Be to, jie nepatenkinti ir tuo, kad priežiūros komisijai, kuri tikrins, kaip bus naudojamas surinktas užmokestis, Žemės ūkio rūmų įtaka minimali.
Nuomonės išsiskyrė
Sulaukę priekaištų pakaušius krapštė ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovai – gal ir neblogai būtų administruoti selekcinį užmokestį, juk turėtų susikaupti nemaža sumelė, taigi liktų trupinių ir tarpininkams tarp augintojų ir selekcininkų. Tiesa, tai tik teoriniai pasvarstymai. Selekcininkai naują užmokestį administruoti įgaliojo Lietuvos sėklininkystės asociaciją (LSA).
Kita vertus, reikėtų pasidžiaugti, kad išvengta konflikto. O toks atvejis ES reglamentuose numatytas. Jame rašoma, kad, nepavykus susitarti dėl selekcinio užmokesčio dydžio, automatiškai įsigaliotų 50 proc. licencinio užmokesčio tarifas. Lietuviams susitarti pavyko, todėl selekcinis užmokestis bus ne 50, bet 25 proc. licencinio užmokesčio.
„Kai kurie selekcininkai mums priekaištavo, kad užmokestis Lietuvoje bus mažesnis nei galėjo būti“, – sakė LSA tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas.
Kiek reikės mokėti? LSA kiekvienam nesertifikuotas, bet saugomas sėklas naudojusiam ūkininkui atsiųs laišką, kuriame bus mokėjimo sąskaita. 2011–2012 m. sezoną selekcinis užmokestis už hektarą javų bus 7 Lt, 2012–2013 m. sezoną padidės iki 8 Lt, o 2013–2014-ųjų sezoną taps maksimalus – 9 Lt ir toks liks. Už hektarą rapsų selekcinis užmokestis atitinkamai augs nuo 15 iki 18 Lt, o 2013–2014-aisiais bus 23 Lt. Uuž hektarą bulvių jis jau nuo šių metų yra 70 Lt ir toks bus kasmet, jeigu kada nors nebus sumanyta jį keisti.
Telieka pridurti, kad Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) siūlė nustatyti už hektarą javų 7 Lt, o už rapsų – 15 Lt selekcinį užmokestį.
Mokėti reikės ne už visus pasėlius
Pasak LSA tarybos pirmininko V.Ruzgo, surinktos lėšos bus padalytos apie 150 veislės palaikytojų ar selekcininkų. Daugiausia selekcininkų yra užsienyje. Lietuvoje selekciją atlieka tik trys Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialai: Lietuvos žemdirbystės institutas, Vokės filialas ir Upytės bandymų stotis.
Iš surinkto užmokesčio bus atskaitytos jo administravimo išlaidos. LSA tikisi, kad tam užteks 15 proc. surinktų lėšų.
Vienose šalyse minėto užmokesčio administravimui lėšų skiriama daugiau, o kitose – mažiau. Štai pedantiškoje
Vokietijoje jam administruoti skiriama net apie 50 proc., o palyginti nedaug grūdų augintojų turinčioje Suomijoje užtenka apie 10 proc. surinkto selekcinio užmokesčio. Taigi lietuviai ketina eiti kaimynų suomių pėdomis. Ar pasiseks?
Pasak LSA tarybos pirmininko, šiuo metu surinkti duomenys apie 5 000 valdų, kuriose grūdinės kultūros ir bulvės auginamos apie 500 tūkst. ha.
„Kai turėsime galutinius duomenis, t. y. per 30 kalendorinių dienų nuo deklaracijos duomenų gavimo ir apdorojimo, kiekvienam ūkiui išsiųsime išankstinio mokėjimo sąskaitą, kurią jie turės apmokėti irgi per 30 kalendorinių dienų“, – aiškino V.Ruzgas.
Kaip bus apskaičiuojamas selekcinis užmokestis? Labai paprastai – pagal ūkininkų jau pateiktas pasėlių deklaracijas.
Žinoma, teks mokėti ne už visus pasėlius, o tik už tas veisles, kurioms nustatyta ES teisinė apsauga. Taigi už sertifikuotas sėklas mokėti nereikės, nes už jas sumokėta jau perkant.
Lietuvos ūkininkai dar nevengia naudoti nesertifikuotų teisiškai nesaugomų veislių. Ar apsimoka auginti tokių veislių javus, sprendžia ūkininkas. Pasak specialistų, tai daryti tik siekiant išvengti selekcinio užmokesčio tikrai neapsimoka.
Reikės papildomų paaiškinimų
LGAA turi priekaištų dėl selekcinio užmokesčio priežiūros komisijos sudarymo. Pasak LGAA pirmininko Romo Majausko, augintojai pasigenda selekcinio užmokesčio panaudojimo skaidrumo.
„Mes siūlėme kitaip sudaryti priežiūros komisiją. Dabar joje liko dauguma LSA narių ir tik du ŽŪR atstovai“, – sakė R.Majauskas.
„Priežiūros komisijos veikla mums svarbi todėl, kad ji stebi, kaip paskirstomos surinktos lėšos“, – LGAA vadovui pritarė ŽŪR Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas.
Tačiau LSA tarybos pirmininkas V.Ruzgas tikino, kad selekcinio užmokesčio skirstymo tvarka griežtai nustatyta: „Net teoriškai neįmanoma, kad dėl priežiūros komisijos sprendimo būtų keičiama lėšų skirstymo tvarka. Priežiūros komisija yra tik LSA darbo grupė, o ne kokia nors kontroliuojanti institucija.“
LSA tarybos narys, „Dotnuvos projektų“ sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas pridūrė, kad selekcinis užmokestis ir LSA lėšos kaupiamos skirtingose sąskaitose.
„Įstatyme nustatyta, kad selekcinis užmokestis tenka tik selekcininkams, todėl jeigu ką nors darytume kitaip, pažeistume įstatymą“, – teigė LSA tarybos pirmininkas.
Pastabų dėl selekcinio užmokesčio skaidrumo turėjo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis. LSA pažadėjo jau šią savaitę parengti aiškią selekcinio užmokesčio surinkimo tvarką.
