„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo daržininkų ir žemės ūkio ekspertų, ar Rusijos rinka mūsų bulvių augintojams dėl visiems gerai žinomų geopolitinių priežasčių šį kartą užsivėrė taip aklinai, kaip ir kiaulienos eksportuotojams, todėl laikas ryžtingai ieškoti kitų pirkėjų, o gal tiesiog užteks palaukti, kol pakils dabar smarkiai devalvuoto rublio vertė, rusai pajėgs sočiau ir įvairiau maitintis, jiems vėl prireiks net ir ukrainiečių sąjungininkės Lietuvos užaugintų kokybiškų daržovių. Mat sužlugo Kremliaus planai beveik visiškai (80-95 proc.) apsirūpinti pačioje Rusijoje pagamintais pagrindiniais maisto produktais, į šią „naujųjų plėšinių“ ir „pergalės prieš ES bei Ameriką nuo ėdžių iki šakutės“ kampaniją įkinkius net su žemės ūkiu niekuo nesusijusią valstybinę gamtinių dujų bendrovę „Gazprom“.

Sunku atsiminti visas Maskvos sankcijas

„Iki šiol rusus labiausiai domindavo dvi lietuviškos daržo kultūros: bulvės ir morkos“, - „ŪP“ teigė Panevėžio r. Krekenavos seniūnijos ūkininkas, bulvių, svogūnų augintojas Saulius Račkauskas. Pasak S. Račkausko, ir dabar kiti Lietuvos daržininkai morkas, kopūstus be kliūčių eksportuoja į Rusiją.

Maskva pastaraisiais metais sugalvoja tiek visokiausių apribojimų ir sankcijų Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams, kad S. Račkauskas jau nebeprisiminė visų smulkmenų, kodėl rusai nuo pernykštės liepos neįsileidžia ES šalyse užaugintų bulvių (ypač maistinių, sėklinėms dar taikomos išlygos – nuo balandžio 1 d. Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba leido įvežti šios rūšies stiebagumbius iš Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos ir Lenkijos).

Bulves, svogūnus, česnakus auginančio Kėdainių r. Daukšių kaimo gyventojo Sauliaus Dambrausko atmintis geresnė. „2013-ųjų liepos 1-ąją Rusijos valdininkai laikinai (pabrėžiu!) uždraudė ES sėklinių ir maistinių bulvių importą, iš Olandijos (kuriai sankcijos jau pusiau nutrauktos – red. past.) atvežtose bulvėse aptikę augalų kenkėjo – auksinio bulvinio nematodo – lervų kapsulių (cistų)“, - „ŪP“ paaiškino S. Dambrauskas.

Provakarietiškos kalbos nerimtos

Krekenavietis S. Račkauskas tikina pats ieškąs alternatyvių rinkų savo produkcijai. „Nei Lietuvos daržovių augintojų asociacija, nei politikai tuo nesirūpina“, - apmaudą sunkiai sekėsi suvaldyti S. Račkauskui. Nerimtomis jis laiko ir kai kurių kolegų daržininkų kalbas, kad reikia mestis į Vakarus, garsiausioje pasaulio šviežių vaisių ir daržovių parodoje, kasmet vasario mėnesį Berlyne rengiamoje „Fruit Logistica“, ne vien apžiūrinėti kitų šalių stendus, bet ir turėti savą, lietuvišką.

„Antroji duona“ – strateginė prekė

Vakarų Europai mūsų produkcijos prireikia tik tada, kai tenykštes šalis užklumpa kokia stichinė nelaimė (sausra, krušos, liūtys, potvyniai ar kiti gamtos kataklizmai) ir katastrofiškai sumažėja žemės ūkio derliai. Europos Sąjunga nuolat patiria ne tik mėsos, pieno, bet ir daržovių perprodukciją. Vokietija, Prancūzija, mažesnės ES senosios šalys: Olandija, Belgija kaip akies vyzdį saugo savo rinkas ir stengiasi kuo daugiau bulvių, morkų, pomidorų, agurkų, kopūstų išvežti į Rytus“, - tvirtino S. Račkauskas. Jis nenori spėlioti, kur Lietuvos bulvių augintojai šiemet pardavinės savo produkciją ir kiek kainuos ši „antroji duona“. „Pasakysi, kad bus geros kainos, bulvės brangios, tai lietuviai pašiurps nuo išgąsčio...“ – diplomatiškai kalbėjo S. Račkauskas.

Tikrieji kenkėjai

Pasak Kėdainių krašto ūkininko S. Dambrausko, rusams labai patogu pasinaudojus „apsaugos nuo bulvių karantininių ligų“ argumentu neįsileisti priešiškos šalies produkcijos. Auksinis bulvių nematodas – Šiaurės ir Pietų Ameriką, Europą, Afriką, Aziją, Australiją ir Okeaniją kamuojanti bulvių, pomidorų liga. Ukrainoje pastaraisiais metais nustatyta daugiau nei 5 tūkst. ha užkrėstų bulvių šaknų. „Tie augalų kenkėjai – ne pagrindinis veiksnys, lemiantis mūsų techninių kultūrų ir daržovių eksportą į Rusiją. Ar atsigaus bulvių eksportas, priklausys nuo rusų perkamosios galios, rublio kurso. Jeigu politiniais sumetimais Maskva uždės didelius muitus mūsų produkcijai, neapsimokės ten trenktis, nes rusai neįpirks mūsų bulvių. Bet patys stengsimės visoms rinkoms savo produkciją siūlyti vienodomis europinėmis kainomis“, - savo verslo planais pasidalijo S. Dambrauskas.

Būdai rublio nuosmukiui nuslėpti

Jau šešerius-septynerius metus nepasitaikė nė vieno mėnesio, kad tarp Rusijos ir Lietuvos nekiltų kokios nors trinties dėl skirtingai suprantamų veterinarijos ir higienos nuostatų, nesutampančių ES ir rusiškų sveiko, saugaus maisto apibrėžimų: tai rusų inspektoriai aptinka „Rusijos piliečių sveikatai kenksmingų antibiotikų likučių“ lietuviškuose sūriuose, tai Rusijos ministrų taryba 8 kartus padidina muitus iš ES šalių importuojamoms gyvoms kiaulėms, tai rusų muitininkai pasigenda Lietuvos įmonių eksportuojamų žuvų ir jūros gėrybių įsigijimo sertifikatų, tai Lietuvoje atsiranda naminių gyvulių snukio ir nagų ligos, klasikinio ir afrikinio kiaulių maro židinių, ir Rusija pradeda mojuoti draudimų vėzdu. Tačiau Lietuvos eksportuotojai mūsų ambasadai Maskvoje dažniausiai mini, kad jų verslas Rusijoje labiausiai nukenčia dėl rublio devalvacijos: rusai tada taupo, mažiau pinigų išleidžia maistui, o lietuviškų produktų pagrindinis pranašumas – ne pigumas, bet kokybė.

Didelė, pelninga, rizikinga

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Žemės ūkio politikos ir užsienio prekybos skyriaus laikinasis vedėjas Andrejus Bogdanovas, remdamasis Statistikos departamento duomenimis, „ŪP“ nurodė, kad 2013 m. į Rusiją išvežta 20,4 mln. Lt vertės lietuviškų daržovių (11 proc. viso Lietuvoje užaugintų daržovių eksporto). Daugiausia eksportuota bulvių (11,4 tūkst. t, vertė - beveik 9 mln. Lt, 44 proc. viso eksporto), morkų ir ropių (8,4 tūkst. t, 8,6 mln. Lt, 42 proc. eksporto). Pernai pusė Lietuvos bulvių ir net 89 proc. morkų bei ropių eksportuota į Rusiją. „Ši rinka didelė, pelninga ir geografiškai arti Lietuvos. Tačiau ir labai rizikinga, nes dėl politinių skersvėjų, ekonominių priežasčių, rusiškos apsirūpinimo savais produktais programos Rusija uždraudžia ar apriboja, dažniausiai laikinai, žemės ūkio ir maisto produkcijos importą iš mūsų šalies. Ramesnė savijauta būtų diversifikavus (paįvairinus) lietuviško eksporto rinkas“, - Lietuvos daržovių augintojams patarė LAEI jaunesnysis mokslo darbuotojas A. Bogdanovas.

Gumbai vietoj kardų

Auštant 1410 m. liepos 15-ajai Kryžiuočių ordino didžiojo magistro Ulricho von Jungingeno pasiuntiniai atvyko prie Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palapinių dideliame lauke tarp Tanenbergo (Eglėkalnio) ir Griunfeldės (Žalgirio) kaimų. Kryžiuočių žygūnai įteikė priešų valdovams du kardus. Tai buvo raginimas neišsisukinėti nuo kovos, stoti į mūšį. 2014 m. sausio 13 d., kai Lietuva minėjo maskvietiškos Sausio 13-osios agresijos 23-iąsias metines, o Kremlius jau baigė kurti planus atplėšti nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, Amerikos valstybės sekretorius Johnas Kerry`is Paryžiuje padovanojo Rusijos diplomatijos vadovui Sergejui Lavrovui dvi dideles ‘Russet Burbank‘ veislės bulves iš Aidaho valstijos. Politikos apžvalgininkai bergždžiai spėliojo, ką reiškia šis mostas.