Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad kai kurie žemdirbiai prieš pat derliaus nuėmimą susigundo subrendusius javus nupurkšti raundapu. Manoma, kad patiriant mažiausius nuostolius ir sąnaudas nuimtas apnuodytas derlius keliauja ir ant mūsų stalo.
© GRYNAS.lt (A. Vabalo nuotr.)

Pasak profesoriaus Antano Svirskio, kol Europos Sąjungoje bus peržiūrėtas glifosato, glufosinato pagrindu sukurtų herbicidų naudojimas, mūsų šalyje dėl netinkamo ūkininkavimo kentės žmonės, gyvūnai ir gamta.

Neatsižvelgia į rekomendacijas

Informacijos apie pesticidus – gausu. Nors ir rašoma apie glifosato – pagrindinės raundapo ir jo analogų veikliosios medžiagos neigiamą įtaką dirvožemio makro- bei mikrofaunai, florai, žmogui, taip pat ir visai gyvajai gamtai, jis ir toliau naudojamas. „Valstiečių laikraščio“ skaitytojas pasakojo, kad jį papiktino kaimyno elgesys. Jis prieš pat pjūtį raundapu nupurškė pasėlį, patikindamas, kad pats iš šiuose laukuose išaugintų kviečių duonos nevalgys. „Atrodo, kad bent kiek mąstantys žmonės turėtų suprasti, kad tai lazda su dviem galais, ir padaryti tinkamas išvadas. Juk vis garsiau kalbama apie šios rūšies herbicidų naudojimo uždraudimą“, – sakė mokslininkas A.Svirskis.

Pasak profesoriaus, naudojant šiuos herbicidus javams ar rapsams baigiant bręsti, jie patenka ant grūdo paviršiaus ir sudaro ilgai išsilaikančią plėvelę, kuri neišnyksta per žiemą. „Naudojimo instrukcijoje smulkiomis raidėmis parašyta, kad negalima raundapo naudoti sėkliniams javams. Manau, čia trūksta įspėjimo, kad raundapu purkštų javų grūdų ir rapsų sėklų negalima naudoti nei maistui, nei pašarui“, – pabrėžė profesorius A.Svirskis.

Kontroliuoja ekologinius ūkius

Griežta kontrolė vykdoma tik ekologiniuose ūkiuose. VšĮ „Ekoagros“ praėjusiais metais 17 augalininkystės ūkių nustatė 32 atvejus, kai pesticidų likučiai viršijo maistui ir pašarams nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas. Dažniausiai naudojamos medžiagos: pirimifosmetilas (13 atvejų), glifosatas (12 atvejų). VšĮ „Ekoagros“ Kauno centrinės buveinės Sertifikavimo skyriaus vadovas Virginijus Masionis sakė, kad pasėliai, nupurkšti raundapu, nelieka nepastebėti, nes grūdai būna vienodos brandos. „Praėjusiais metais tarša buvo nustatyta viename ūkyje, kuriame nebuvo laikomasi saugaus atstumo nuo chemizuoto ūkio. Raundapas pakenkė ne tik augalams, bet nudegino ir piktžoles“, – sakė „Ekoagros“ Utenos filialo direktorė Neringa Mažeikytė. Pasak „Ekoagros“ darbuotojų, kilus įtarimui, mėginiai siunčiami į Vokietijoje akredituotą laboratoriją. Tyrimo kaina – 100–200 eurų. „Radus herbicidų likučių, už tyrimą privalo susimokėti pats ūkininkas. Beje, jam skiriama ir bauda“, – pabrėžė N.Mažeikytė.

Pesticidų kiekio ištirti nereikia

Dažnai ką tik nukulti raundapu nupurkšti grūdai keliauja į grūdus superkančias ir perdirbančias įmones, nes, laikantis grūdų kokybės parametrų, nereikia tirti pesticidų likučių.

„Žinau, kad dauguma žemdirbių vengia naudoti raundapą prieš pat derliaus nuėmimą, tačiau elevatoriuose ir malūnuose niekas neregistruoja, kokius grūdus kuris atveža, pila juos į bendrą aruodą. Grūdai naudojami ne tik maistui, bet ir gyvuliams, paukščiams bei žuvims šerti. Kas atsakys, jei pasireikš masinis apsinuodijimas ar net pasitaikys mirties atvejų?“– nerimauja profesorius A.Svirskis. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos kokybės vadybininkė Alma Ratkienė sakė, kad ūkininkai labai retai atveža ištirti grūdus dėl pesticidų likučių.

Vienos veikliosios pesticidų likučių medžiagos nustatymo tyrimas kainuoja 101,68 Lt (su PVM). „Kiek tyrėme, raundapo likučių grūduose nustatyti nepavyko, nes jis labai greitai skyla. Dirvožemyje jį rasti yra didesnė tikimybė“, – sakė A.Ratkienė.

Rūpinasi grūdų ir gaminių kokybe

UAB „Malsena plius“ kokybės laboratorijos vedėja Laima Jankauskienė sakė, kad raundapu nupurkštų grūdų jie nesuperka.

„Priimdami grūdus labai didelį dėmesį skiriame kokybei. Glifosuotus grūdus pastebime iš karto, jų nesuperkame. Glifosuoti grūdai – kaip pakepinti riešutėliai, jie – smulkesni, nevisaverčiai“, – sakė L. Jankauskienė. Pasak UAB „Malsena plius“ kokybės laboratorijos vedėjos, priimtų grūdų mėginiai tiriami tiek Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, tiek Vokietijoje. Taip pat atliekami ir miltų tyrimai. „Lietuvoje tyrimai atliekami absurdiškai, negaunama tikslių rezultatų, neparašoma, kiek pesticidų likučių randama. Būna užrašyta, kad jų rasta mažiau negu norma. O juk tyrimas kainuoja per 2 tūkst. litų, todėl mėginius siunčiame į Vokietijos laboratoriją“, – pabrėžė L. Jankauskienė. UAB „Malsena plius“ kokybės laboratorijos vedėja mano, kad ūkininkai pesticidų likučius privalėtų išsitirti patys ir už šį tyrimą susimokėti.

Nuodų likučių randama mažai

Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojos Snieguolės Ščeponavičienės, remiantis 2009–2012 m. pesticidų likučių tyrimų analize, atvejai, kai nustatoma leistinas normas viršijančios pesticidų likučių koncentracijos, – itin reti. Minėtu laikotarpiu institute buvo atlikta daugiau kaip 22 130 įvairių pesticidų likučių mūsų šalies rinkoje parduodamuose grūduose ir kruopose tyrimai. „Iš jų teigiamų tyrimų rezultatų, t.y. atvejų, kai nustatyti didžiausią leistiną koncentraciją viršijantys pesticidų likučiai, buvo tik 2 kartus“, – sakė S. Ščeponavičienė. Pasak direktoriaus pavaduotojos, Europos Sąjungoje pesticidų likučius nustato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja sakė, kad kelerių metų valstybinės kontrolės, taip pat ir pačių grūdų augintojų kaupiami savikontrolės duomenys rodo, kad Lietuvoje auginami aukštos kokybės, saugūs grūdai. Atvejai, kai grūduose nustatoma didžiausias leistinas koncentracijas viršijantys pesticidų likučiai, yra pavieniai. Tuomet nedelsiant imamasi visų priemonių, užkertančių kelią tolesniam tokių grūdų naudojimui. „Kasmet grūduose ir miltuose tiriama apie 300 pavadinimų įvairių pesticidų, tarp jų ir pesticidas glifosatas. Nebuvo nustatyta atvejų, kad reikalavimų neatitiktų grūdų ar miltų mėginys būtent dėl glifosato“, – pridūrė S.Ščeponavičienė. Direktoriaus pavaduotoja paminėjo, kad, nustačius netinkamus pesticidų naudojimo atvejus, ūkininkų patiriami nuostoliai gerokai viršytų tariamą naudą. „Pavyzdžiui, ekologinio ūkio savininkas tokiu atveju turėtų sunaikinti ne tik visą užterštą derlių, bet ir prarastų ES išmokas bei ekologinio ūkininkavimo sertifikatą“, – sakė S.Ščeponavičienė.

Be to, turint informacijos apie netinkamą ūkininkavimą, cheminių medžiagų, tokių kaip pesticidai, naudojimą, nesaugų maistą ar netinkamas maitinimo paslaugas, reikėtų pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8 800 43 403 arba užpildyti pranešimą interneto svetainėje www.vmvt.lt. Kiekvienas skundas yra nagrinėjamas ir tiriamas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Per savaitę – keturi nauji afrikinio kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose (19)

Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro ( AKM ) židiniai...

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (24)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Per savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas dešimtims šernų (32)

Rugpjūčio 4-11 dienomis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43...

Senoje kolūkio kontoroje – naujas jaunojo ūkininko gyvenimas (147)

Nebent tik sovietinės „egzotikos“ šiandien pasiilgę sodiečiai galėtų pavydėti jaunajam...

Top naujienos

Smūgis A. Bosui: prabangų namą prašoma sulyginti su žeme (180)

Vilniaus pašonėje, miškų apsuptyje, prasidėjusias Lietuvoje žinomo verslininko Antano Boso...

Grėsmė šalia mūsų: Europoje slepiasi šimtai „Islamo valstybės“ apmokytų žudikų (254)

Europą sudrebino dar vienas teroro aktas: per dvi atakas, kai ketvirtadienį ir penktadienį...

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (598)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Darbdavys sugalvojo būdą tikrinti, kiek laiko darbuotojai praleidžia darbo vietoje (3)

Didžiosios Britanijos bankas „ Barclays “ įrengė įtaisus, per kuriuos stebi, kiek laiko...

Ketinantiems nuomotis butą – teisininkės patarimai (4)

Planuojantys nuomotis būstą neišvengiamai susiduria su įvairiais teisiniais klausimais: į ką...

5 patarimai, kaip supjaustyti svogūną be ašarų

Be svogūnų neapsieina beveik nė vienas rimtesnis patiekalas, jie kaip niekas kitas papildo ir...

Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas trumpėja: treneriai padėkojo D. Gailiui (99)

Likus daugiau nei savaitei iki Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvos rinktinės treniruotėse...

Asmeninė trenerė: norint numesti svorio, pradėti reikia ne nuo sporto (6)

Knygą „ Ideali figūra “ pristatanti asmeninė trenerė Rūta Beišytė sako, kad norint...

Miela princesės Dianos laikrodžių paslaptis: kodėl vienu metu segėjo net du? (7)

Paskelbus nuotrauką , kurioje princesė Diana užfiksuota su dviem laikrodžiais ant rankos,...

„Feel Felt“ prekės ženklą įkūrusio lietuvio sėkmė: kad uždirbtum, visai nebūtina emigruoti (8)

Prieš trejus metus veltinio ir odos aksesuarų prekės ženklą „Feel Felt“ įkūręs Karolis...