V.Baltraitienė teigė, kad registravimas nėra galutinai baigtas, todėl kol kas sunku pasakyti, kiek kiaulių ūkininkai nebuvo sąmoningai įregistravę.
„Yra keista, kad kiaulių skaičius yra didesnis negu pernai, kai jų turėjo sumažėti, nes kiaulės buvo skerdžiamos, naikinamos. Jeigu žmonės nenori paramos, nedalyvauja programose, jie laikomas kiaules turi registruoti du kartus į metus. Akivaizdu, kad dalis jų išvis nebuvo registruotos“, - sakė V.Baltraitienė.
Pasak jos, kol kas kiaulių neregistravę žmonės nėra baudžiami.
„Pirmadienis - paskutinė diena, kada yra registruojamos visos kiaulės prievartiniu būdu, ir pamatėm, kad nuo praeitų metų skiriasi 120 tūkst. kiaulių - yra daugiau negu buvo registruota. Tai reiškia, kad žmonės neregistruoja, matyt, gal ir nežino. Jokios baudos jiems dabar nėra taikomos, yra dalinama medžiaga visa, kad žinotų“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė ministrė.
Pasak jos, randama ir slepiamų kritusių kiaulių. Ateityje už piktybiškai neregistruojamas kiaules bus taikomos baudos, žadėjo ministrė.
„Žinome atvejų, kai nudvėsusi nuo maro kiaulė buvo paslėpta ir nepranešta. Kiaulė neregistruota, o paskui, kai kažkur netoli maro židinys atsiranda, pradedama ieškoti ir sužinome, kad kaimuose kiaulės buvo kritusios (...). Kol kas mes šnekame apie tą rytinę dalį, toje pačioje Ignalinoje, kur ir buvo komplekse („Idavang“ - BNS), aplinkiniuose kaimuose buvo rasta užkasta kiaulių“, - teigė V.Baltraitienė.
Neregistruotų kiaulių problema viešai iškilo, kai sodyboje Utenos rajone buvo nustatytas afrikinio kiaulių maro atvejis. Tuomet paaiškėjo, kad šios kiaulės nebuvo įtrauktos į registrą.
Utenos rajono Skroblų kaime rugpjūčio 6 dieną rastos dvi maru užsikrėtusios neregistruotos kiaulės. Šis židinys miške, netoli Tauragnų ežero, yra maždaug per 18 kilometrų nuo „Idavang“ fermos, kurioje dėl to paties viruso teko sunaikinti apie 19 tūkst. kiaulių. Maro užkratas „Idavang“ Rupinskų komplekse nustatytas liepos 24 dieną - tai didžiausias kompleksas, nukentėjęs nuo neišgydomos ligos.
EK Lietuvai sušvelnino ribojimus
Lietuva išsikovojo teisę prekiauti kiaulių mėsa ir jos produktais iš griežčiausiai saugomų zonų, kur nustatytas afrikinio kiaulių maro užkratas.
„Tai iš tiesų geros naujienos. Afrikinis kiaulių maras skaudžiai smogė mūsų kiaulių augintojams, todėl žinios apie skerdienos eksportą yra itin laukiamos“, – pranešime spaudai sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
„Svarbu ir tai, kad Europos Komisija įsiklausė į mūsų specialistų argumentus ir, įvertinusi šalies situaciją, numatė tam tikras išlygas nusistovėjusioje tvarkoje. Mūsų verslininkams tai galimybė šiek tiek laisviau planuoti ir vykdyti veiklą, net jei įmonė papuola į apribojimų zoną “, – pranešime spaudai teigė Maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.
Europos Komisija (EK) šalių, kur rasta maro atvejų, teritorijas perskirstė į 3 zonas.
Iš trečiosios zonos, kuriai taikomi griežčiausi apribojimai ir kurioje yra „Idavang“, Rupinskų komplekse sunaikinusi apie 19 tūkst. kiaulių, bus leidžiama išvežti gyvas kiaules, jei bus laikomasi visų saugos reikalavimų. Tačiau tokių kiaulių mėsą ar jos produktus bus galima parduoti tik vidaus rinkoje.
Antroje zonoje, kur rasta tik kritusių šernų, užaugintas kiaules, jų mėsą ar produktus, atitinkamai paženklinus, bus galima parduoti vidaus rinkoje, o laikantis reikalavimų, išvežti į Europos Sąjungą ar trečiąsias šalis. Tačiau gyvas kiaules išvežti iš šios zonos toliau draudžiama.
Trečiajai zonai priklauso Anykščių, Ignalinos, Kupiškio (Skapiškio ir Šimonių seniūnijos), Molėtų, Rokiškio, Švenčionių, Utenos ir Zarasų rajonai bei Visagino savivaldybės.
Antrajai zonai priklauso Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Anykščių (Andrioniškio, Anykščių, Debeikių, Kavarsko, Kurklių, Skiemonių, Traupio, Troškūnų ir Viešintų seniūnijos) ir Trakų rajonų bei Druskininkų ir Elektrėnų savivaldybės taip pat Alytaus ir Vilniaus miestai.