Ilga istorija
Legenda byloja, kad Zarasų apylinkėse gyvenęs piktas ponas, pas kurį atėjęs baudžiauninkas su gražuole nuotaka. O ji labai ponui į akį kritusi. Todėl jis sugalvojo merginą nuvilioti. Ponas pasiūlė jaunuoliui palenktyniauti su žirgais ant užšalusio ežero. Nugalėtojui ir turėjusi atitekti gražuolė. Ponas pasikinkė eikliausius savo žirgus, o jaunikaitis lenktyniavo su savo sena kumele ir nugalėjo. Įsiutęs ponas liepė vaikiną nuplakti, tačiau tą akimirką įlūžo ežero ledas ir ponas su visais savo žirgais nugarmėjo į dugną.
Panaši istorija nutiko ir Sartų lenktynių veteranui žirgininkui Kaziui Trotai. „Atsimenu, kai kartą per apdovanojimų ceremoniją lūžo ledas. Tuomet dar lenktynių metu girdėjome, kaip po žirgų kanopomis jis traškėjo. Laimei, visiems pavyko spėti pasiekti krantą. Dar ir šiandien stebiuosi, kaip mums leido važiuoti ežerą sukausčiusiu plonu ledu“, – prisiminė jau 34-ose lenktynėse dalyvausiantis K.Trota.
„Valstiečių laikraščio“ kalbintas žirgininkas prisipažino, kad šiemet dalyvaus ne visose rungtyse ir į Dusetas veš tik tris žirgus. „Vasarą keli žirgai gavo traumas. Vienam ristūnui lūžo kanopos kaulas, tad dabar jis gydomas. Sartams atrinkau geriausius tris žirgus“, – pasakojo ukmergiškis, auginantis kone 100 žirgų. K.Trota prisiminė, kad pergalę Sartų lenktynėse pavyko iškovoti septynis kartus. „Labai džiaugiuosi su kumele Velnio nuotaka pasiektomis pergalėmis Sartuose.
Pirmą kartą ji tebuvo trejų, o antrą kartą – šešerių metų. Dabar ji jau baigusi savo karjerą ir yra mama. Auginu jos palikuonis ir tikiuosi, kad jie taps puikiais ristūnais“, – kabėjo K.Trota, kuris su sūnumi Kastyčiu praėjusiais metais buvo nenugalimi tradicinės mylios ir Emilijos Pliaterytės prizų rungtyse. Šiemet tėvo ir sūnaus dvikovos hipodrome nepamatysime, nes Kazys ir Kastytis dalyvaus atskirose rungtyse.
Anksčiau žirgus Sartų lenktynėms rengti pradėdavo per adventą, vos pasnigus, šviesiomis naktimis. Buvo sakoma, kad geriausiai tikdavo giedra naktis, kai šviesdavo pilnatis, nes tuomet žirgas matydavo savo šešėlį ir jį laikydavo savo priešu. Šiandien žirgai treniruojami ištisus metus. Paklaustas, ar kaip nors ypatingai žirgus rengia Sartų lenktynėms, žirgininkas iš Ukmergės šypsodamasis atsakė, kad nesvarbu, kokį prizą nori laimėti, žirgą treniruoti ir šerti vis tiek reikia.
Susirenka bendraminčiai
Respublikinės lenktyninių žirgų lygos (RLŽL) direktorius Vidmantas Isoda džiaugėsi, kad į Sartų lenktynes susirenka gausus būrys žirgininkų ne tik iš Lietuvos, tačiau ir iš kaimyninių šalių. „Dabar yra užsiregistravę apie 80 dalyvių. Iš Estijos atvyks 8, iš Latvijos ir Rusijos – po 4 vadeliotojus“, – apie lenktynių „Sartai – 2012“ dalyvius pasakojo V.Isoda.
Pasak jo, lenktynių pasižiūrėti atvyks net ir žirgininkų iš Suomijos, Švedijos bei Norvegijos. „Užsieniečiams kelia nuostabą, kai susirenka tiek daug lenktynininkų, kuriems ne tiek svarbu laimėti prizus, kiek susitikti su bendraminčiais, pabendrauti, tiesiog dalyvauti Sartuose“, – apie gilias tradicijas turinčias žirgų lenktynes pasakojo V.Isoda.
Pašnekovas teigė, kad užsienyje viskas labiau urbanizuota – lenktynės vyksta naujuose hipodromuose, rengiami totalizatoriai, kuriuose statomos didžiulės sumos, o Lietuvoje viskas dar remiasi tradicija ir didžiuliu entuziazmu. „Daugumos žirgininkų teigimu, nedalyvavimas Sartų lenktynėse užtraukia gėdą“, – pasakojo RŽLL direktorius.
V.Isoda pasidžiaugė, kad jau ir Lietuvoje auginami ristūnai pasiekia neprastų rezultatų kitų šalių hipodromuose. „Rugsėjį Švedijoje rengtose lenktynėse dalyvavo žirgas Sakalas, kuris 2 100 metrų nuotolį įveikė per 2 min. 37 ir 3 šimtąsias sekundės. Tai labai puikus rezultatas. Keli Lietuvos žirgininkai nusipirko puikius ristūnus iš Švedijos, tikimės, kad Utenoje, Raseiniuose, Lazdijuose jau šiemet bus atidaryti nauji ar restauruoti hipodromai“, – pasakojo pašnekovas. Pasak jo, Lietuvoje per metus surengiama 16 žirgų lenktynių.
Laukia dalyvių
Sartų lenktynės jau beveik dvidešimtmetį vyksta šalia ežero esančiame hipodrome ir viltis, kad vėl būtų rengiamos ant ledo neverta, nes ežere yra daug povandeninių srovių, kurios neleidžia susiformuoti saugiam ledui. Net kai žiemos būdavo gana šaltos, organizatoriams kildavo įvairių problemų.
Hipodromo administracijos atstovas Edgaras Jeninas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad hipodrome jau įvyko bandomosios lenktynės ir sąlygos priimti ristūnus tinkamos. „Surengėme jau dvejas bandomąsias varžybas. Ledo storis beveik 7 centimetrai, kiekvieną dieną dar jį liejame papildomai. Taigi jokių problemų neturėtų kilti“, – mano E.Jeninas. Pasak jo, iki Naujųjų vyravę šilti orai neramino ir kėlė įtampą, tačiau dabar orai tinkami ir hipodrome darbai vyksta, kaip ir buvo planuota. „Takas jau dabar tinkamas lenktynėms, tačiau padarysime jį dar geresnį“, – pažadėjo Sartų hipodromo administracijos atstovas.
