyksta pabudėti pagal bendradarbiavimo sutartį su Zarasais“, - primena G. Rainys.

Kasmet Sartai susirinkusius pasitinka ir šventiška muge, kurioje paprastai galima įsigyti medaus, obuolių, mėsos gaminių ir daug namudinių darbų, o tradiciškai vieni patraukliausių gaminių yra žirgo galvos ir pasagos formos meduoliai, pakabučiai su žirgo simbolika, saldainiai ir įvairiausios prekės bei gėrimai.

G. Rainys sako, jog jam Sartų lenktynės yra ne tik tradicinė žiemos šventė, bet ir proga pasigrožėti Lietuvos žiemiška gamta, pažvejoti.

Šventiškoje mugėje maisto ir gėrimų galima įsigyti už 10-15 litų: charčio sriubos buvo galima įsigyti už 8 litus, guliašinės – už 6 litus, šašlyko po 12-14 litų, dešrelių su bulvėmis ir troškintais kopūstais už 10 litų. Cepelinai, žemaičių blynai ir vietoje kepti čeburekai po 4 litus. Susirinkusieji galėjo ragauti ir vietoje ruošiamų gėrimų, pavyzdžiui, čiobrelių arbatos su medumi po 3 litus.

Meduoliai į Sartus atkeliavo iš įvairių Lietuvos miestų: Telšių, Molėtų, Zarasų.

Vadina svarbiausia žiemos švente ir džiaugiasi geru oru

Zarasų rajono savivaldybės meras Arnoldas Abromavičius sako, jog Sartų žirgų lenktynės yra svarbiausia žiemos nacionalinė šventė – šiemet jos vyksta 106-ą kartą.

„Manau, kad šiandien oras - pakankamai optimalus, pernai pabandėme kaip lenktynes organizuoti prie minus trisdešimt laipsnių šalčio, jos išgyveno, nenutrūko ir šiemet yra šiek tiek švelnesnis variantas, manau, kad daug ir priimtinesnis šventės dalyviams, svečiams ir patiems vadeliotojams su žirgais.“

Sartų žirgų lenktynių atvyko stebėti ir politikai: premjeras Algirdas Butkevičius ir žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

„Gero vėjo, aišku, gero oro, nors oras atrodytų tikrai yra neblogas, - susirinkusiems linkėjo premjeras A. Butkevičius. - Aišku, žiūrovams gerų reginių, o taip pat visiems palinkėti geros nuotaikos.“

„Oras – puikus, žmonių nuotaika, kiek teko matyti, irgi puiki, tai, manau, tikrai šventė bus pavykusi, - sveikino V. Jukna. - Tai turinti labai gilias tradicijas šventė, tai tradicinė žiemos ir, galima pasakyti, žirgų šventė, kur susirenka patys geriausi ir didžiausi šio sporto entuziastai.“

Žemės ūkio ministras susirinkusiems dėl to linkėjo sportinio azarto, smagios nuotaikos ir geriausių įspūdžių bei Sartų šventę paskelbė atidaryta.

Vyksta nuo 1905 m.

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Skaičiuojama, kad Sartų lenktynės vyksta nuo 1905 metų, tiesa, pastaraisiais metais jos organizuojamos ne ant ežero ledo, o šalia esančiame hipodrome. Organizatoriai juokauja, kad ledas vis tiek tas pats: mat Sartų ežero pakrantėje įsikūrusiame hipodrome jis išliejamas iš ežero vandens.

Tačiau lenktynės svečius vilioja ne tik neeiliniu nemokamu reginiu, bet ir pramogomis: mugėmis, muzikinių kolektyvų pasirodymais, linksma apdovanojimų švente, o dalyvius – ir 65 tūkst. litų priziniu fondu.

„Ir sportininkus, ir lenktynių organizatorius maloniai nuteikė tas faktas, kad trejus metus nekitęs prizinio fondo dydis šiemet išaugo net 13 tūkstančių litų. Tai nemenka suma šiais laikais, kurios vertę pirmiausia pajus lenktynių „Sartai 2013“ nugalėtojai ir prizininkai“, - džiaugėsi „Sartai 2013“ varžybų organizacinio komiteto pirmininkas, žemės ūkio viceministras Vidmantas Kanopa.

Didžiausias – 12 tūkst. litų piniginis prizas atiteks šių lenktynių pagrindinės organizatorės - Lietuvos žemės ūkio ministerijos steigiamo „Didžiojo žiemos prizo“ laimėtojui. Pernai lenktynininkai neišsigando maždaug trisdešimties laipsnių šalčio, nors į šventę sugužėjo palyginti mažai žiūrovų.

Nugalėtojas

Distancijos

ilgis km

Prizo pavadinimas

Prizo steigėjas

Piniginė

išraiška Lt

žirgas Niukas, vadeliotojas Antanas Juškėnas, Lietuva

1,609

Grafaitės Emilijos Pliaterytės prizas

Lietuvos sunkiųjų arklių

veislės augintojų asociacija

5000

žirgas Serenade Crach, vadeliotojas Mindaugas Daineka, Prancūzija

1,609

Lietuvos Respublikos Seimo prizas

Lietuvos Respublikos

Seimas ir ŽŪM

5000

žirgas Griausmas, vadeliotoja Monika Vinskutė, Lietuva

1,609

„Biržų žemtiekimo“ prizas

UAB „Biržų žemtiekimas“

ir ŽŪM

6500

žirgas Smalltown Brat, vadeliotojas Kazys Trota, Švedija

2,4

„Dusetų krašto“ prizas

UAB „Vasaknos“ ir ŽŪM

7300

žirgas Raise Hand, vadeliotojas Sergejus Matvejevas, Švedija

1,609

Tarptautinis Kūno kultūros ir sporto

departamento prizas

Kūno kultūros ir sporto

departamentas

6000

žirgas Quantum Maximilian, vadeliotojas Vytautas Dapkus, Švedija

2,4

Tarptautinis „Zarasų krašto“ prizas

Zarasų rajono savivaldybė

7300

žirgas Saxon Westwood, vadeliotojas Stanislovas Kėrys, Švedija

1,609

Tarptautinis „Eikliojo žirgo“ prizas

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ir ŽŪM

7100

žirgas Coming Heart, vadeliotoja Tatjana Martinsone, Latvija

3,2

Tarptautinis „Arvi“ prizas

UAB „Arvi ir Ko“ ir ŽŪM

8800

žirgas Sakalas, vadeliotojas Stanislovas Kėrys, Lietuva

1,609

„Didysis žiemos prizas“

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministerija

12000

Renginio programa

Dusetose šventė pradeda šurmuliuoti nuo 10 val. ryto: tuomet svečius pasitiko tautodailės mugė ir liaudiškos muzikos kolektyvų pasirodymai.

11.30 val. iškilmingai atidarytos ristūnų žirgų lenktynės: atliekta specialiai renginiui paruošta choreografinė kompozicija „Šyvis“, koncertavo Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

12.15 įvyko pirmasis ristūnų žirgų lenktynių startas, iš viso vyko 9 važiavimai.

15 val. apdovanoti Didžiojo žiemos prizo nugalėtojai.

Maršrutai

Į žirgų lenktynes galima važiuoti keliais maršrutais: nuo Utenos, Zarasų ar Rokiškio. Organizatoriai siūlo kelis maršrutus.

Nuo Utenos:
Pagrindinis ir labiau apkrautas kelias yra Utena > Daugailiai > Antalieptė > Dusetos > hipodromas
1 alternatyva: Utena > Daugailiai > Antalieptė > Zabičiūnai > Vasaknos > Užtiltė > hipodromas
2 alternatyva: Utena (iš Utenos reikia išvažiuoti Užpalių gatve) > Sudeikiai > Vasaknos > Užtiltė >
hipodromas

Nuo Zarasų:
Pagrindinis ir labiau apkrautas kelias Zarasai > Degučiai > Dusetos > hipodromas
Alternatyva: Zarasai > Antazavė > Dusetos > hipodromas

Nuo Rokiškio:
Pagrindinis ir labiau apkrautas kelias Rokiškis > Obeliai > Dusetos > hipodromas
Alternatyva: Rokiškis > Laipgaliai > Jūžintai > hipodromas

www.DELFI.lt
 
103
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kaimo naujienos

Ukrainiečiai mokėsi gaminti lietuviškus sūrius (3)

2014 spalio mėn. 30 d. 00:02
Mokymai Sūrininkų namuose Dargužiuose
Autoriaus nuotr.
Prieš dešimtmetį Dargužiuose (Valkininkų sen., Varėnos r.) Valdas ir Rasa Kavaliauskai pradėjo auginti ožkas ir iš jų pieno gaminti sūrius, ilgainiui įkūrė „Sūrininkų namus“. Dabar jie jau moko ir kitus.

Galvijų augintojai rado kelią į naudą (6)

2014 spalio mėn. 27 d. 20:24
Galvijų augintojai rado kelią į naudą
AOP nuotr.
Lazdijų rajone užauginti mėsiniai galvijai keliauja į Lenkiją. Į kooperatyvą susibūrę ūkininkai rado būdą kaimyninės šalies rinkai pasiūlyti didesnius mėsos kiekius ir už kilogramą gyvo svorio gauna bent litu daugiau nei moka Lietuvos perdirbėjai.

Dėl AKM – daugiau lašinių (4)

2014 spalio mėn. 28 d. 00:02
 2 tūkst. kiaulių auginantys broliai Donatas ir Renatas Čepeliai
Autoriaus nuotr.
Visai netoli Ukmergės, Vidiškių seniūnijos Baublių kaime, apie 2 tūkst. kiaulių auginantys broliai Donatas ir Renatas Čepeliai ne juokais sunerimę – afrikinis kiaulių maras (AKM) jau čia pat, o kiaulininkystės ūkis yra vienintelis ne tik brolių, bet ir visos šeimos pajamų šaltinis.

Lašišų augintojai vengia didinti pasiūlą net ir augant kainoms (6)

2014 spalio mėn. 27 d. 13:19
Stambiausi pasaulio lašišų augintojų ūkiai teigia nepasiduosiantys norams didinti pasiūlą, nors dėl paklausos augimo ir kyla žuvies kainos.

Pateikusiems paraišką – profesionalių konsultantų pagalba ūkyje

2014 spalio mėn. 27 d. 06:52
Pateikusiems paraišką – profesionalių konsultantų pagalba ūkyje
Organizacijos nuotr.
Konsultacijoms ūkio valdymo, aplinkosauginių reikalavimų, darbo saugos standartų, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir miškų ūkio veiklos klausimais ūkininkai ir miškų savininkai gali gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“. Paraiškas pagal šią priemonę Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) dar galima pateikti iki lapkričio 28 d.