Padeda išsiskirti iš kitų gamintojų
Parama pagal KPP priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ skirta fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie gamina arba augina produkciją, kuri savo kokybe pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus arba dėl specialių gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis.
Pareiškėjai turi turėti galiojantį išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos (IKP) sertifikatą. Jis patvirtina, kad gaminami produktai ir gamybos procesai atitinka IKP keliamus reikalavimus. Paramos pagal šią priemonę gali kreiptis ir tie pareiškėjai, kurie IKP sertifikatą gavo daugiau nei prieš metus.
Paramos pagal KKP priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ gali kreiptis gaminantys ar auginantys tik žmonėms vartoti skirtą produkciją. Pavyzdžiui, mėsos ir pieno produktus, kruopas, daržoves, vaisius, uogas, medų ir kt. Pareiškėjai taip pat turi būti įsiregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre kaip žemės ūkio valdos valdytojai arba jungtinės veiklos partneriai.
Svari pagalba smulkiems gamintojams
Antanas Baliutavičius iš Tvibių kaimo Šiaulių rajone augina išskirtinės kokybės bulves, gūžinius kopūstus, brokolius, kitas daržoves bei vaisius. Tačiau didžiausia jo ūkio pažiba – moliūgai. Juos džiovindamas ir gamindamas moliūgų cukatus ūkininkas sulaukia daugiausiai dėmesio.
„Aišku, parama labai padėjo. Pavyzdžiui, reklama. Pasidarėme skrajutes, aprašėme, kas yra išskirtinė kokybė, kad žmogus galėtų paskaityti. Papasakojome apie savo produkciją, užrašėme adresus ir t. t. Tai padėjo susirasti tikrai nemažai klientų. Pasirašėme net vieną sutartį su stambiu supirkėju, kuris ieškojo būtent išskirtinės kokybės daržovių. Patys savo produkcija prekiaujame Šiauliuose, turguje. Kai kurie pirkėjai net grįžta padėkoti. Nors sekasi tikrai neblogai, esame labai nedideli, tad toliau nei Šiauliai kol kas prekiauti neketiname“, – pasakoja KPP priemonėje „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ dalyvavęs ūkininkas.
Regina Maželienė iš Ukmergės rajono Siesikų miestelio drauge su vyru Antanu taip pat pasinaudojo parama pagal šią KPP priemonę. Šeima daugiausiai augina išskirtinės kokybės bulves, taip pat morkas bei kitas daržoves. „Mūsų ūkis – labai nedidelis. Esame nusistatę prieš visas trąšas ir chemiją, auginame kaip sau. Apie šią priemonę vyras išgirdo per seminarą ir nusprendėme dalyvauti. Savo produkcija prekiaujame turguje, tad juokaujame, kad geriausia reklama – mūsų veidai ir tiesioginis kontaktas su pirkėjais. Nors turime keletą ištikimų pirkėjų, pastebime, kad daugumai žmonių vis dar svarbiausia – žema kaina“, – pasakoja pašnekovė.
Padėjo pakliūti į didžiuosius prekybos centrus
Sigitas Sinica iš Utenos rajono Užpalių miestelio priemonėje „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ dalyvauja jau ketverius metus. Savo ūkyje jis augina juoduosius serbentus, avietes ir šilauoges, o po to iš jų spaudžia natūralias sultis. Šiandien S. Sinicos pagamintų sulčių galima nusipirkti visoje Lietuvoje, didžiuosiuose prekybos centruose. Ūkininkas pripažįsta, kad lėšos pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ labai prisidėjo prie sėkmingos verslo plėtros.
„Pradėjome, galima sakyti, nuo nulio. Parama pagal šią priemonę gali pasirodyti nedidelė tik stambiems gamintojams. O mums, mažiukams, ji būtina. Dar prieš trejus metus niekaip nebūtumėme be jos išsivertę. Kaip ir daugelis, kurie pradeda savo verslą teturėdami keliolika tūkstančių“, – sako pašnekovas.
Vardydamas, ką padėjo įsigyti paramos lėšos, ūkininkas pabrėžia etiketes, vizitines korteles, plakatus, iškabas. „Reprezentacija būtina, o kaipgi be to? Gaminame tikrai labai įdomias, netradicines juodųjų serbentų, aviečių sultis. Tvirtai galiu pasakyti, kad mūsų produkcijai rinkoje analogų nėra. Tačiau savo rinkos dalį išsikovoti vis tiek reikia. Dalyvaujame žemės ūkio produkcijos mugėse, stengiamės gerai prisistatyti. O išlaidos dizainui ne tokios ir mažos. Per muges išdaliname daugiau nei šimtą skrajučių. Pačioje pradžioje, kokios turi būti mūsų sulčių etiketės, sugalvojome patys. Vaikai padarė projektą ir jį nunešėme profesionaliems dizaineriams“ , – pasakoja S. Sinica.
Pasiteiravus, kaip sulčių gamintojas jaučiasi išvydęs savo produkciją didžiausiose parduotuvėje, S. Sinica nusijuokia: „Jau spėjau priprasti. Dažnai būnu Vilniuje ir parduotuvėse dažnai matau mūsų sultis. Apima geras jausmas“. Pasakodamas apie ateities planus, S. Sinica išduoda, kad šiuo metu jau dairosi į užsienio šalių rinkas.
Didina produkcijos patrauklumą
Paramos lėšos pagal šią priemonę skiriamos padengti metiniam įnašui už dalyvavimą nacionalinėje maisto kokybės schemoje. Toks įnašas, mokamas organizacijai, kurios narys yra pareiškėjas, neturi būti didesnis nei 500 litų (145 eurai). Šis įnašas gali būti naudojamas IKP populiarinimo priemonėms organizuoti ir ne daugiau kaip 25 proc. įnašo gali būti skiriama nario mokesčiui organizacijoje padengti. Priemonės dalyviams taip pat gali būti kompensuojamas mokestis, kuris yra mokamas IKP sertifikavimą atliekančiai įstaigai.
Priemonės dalyviams grąžinamos ir išlaidos, skirtos produkcijos apipavidalinimui. Kokybiškų žemės ūkio produktų etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo išlaidos apima reklaminio stendo, reklaminių juostų, lipdukų dizaino sukūrimą ir įsigijimą. Išlaidos šioms reikmėms negali būti didesnės nei 4 000 litų (1 158 eurai) per visą paramos įgyvendinimo laikotarpį.
Taip pat finansuojamas etikečių ir prekinių pakuočių su ženklu „Kokybė“ spausdinimas, gamyba ir įsigijimas. Šioms išlaidoms skiriama iki 6 000 litų (1 7378 eurai) per metus. Ne daugiau nei 2 000 litų (579 eurai) per metus gali būti skirti vizitinių kortelių, lankstinukų ar skrajučių maketavimui bei spausdinimui. Paramos lėšomis gali būti kompensuojamas ir kanceliarijos prekių, smulkios biuro ir kompiuterinės įrangos įsigijimas. Šioms reikmėms skiriama ne daugiau kaip 300 litų (87 eurai ) per metus.
Vienai ūkio valdai pagal KPP priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ skiriamos paramos suma – iki 10 358 litų (3 000 eurų) už vienerius metus. Paramos gavėjams kompensuojama iki 100 proc. finansuoti tinkamų išlaidų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vykdantiems ekonominę veiklą, net jei jie nėra PVM mokėtojai, PVM nėra kompensuojamas.
Užs. Nr. 2014.10.31-01