Pasimetę tarp veislių gausos
Taigi, kas atsitiko, kad vidaus rinkoje prekiaujama nekokybiškomis ir neaiškios paskirties bulvėmis? Specialistai teigia, jog bulvių paskirtį ir skonį lemia veislės savybės, o ne auginimo technologijos ar klimato sąlygos. Stambiesiems bulvių augintojams tai jokia naujiena ir jie renkasi po keletą derlingų valgomųjų bei pramonei, eksportui ar vidaus rinkai skirtų bulvių veislių.
Atsiradus paklausiai veislei, prekeiviai bet kokias bulves pakrikštija populiariosios vardu. Manipuliuoti gana lengva, nes pirkėjai neskiria veislių ir tik namuose įsitikina, ar įsigijo norimo skonio prekę. „Veislei atskirti reikia įvertinti per penkiasdešimt požymių, tad tokių žinovų reta. Dėl gerų skonio savybių augintojai vidaus rinkai turėtų rinktis lietuviškas veisles, bet ūkininkai nesidomi maistinėmis savybėmis. Viską nulemia derlingumas ir šiuo atžvilgiu lietuviškos veislės pralaimi užsienietiškoms“, – sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja Rita Asakavičiūtė. Pasak pašnekovės, šalies žemės ūkio politika tokia, kad bulvių sėklininkystė sunaikinta, sertifikuotos sėklos daugintojų nėra, o didžiulė ES šalių bulvių veislių pasiūla tarp smulkesniųjų augintojų ir vartotojų kelia sumaištį.
Kad veislių pasiūla gausi, patvirtina ir Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Augalų veislių skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Kemežienė. Pasak pavaduotojos, šiuo metu Nacionaliniame augalų veislių sąraše įregistruotos 29 bulvių veislės, iš kurių tik penkios lietuviškos. Kurios veislės šalyje populiarios, galima būtų spręsti iš aprobuotų sėklinių bulvių plotų ir sertifikuotos sėklos kiekio. 2013 m. buvo aprobuota 129,41 ha. Skirstant pagal veisles, didžiausią plotą užėmė ‘Vineta‘ – 20,9 ha ir ‘Laura‘ –13,07 ha. Šalies selekcininkų sukurtos veislės VB ‘Liepa‘ buvo aprobuota 2,3 a (superelitas). Šį pavasarį sertifikuota 2 308 t sėklinių bulvių, bet lietuviškos dauginamosios medžiagos sertifikuota nebuvo. Be to, sėklines bulves, sertifikuotas bet kurioje ES šalyje, galima tiekti visoje ES teritorijoje su sąlyga, kad veislė būtų įtraukta į ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą.
Paskirtis niekam nerūpi
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės įsitikinimu, stambiesiems bulvių augintojams yra svarbūs rinkos reikalavimai ir jie daro viską, kad juos įgyvendintų. Bulvininkystės sektorius žengia į priekį ir augintojai renkasi veisles, kurių derlius būtų patrauklus ir vietinėje rinkoje, ir eksportuotojams. Ši problema labiau susijusi su smulkiaisiais augintojais, prekybos centrais ir prekeiviais. „Parduotuvėse vartotojai mato tik veislės pavadinimą ir kokybės klasę. Kadangi rinkoje veislių maišalynė, tad daugeliui bulvių pavadinimai nieko nereiškia. Valgomųjų bulvių paskirties (salotinės, tinkamos piurė, sukrintančios, krakmolingos ar kt.) nereikalaujama nurodyti, nes tuomet bulvės skirsis ir kaina, ir prekės kodais, – aiškina Z. Cironkienė. – Jeigu pirkėjai to reikalautų, prekybos tinklams reikėtų jas atskirai fasuoti, ženklinti, tad bulvės pabrangtų. O prekybos centrų tikslas bulves supirkti kuo pigiau - jų kokybė, juolab paskirtis, tikrai nerūpi. Situacija turguose – ne geresnė: ten ko paprašysi, tą ir gausi. Tik, kai iškepsi ar išvirsi, pamatysi, jog pirkai „katę maiše“.
LDAA direktorė sutiko, jog iki šiol vidaus rinkoje valgomųjų bulvių paskirtis niekam nerūpėjo, tačiau nieko neįgyvendinamo nėra: jei prekybininkai reikalautų, ir augintojai derliaus kokybę užtikrintų atidžiau rinkdamiesi veisles.
Bulvių augintojas Vidmantas Girdzijauskas (Kėdainių r.) teigia, jog prekybos centrai derasi tik su smulkiaisiais augintojais, nes dabar tik jiems gali diktuoti savo sąlygas. Nė vienas patyręs augintojas neparduos derliaus pigiau, nei savikaina. Stambieji augintojai rūpinasi eksportu ir veisles renkasi pagal eksportuotojų poreikius, derlingumą, gumbų išvaizdą, o šiemet, kai daugelyje šalių stokajama bulvių, vietinėje rinkoje liks tik menkavertis derlius.
„Tvarkos nėra nei turguose, nei prekybos centruose. Valgomųjų bulvių paskirtis daugeliui dar naujiena, nes šia tema švietėjiškos veiklos nėra. Visur veislės rašomos „iš lubų“, kokybė nerūpi ir ji atsiras tik tada, kai visose prekybos grandinėse nusistovės normalūs santykiai“, – teigia bulvių sėklininkystės ūkio savininkas Petras Vasiliauskas (Klaipėdos r.).
Pirmenybė derliui
Pasak P. Vasiliausko, per keliolika savo veiklos metų jis yra dauginęs mažiausiai dvidešimties bulvių veislių sertifikuotą sėklą ir įsitikino, kad valgomojo tipo bulvių veislės kokybiniais parametrais gana skirtingos. Kad įtiktų tautiečiams, veisles atsirenka pagal pagrindinius reikalavimus – skonį ir suvirimo tipą. Natūralu, kad augintojams svarbu derlingumas ir gumbų išvaizda, nes pirkėjai bulves renkasi akimis, o pas mus paklausios didelės bulvės. (ES tokias brokuoja.)
Pasak ūkininko, sertifikuota sėkla apsodinama tik apie 1,5 proc. šalyje esamo bulvių ploto, tad ir blaškomasi ieškant vis naujų derlingų veislių, o ne sertifikuotos sėklos. Smulkieji augintojai pripratę prisirinkti sėklų nežinodami nei veislės, nei atsėlio. „Lietuviškų veislių sertifikuotos sėklos nebedauginsime, nes jos nekonkuruoja su kitų šalių veislėmis, nepaklausios ir vietinėje rinkoje. „Agrofirma Sėklos“ kas pavasarį lietuviškų veislių sėklinių bulvių parduoda apie 10-20 tonų ir jas perka tik sodininkai“, – aiškina bulvių sėklininkystės peripetijas P. Vasiliauskas.
Tačiau ne vien lietuviams bulvės – antroji duona. Seniau užsienio selekcininkų dėmesys buvo skirtas prekinei gumbų išvaizdai, o pastaruoju metu orientuojamasi ne tik į išvaizdą, bet ir į gumbų maistines bei skonio savybes. Prognozuojama, kad Šiaurės Vakarų Europoje bulvių paklausa tik didės, nes vartotojai itin vertina aukščiausios klasės traškučius, pastebimas šaldytų bulvių produktų paklausos didėjimas, vyksta sparti greito maitinimo įmonių plėtra. Suprantama, kad keičiantis mitybos tradicijoms, keisis ir užduotys selekcininkams.
