Pieno karas gali kainuoti kiekvienam: grasina blokuoti kelius

Karštis kyla ne tik lauke, bet ir ūkininkų, perdirbėjų bei valstybės santykiuose – nepatenkinti mažomis pieno supirkimo kainomis gamintojai grasina kelių blokada.

Bandydama vėsinti atmosferą Žemės ūkio ministerija rengia memorandumą, kurį siūlys pasirašyti ūkininkams, perdirbėjams, prekybininkams ir Vyriausybei.

Tačiau tiek prekybininkai, tiek perdirbėjai tvirtina, kad kai kurie siūlomi reikalavimai jiems nepriimtini ir nieko gero neduos. Ūkininkai dėsto, kad jų kantrybė jau baigiasi.

DELFI žiniomis, rengiamame dokumente svarstoma numatyti, kad pieno perdirbėjai turi įsipareigoti mokėti pieno supirkimo kainą, atitinkančią 90 proc. ES vidurkio, o prekybininkai turi įsipareigoti netaikyti didesnio negu 10 proc. prekybinio antkainio.

Žemės ūkio ministerija dokumento teksto nekomentuoja.

„Reikia suderinti visų pozicijas, po to ketiname pasirašyti geros valios deklaraciją. Joje būtų numatyta galimybė išlikti visoms grandims. Dokumentas šiuo metu yra rengiamas, daugiau pakomentuoti negalėčiau“, - DELFI sakė žemės ūkio ministrės patarėja ryšiams su visuomene Jolanta Butkevičienė.

Detalesnį deklaracijos tekstą tikimasi parengti šią savaitę.

Lietuvos pieno gamintojų tarybos pirmininkas Jonas Vilionis tvirtina, kad ūkininkų kantrybė baigiasi ir Vyriausybei jie duoda laiko iki šio mėnesio pabaigos.

„Dabar griežtai pasakyta, kai mes apsidirbsim (laukuose – DELFI), kiekviename rajone išvažiuos technika. Turi išspręsti šitą klausimą, aš pas premjerą jau buvau 16 kartų, buvau ir pas ministrę, dabar derinam susitikimą su prezidente. Mums jau arba būti, arba nebūti“, - DELFI sakė jis.

Ūkininkai reikalauja kompensacijų iš Vyriausybės ir skaičiuoja, kad per pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 70 mln. eurų nuostolių.

Jo teigimu, dabar pienas Lietuvoje superkamas už 10-20 ct/kg. J. Vilionio teigimu, į ūkius investavusių ūkininkų pieno savikaina yra apie 30 ct/kg, jie turi įsipareigojimų bankams, todėl sprendimų reikia greitai.

Penktadienio Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje buvo nuspręsta rengti protesto akcijas prie Seimo, blokuoti kelius, jei nebus atsižvelgta į jų reikalavimus taisyti situaciją nukritus pieno supirkimo kainoms.

Pasak asociacijos, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė tvirtino, kad šią savaitę bus deramasi dėl specialiosios 25 mln. eurų paramos iš Lietuvos valstybės biudžeto, o Europos Komisijos bus prašoma 32 mln. eurų kompensacijų.

Greitai nuvarytų į bankrotą

Pieno perdirbimo bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas pripažįsta susitikime su žemės ūkio ministre girdėjęs pasiūlymą supirkti pieną už 90 proc ES vidurkio kainą, tačiau tokiu atveju norėtų, kad valstybė įsipareigotų supirkti produktus, pagamintus iš už tokią kainą supirkto pieno.

„Žinome apie tokį pageidavimą. Jeigu mūsų siūlymui nebūtų pritarta, mums būtų sunku pasirašyti memorandumą, nes tai reikštų įmonių bankrotą po dviejų-trijų mėnesių. (...) Dabartinė krizė pieno sektoriuje yra viena giliausių ir neaišku, kada ji baigsis. Jeigu Vyriausybė neįsikiš ir nepagelbės žemdirbiams, Lietuvos pieno ūkis gali labai stipriai nukentėti. Žemdirbiai, gaudami tokią kainą, kokią sugebame mokėti, sunkiai beišlaiko ūkius. Be Vyriausybės paramos jie tikrai gali pradėti pjauti karves“, - DELFI sakė D. Trumpa.

Jo skaičiavimu, jeigu tam būtų pritarta, visi pieno perdirbėjai per mėnesį turėtų papildomai sumokėti 8 mln. eurų.

Birželį, ES pieno supirkimo vidurkis buvo 30 ct/kg, Lietuvoje – beveik 21 ct/kg, o 90 proc. ES vidurkio būtų apie 27 ct/kg.

„Nė viena įmonė neturi tokių lėšų, nebent kas nors įsipareigotų supirkti šią produkciją“, - tvirtino D. Trumpa.

Jo teigimu, jeigu Vyriausybė ūkininkams suteiktų paramą, ji nebūtų vienintelė, nes apie tokią pagalbą kalba ir kitų šalių Vyriausybės.

„Trejus-ketverius metus buvo aukštos produktų kainos, todėl pieno buvo primelžiama vis daugiau, be to, šiemet baigėsi kvotos ES ir dabar galima primelžti tiek pieno, kiek nori. Europoje susidarė pieno perteklius, pieno produktų pagaminama daugiau nei suvartojama. Kol nesumažės pieno pasiūla, tol tęsis krizė. Tose šalyse, kurių Vyriausybės nerems žemdirbių, bandos ir darbo vietos sumažės labiau nei kitose“, - apie pieno sektoriaus problemas kalbėjo pašnekovas.

Žemės ūkio informacijos centro duomenimis, žaliavinio pieno supirkimo kainos per metus sumažėjo daugiau nei 20 proc. Tinklalapio produktukainos.lt duomenimis, pirmąją rugpjūčio savaitę litras 2,5 proc. riebumo pieno kainavo 0,81 ct arba 10 proc. mažiau nei prieš metus.

Nenori patekti į tą pačią mėsmalę

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako girdėjęs apie planus pasirašyti memorandumą, tačiau juos vertinąs skeptiškai.

„Deklaracijos ar geros valios memorandumai teisiškai nėra įgalinantys dokumentai. Kaip jie tuomet galėtų reguliuoti santykius kažkaip kitaip nei jie yra reguliuojami rinkos sąlygomis? Aš nežinau. Prekybininkai tikrai nenori būti įvelti į mėsmalę ar pienmalę, kuri yra dabar tarp ūkininkų ir perdirbėjų. Matome, kad ūkininkai naudojasi grasinimo metodais, užsiima lengvu šantažu Vyriausybei ir kitoms institucijoms“, - DELFI komentavo jis.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrimas parodė, kad 2015 metų kovą Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose parduoto geriamojo pieno (2,5 proc. riebumo) plastikiniame maišelyje mažmeninės kainos 24 proc. sudarė žemdirbių dalis, 34 proc. - supirkimo ir perdirbimo įmonių dalis, 24 proc. – mažmenininkų dalis ir 17 proc. - pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Nuo priverstinių susitarimų būtų tik blogiau

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat tvirtina, kad priverstiniai susitarimai nieko gero neduoda.

„Tai prieštarauja laisvos rinkos principams. Kaip rodo, mūsų pačios valstybės nesena istorija, tokie ribojimai neveikia ir ilgainiui gali turėti liūdnų pasekmių tiek perdirbėjams, tiek patiems gamintojams. Pavyzdžiui, jei numatomas antkainio ribojimas, gali išnykti tam tikri geresnės kokybės ar brangesnio prekės ženklo produktai. Tuomet su kuo konkuruosime, kai ateis žaidėjas iš Lenkijos? Taip gali būti nukonkuruotas visas pieno sektorius“, - DELFI komentavo jis.

Be to, ekonomistas atkreipia dėmesį, kad visuomet surandama būtų apeiti ribojimus.

Todėl ekonomistas primena, kad viena iš valstybės užduočių laisvoje rinkoje užtikrinti kuo didesnę konkurenciją ir įstatymų laikimąsi. Taip pat esant trumpalaikėms problemoms, kaip dabar yra, kai galioja Rusijos embargas, numatyti trumpalaikę paramą ūkininkams.