Zenius Sadauskas jau keletą metų sėkmingai eksperimentuoja su egzotiška augmenija ir juokauja, kad šylant klimatui lietuviams nereikės bananų pirkti parduotuvėje – jų užsiaugins patys.

Apie savo egzotiškų augalų kolekciją Z. Sadauskas niekam nesigiria, kukliai ginasi, kad nieko ypatingo joje nėra. Tačiau kai jo sodo sklype pamatai prie namo žiemojantį bananą ar žaliuojančius bambukus, išdidžiai spyglius iškėlusius kaktusus ar šiaudais užklostytus persimonus ir papajas, tampa aišku, kad mokyklos direktoriaus pomėgis išties labai įdomus. Matematikos specialistas, vedžiodamas nuo vienų augalų prie kitų, nesustodamas vardija jų lotyniškus pavadinimus, kurie skamba labai paslaptingai, lyg kokie burtažodžiai: „Phyllostachys bissetii, Fargesia murielae, Hibiscus moscheutos, Ginko bilobiloa, Stevia Reboudiana, Musa sikkimensis, Almenchie Alnifolia, Ficus carica, Diospyrus virginiana, Asimina triloba...“

Apie kiekvieną augalą, jo veislę, savybes, apie tai, kaip jiems sekasi augti mūsų klimato sąlygomis Z. Sadauskas gali labai daug papasakoti. Rodydamas lauke žiemojančius kaktusus jis vardija: „Štai čia auga Opuntia, Humifusa, Makrorhiza, Pheacantha, Rutillins, Fragilis, Imbricata, Escobaria Missourensis, Echinocereus Triglochidiatus, keletas neveislinių, bet gana atsparių augalų...“ O štai bambukai, pasirodo, ištveria net iki 18 laipsnių šaltį. Jų Z. Sadausko sode yra trijų veislių: Phyllotachys bissetii – lietuviškai didbambukis. Jo ūgliai nuo gegužės iki birželio vidurio pasiekia maždaug 2 m aukštį. Jauni bambuko ūgliai yra valgomi, tačiau augalų kolekcininkas jų dar neragavo, pridaigintais ūgliais jis mieliau pasidalija su kitais egzotikos mėgėjais. Fargesia murielae klonas ‘ Simba‘ - lietuviškai bambukaitis, kiek mažesnis ir smulkesniais lapais nei didbambukis, o Phyllostachys Nuda, augantis už sodo tvoros, pasak šeimininko, daugelio kolekcionierių teigimu, – pats atspariausias.

Rodydamas žiemojančias kinrožes Z. Sadauskas tikina, kad jos gana atsparios mūsų žiemoms, bet vasaros būna trumpokos, tad ne visada lauke jos spėja pražysti. „Čia auga Hibiscus moscheutos ‘Luna‘ – balta, rožinė, raudona, ‘Old Yella‘ – balta, Hybiscus syriacus ‘Bluebird‘ – mėlyna, Hibiscus syriacus – mišrūnai. O štai čia – orchidėja Cypripedium ‘Ulla silkens‘, o štai ten žiemoja ciklamenai (Hederifolium), kurie žydi vasario–kovo mėnesiais, o ‘Coum‘ žydi spalio–lapkričio mėnesiais. Palmė Trachycarpus fortunei dabar žiemoja kambaryje, bet suaugęs augalas, tikiu, gali augti nuo vėjų apsaugotoje vietoje ir lauke, bent jau Niujorke (JAV) jos žiemoja. Sėkmingai lietuviškas žiemas ištveria melsvoji Glauca ir pluoštinė jukos net nepridengtos. Labai perspektyvus augalas, kurio gimtinė Šiaurės Kanada, o maistinės savybės panašios į šilauogių, tik jam nereikia rūgščios dirvos – Amelanchier Alnifolia, lietuviškai – alksnialapė medlieva. Šio augalo plantacijos šiuo metu Kanadoje labai plečiamos. Aš auginu šio augalo veisles ‘Martin‘, ‘Smokey‘, ‘Obelisk‘. Nepaprastai gražiai žydi augalas Tritoma uvaria (knifolia) – tai būna ypatingas reiškinys mano sode. O štai bananas Musa sikkimensis jau vieną žiemą čia žiemojo, gal šiltai užkamšytas ištvers ir šią“, - apie savo kolekcijos įdomybes pasakoja Z. Sadauskas. 

Kol kas naujokai šiame sode: rožės - selekcijos naujovė, - žydinčios mėlynai, žaliai, juodai; figa Ficus carica ‘Brown Turkey‘, kuri pernai jau subrandino vieną vaisių ir gali augti tiek lauke, tiek kambaryje vazone, bei Ficus carica ‘Mini Nut‘; persimonai Diospyros virginiana – parduotuvėse parduodamų persimonų artimas giminaitis, kurio sėklos gautos iš kolekcininko, gyvenančio netoli Čikagos; papajos giminaitis ‘PawPaw‘ (Asimina triloba) – nuostabus augalas, kurio gimtinė Šiaurės Amerika, savo maistinėmis savybėmis, skoniu, produktyvumu lenkiantis daugelį vaisių, tačiau jie gerai laikosi tik vieną dieną, tad parduotuvėse jų neįmanoma įsigyti. Šio augalo sėklos gautos iš JAV kolekcininko, gyvenančio netoli Bostono. Apie visų šių augalų – naujokų ištvermingumą, pasak Z. Sadausko, kalbėti dar ankstoka, o jie žiemoja dabar po gana storais šiaudų patalais.
Paklaustas, iš kur tiek veislinių egzotiškų augalų atkeliauja į šį nedidelį sodo sklypelį, kolekcininkas ima vardyti šalis, iš kurių siuntėsi sėklas ir daigus: JAV, Kanada, Kinija, Švedija, Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija, Didžioji Britanija, Čekija, Švedija, Bulgarija ir kt. Jis pripažįsta, kad šis pomėgis gana brangus ir ne visada sumokėjus šimtus už daigą gali būti tikras, kad jis Lietuvos žemėje prigis ir sėkmingai augs. Tačiau malonus užsiėmimas ir egzotiškų augalų žiedai bei užmegzti vaisiai kolekcininkui teikia daug džiaugsmo, kuris atperka visas patirtas nesėkmes.

Visa tai, kas auga mokyklos direktoriaus sodo sklype, tai tik dalis egzotiškos kolekcijos, nemažai įdomybių veši ir jo namuose, tačiau Z. Sadauskas tikina, kad kiekvienas galime šiltoje, šviesioje pastogėje užsiauginti ką tik širdis geidžia, kiek sudėtingiau egzotiškus augalus pripratinti augti po atviru dangumi ir ištverti lietuvišką žiemą.