Kambaryje žydės dar mėnesį
Begonijos (Begonia tuberhybrida) gumbus formuoti pradeda rugsėjo mėnesį, dienai sutrumpėjus iki 12–13 valandų. Jie susidaro maždaug per 18–20 dienų. Tuomet silpniau auga antžeminė dalis. Vėstant orams dar kurį laiką vegetavę, brandinę gumbasvogūnius augalai vėliau sunyksta. Prieš šalnas juos būtina iškasti.
Norint žydėjimą pratęsti apie mėnesį, gumbasvogūnius galima pasodinti į vazonus ir įnešti į šiltas patalpas. Tačiau trumpėjančios dienos neleidžia begonijoms ilgai žydėti. Baigus žydėti, laistyti nebereikia – tegul baigia sunykti antžeminė dalis. Iškastus gumbasvogūnius galima 10–15 dienų apdžiovinti kambaryje, tada išnešti į vėsų (5–10 laipsn. C) rūsį, laikyti susluoksniuotus smėlyje, sausose durpėse ar pjuvenose. Balandį gumbus galima bus vėl žadinti naujam gyvenimui – pernešti į šiltesnę patalpą, sudrėkinti. Patalpose žydėjusių begonijų gumbasvogūniai gali likti vazonuose iki pavasario, tik juos reikėtų pernešti į vėsią patalpą.
Jei nėra poreikio pratęsti begonijų žydėjimo, augalai iškasami, jiems pašalinama antžeminė dalis ir, nenupurčius žemių, gumbasvogūniai vienu sluoksniu sudedami į dėžutes, kad apdžiūtų. Po poros savaičių pašalinamos stiebų liekanos. Jei sunkiai atsiskiria, reikia dar šiek tiek padžiovinti.
Greičiau išdžius, geriau laikysis
Kardeliai (Gladiolus) kasami praėjus 40–50 dienų po žydėjimo, bet ne vėliau kaip iki spalio vidurio. Stiebai pašalinami, paliekami tik 0,5–1,5 cm stagarėliai. Šaknys nukerpamos sekatoriumi. Svogūnai sudedami į dėžutes ir 10 dienų džiovinami gerai vėdinamoje šiltoje patalpoje. Džiovinant žemesnėje (18–20 laipsn. C) temperatūroje, drėgmė ilgai laikosi po dengiamaisiais lukštais, susidaro palankios sąlygos ligoms plisti.
Kai kurie kardelių augintojai iškastiems kardeliams atsargiai (kad nenubyrėtų gumbapumpuriai) patrumpina šakneles, gumbus nuplauna ir valandai pamerkia į stiprų kalio permanganato tirpalą. Paskui džiovina, kol tarp seno ir naujo šakniagumbių susidaro kamštinis sluoksnis, jie lengvai atsiskiria. Kuo greičiau svogūnai išdžiūsta, tuo geriau laikosi žiemą.
Kai svogūnai išdžiūsta, pašalinami seni svogūnai ir šaknys, ir dar savaitę palaikomi šiltai. Taip paruošti svogūnai gerai žiemoja 4–6 laipsnių temperatūros patalpose. Pageidautina, kad ji nekistų, antraip svogūnai per anksti pradės dygti.
Maži svogūnėliai ir gumbapumpuriai gerai žiemoja susluoksniuoti su sausu smėliu.
Nevėluokime iškasti
Montbretės (Crocosmia) yra tos pačios vilkdalginių šeimos kaip kardeliai. Tuo pačiu laiku jie ir kasami. Vėlyvam rudeniui šio darbo atidėlioti nereikėtų, nes ilgiau pabuvę dirvoje gumbasvogūniai pradeda leisti naujas šaknis, požeminius ūglius.
Paruošimas žiemai kaip kardelių. Palikus maždaug 5 cm stiebų stagarėlius ir nupurčius žemes, gumbasvogūniai džiovinami gerai vėdinamose patalpose. Apdžiūvus pašalinami seni stiebai, atskiriami gumbapumpuriai. Laikoma vėsiai.
Yra montbrečių veislių (‘Jenny Bloom‘ ir kt.), kurios pridengtos ar storai mulčiuotos gerai žiemoja lauke.
Retesni žiedai
Tigridijos (Tigrida pavonia) – ateivės iš Meksikos, Gvatemalos. Gumbasvogūniai netaisyklingos formos, iki 6 cm ilgio, tamsiai rudais, plonais lukštais. Vienas augalas per vasarą užaugina 5 gumbapumpurius. Trilapiai žiedai primena drugelį ir povo plunksnas, yra iki 15 cm skersmens, įvairių spalvų. Beje, tigridijų gumbus Vidurio Amerikos gyventojai vartoja maistui, vaistams. Rudenį iškastus gumbasvogūnius rekomenduojama sluoksniuoti su sausu smėliu ar durpėmis ir laikyti 8–12 laipsn. C temperatūroje.
Zefyrantės (Zephyranthes robustus) kilusios iš Argentinos. Auginamos kambaryje, tačiau žydi ir lauke. Pasodintos gegužės viduryje, žydėti pradeda vasaros viduryje. Žiemai iškasti svogūnai laikomi sausai ir vėsiai kaip kardelių.
Acidanteros (Acidanthera Murilliae) kilusios iš Etiopijos kalnų. Primena kardelius, tačiau žydi ilgiau ir labai kvepia. Dauginamos šakniagumbiais (suskyla). Išdžiovinti svogūnėliai laikomi sausai, 15–17 laipsn. C temperatūroje.
Valgomieji kiškiakopūsčiai (Oxalis deppei, sin O. tetraphylla) lauke nežiemoja. Jų vegetaciją galima pratęsti – rudenį pasodinti į vazonėlius ir per žiemą laikyti vėsioje (10 laipsn. C) patalpoje. Per žiemą žaliavę augalai pavasarį perkeliami į gėlyną. Iškasti gumbeliai, mulčiuoti sausu smėliu, gerai žiemoja rūsyje.
Iksijos (Ixia) dažnai pradeda gelsti dar iki šalnų. Pageltę lapai – ženklas, kad reikia kasti gumbasvogūnius. Nuvalius ir apdžiovinus, juos galima laikyti sausame smėlyje ar durpėse, 5–10 laipsn. C temperatūroje.
