Pasėlių draudimas ūkininkų nevilioja

Rugpjūtį prasidėjo naujas žieminių pasėlių draudimo etapas, tačiau ūkininkai draudžiasi neaktyviai. Per metus besinaudojančiųjų pasėlių draudikų paslaugomis sumažėjo nuo 882 iki 354, o apdraustų pasėlių plotas – nuo 270 tūkst. iki 126 tūkst. hektarų. Dauguma ūkininkų pasėlius draudė nuo trijų rizikų: krušos, liūties ir audros. Pasėlių nuo stichinės sausros rizikos neapdraudė nė vienas ūkininkas.
Pasėlių draudimas ūkininkų nevilioja
Foto: Corbis

Šiais metais Vilkaviškio rajone derlių apdraudė tik penki ūkiai, draustų pasėlių plotas – 2 tūkst. ha. Trys iš jų jau kreipėsi dėl žalos nustatymo ir atlyginimo. Didžiausius nuostolius patyrė rapsų augintojai, kurių pasėlius užplakė lietus. Nemažai nuostolių ūkininkai patyrė ir pasėliams išgulus.

„Ūkininkai nenoriai draudžia žiemines kultūras. Manau, kad taip yra dėl tam tikrų priežasčių, kurias valstybė turėtų pašalinti“, – sakė Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Onutė Karpavičienė, pati valdanti 500 ha, bet pasėlių nedraudžianti. Pasak jos, dvejus metus ji nebeaugina žieminių kultūrų, o tik vasarines, todėl išvengia iššalimo rizikos.

Vilkaviškio rajono Gižų seniūnijos ūkininkas Arūnas Maksvytis pasėlius visada draudžia. „Drausti pasėlius būtina. Kelerius metus patyriau nuostolių, kuriuos man draudimas atlygina“, – sakė ūkininkas. Šiais metais A.Maskvyčio ūkyje nuo krušos nukentėjo beveik 100 ha pasėlių. Pernai jo ūkyje iššalo 90 proc. žieminių rapsų ir kviečių.

„Manau, jei valstybė nebūtų pakeitusi savo politikos ir, kaip seniau, kompensavusi 50 proc. draudimo įmokos, daugiau ūkininkų draustų žieminius pasėlius“, – dėstė A.Maskvytis.

Populiariausias trijų rizikų draudimas

Lietuvos grūdų augintojų asocia­cijos prezidentas Romas Majauskas žieminių kultūrų kol kas neapdraudė. Praėjusios žiemos pasėliai taip pat buvo neapdrausti. „Draudimo įmokų suma – didelė.

Todėl dauguma ūkininkų pasiskaičiuoja ir nedraudžia pasėlių. Už žiemines kultūras tenka sumokėti daugiau pinigų, nei gaunama išmokų“, – sakė R.Majauskas. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas buvo apdraudęs vasaros derlių. „Įmokos nuo krušos, liūties ir aud­ros padarytų nuostolių – padorios, todėl draustis apsimoka“, – pridūrė R.Majauskas. Už savų 600 hektarų vasarinių pasėlių draudimą ūkininkas mokėjo 34 tūkst. Lt. Praūžusi kruša R.Majausko ūkyje pražudė maždaug 30 proc. pasėlių. Labiausiai nukentėjo vasariniai miežiai ir žieminiai kviečiai.

Pasak pasėlių draudimo paslaugas Lietuvoje teikiančios savidraudos pagrindais veikiančios Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovo Algimanto Navicko, už 1 ha pasėlių draudimą žemdirbiai mokėjo vidutiniškai po 48 Lt. Dauguma ūkininkų draudė pasėlius nuo trijų rizikų: krušos, liūties ir audros. Nuo keturių rizikų (krušos, liūties, audros ir iššalimo) praeitą rudenį apsidraudė 139 žemdirbiai, buvo apdrausta tik 25 tūkst. ha.

Įmokos augo

Ypač daug diskusijų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šiais metais kelia žieminių augalų pasėlių draudimas nuo iššalimo rizikos. Lietuvoje žemdirbiai skundžiasi padidėjusiomis draudimo įmokomis, nors ši žiema daug nuostolių ir nepadarė. Tačiau žymiausi Europos perdraudimo specialistai teigia, kad Lietuvai paprasčiausiai pasisekė – išgelbėjo 5 cm storesnis sniego dangos sluoksnis.

Pajūrio regione, kur sniego būta šiek tiek mažiau, ir šią žiemą iššalo beveik visi žieminių augalų pasėliai. Pasak Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovo, ši žiema buvo labai sudėtinga visos Europos žemdirbiams. „Kaimyninėje Lenkijoje iššalo 1,7 mln. ha, nuostoliai viršijo 800 mln. zlotų. Net Vokietijoje, kur pasėliai visada puikiai peržiemodavo, iššalo daugiau kaip 0,6 mln. ha. Draudimo įmokų tarifai pakilo visoje Europoje, nes perdraudikai nebenori prisiimti iššalimo rizikų“, – sakė A.Navickas. Už šių metų derliaus pasėlių draudimo sutartis bendrovė surinko 11,8 mln. Lt įmokų, bendrovės prisiimta draudimo rizika – 308 mln. Lt.

A.Navickas sakė, kad Lietuvoje tiek žieminių, tiek vasarinių 2013 m. derliaus pasėlių draudimo kainos liko tokios pat, kaip ir praėjusiais metais. Pasikeitė sąlygos atlyginant nuostolius, patirtus žiemą iššalus pasėliams: draudėjams išmokama ne tik jų pasirinkta nuostolių atlyginimo suma (15 ar 25 proc.), bet ir grąžinama 20 proc. sumokėtų draudimo įmokų (jei apdrausta ir nuo stichinės sausros – 40 proc.).

„Didžiausios įmokos yra už pasėlius, kurie draudžiami ir nuo iššalimo rizikos, nes praėjusiais metais, įvertinusi pastarųjų dvejų metų patirtus nuostolius dėl iššalimo (daugiau kaip 60 mln. Lt), bendrovė nusprendė vidutiniškai nuo 1,8 iki 2,5 karto padidinti draudimo įmokų tarifą rudenį draudžiamiems žieminiams javams bei rapsams“, – sakė Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas.

Pasak A.Navicko, iššalimas yra nuostolių, o ne derliaus draudimas, nes žemdirbys, atsėjęs pasėlius, sulaukia naujo derliaus. O kruša gali sunaikinti visą derlių. Todėl Vokietijos įmonės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas mano, kad žemdirbiai iššalimo nuostolius gali prisiimti patys arba mažiau sėti žieminių augalų. Kitas sprendimas, kurį dar pernai Vyriausybei siūlė draudimo bendrovė, – valstybė turėtų prisiimti papildomus perdraudimo įsipareigojimus, kurie lemtų mažesnes draudimo kainas.

„Valstiečių laikraštis“
Registruoti (0) Anonimiški (0)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Parodė paukščius už 1000 eurų - sudomino net A. Bosą (25)

Dekoratyvinės vištos ir balandžiai, kurių tarptautinė paroda šeštadienį surengta Klaipėdoje, prikaustė daugybės žmonių dėmesį. Tarp lankytojų buvo ir verslininkas Antanas Bosas, kuris pats augina nemažai balandžių, tad jų veislės jį ypač domina.

Norite imtis avininkystės – atsakykite sau į esminį klausimą (15)

Naujoji Lietuvos kaimo plėtros programa gyvulininkystės krypties ūkiams žada ir didesnį prioritetą, ir storesnį finansinį voką. Tai, tikėtina, turėtų dar paspartinti pastaraisiais metais šalyje ėmusią populiarėti avininkystę. Ir pradedančiajam augintojui visų pirma teks atsakyti į klausimą, kurią šaką – mėsinę ar pieninę – rinktis.

Naujiena vilniečiams – Lėtas turgus (24)

Ūkininkų užaugintus ir paruoštus produktus iš pirmų rankų vilniečiai galės įsigyti ne tik ketvirtadieniais. Nuo šiol Tymo kvartale bus prekiaujama ir šeštadienio rytais, o greta maisto bus siūloma artimiau pažinti kaimo gyventojus, jų gyvenimo būdą bei auginamus produktus.

EK nagrinės, ar Lietuva teisėtai apribojo investicijas į žemę (10)

Europos Komisija (EK) nagrinės, ar Lietuva nepadarė pažeidimų, apribojusi investicijas į žemės ūkio paskirties žemę.

Ekologinio ūkio savininkė dalijasi ropių receptais (9)

Ukmergės rajono ūkininkė Ieva Stragytė gali didžiuotis savimi – nesulaukusi nė 30 metų turi 73 ha ekologinį ūkį. Leonpolio kaime ūkininkaujanti mergina augina tiek populiarias, tiek rečiau parduotuvėse sutinkamas daržoves ir augalus, pavyzdžiui, burnočius, Briuselio kopūstus, ropes. Pastarosios, ūkininkės teigimu, yra labai maistingos ir gali padėti apsisaugoti nuo įvairių ligų.