Pasėlių draudimas ūkininkų nevilioja

Pasėlių draudimas ūkininkų nevilioja
© Corbis

Rugpjūtį prasidėjo naujas žieminių pasėlių draudimo etapas, tačiau ūkininkai draudžiasi neaktyviai. Per metus besinaudojančiųjų pasėlių draudikų paslaugomis sumažėjo nuo 882 iki 354, o apdraustų pasėlių plotas – nuo 270 tūkst. iki 126 tūkst. hektarų. Dauguma ūkininkų pasėlius draudė nuo trijų rizikų: krušos, liūties ir audros. Pasėlių nuo stichinės sausros rizikos neapdraudė nė vienas ūkininkas.

Šiais metais Vilkaviškio rajone derlių apdraudė tik penki ūkiai, draustų pasėlių plotas – 2 tūkst. ha. Trys iš jų jau kreipėsi dėl žalos nustatymo ir atlyginimo. Didžiausius nuostolius patyrė rapsų augintojai, kurių pasėlius užplakė lietus. Nemažai nuostolių ūkininkai patyrė ir pasėliams išgulus.

„Ūkininkai nenoriai draudžia žiemines kultūras. Manau, kad taip yra dėl tam tikrų priežasčių, kurias valstybė turėtų pašalinti“, – sakė Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Onutė Karpavičienė, pati valdanti 500 ha, bet pasėlių nedraudžianti. Pasak jos, dvejus metus ji nebeaugina žieminių kultūrų, o tik vasarines, todėl išvengia iššalimo rizikos.

Vilkaviškio rajono Gižų seniūnijos ūkininkas Arūnas Maksvytis pasėlius visada draudžia. „Drausti pasėlius būtina. Kelerius metus patyriau nuostolių, kuriuos man draudimas atlygina“, – sakė ūkininkas. Šiais metais A.Maskvyčio ūkyje nuo krušos nukentėjo beveik 100 ha pasėlių. Pernai jo ūkyje iššalo 90 proc. žieminių rapsų ir kviečių.

„Manau, jei valstybė nebūtų pakeitusi savo politikos ir, kaip seniau, kompensavusi 50 proc. draudimo įmokos, daugiau ūkininkų draustų žieminius pasėlius“, – dėstė A.Maskvytis.

Populiariausias trijų rizikų draudimas

Lietuvos grūdų augintojų asocia­cijos prezidentas Romas Majauskas žieminių kultūrų kol kas neapdraudė. Praėjusios žiemos pasėliai taip pat buvo neapdrausti. „Draudimo įmokų suma – didelė.

Todėl dauguma ūkininkų pasiskaičiuoja ir nedraudžia pasėlių. Už žiemines kultūras tenka sumokėti daugiau pinigų, nei gaunama išmokų“, – sakė R.Majauskas. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas buvo apdraudęs vasaros derlių. „Įmokos nuo krušos, liūties ir aud­ros padarytų nuostolių – padorios, todėl draustis apsimoka“, – pridūrė R.Majauskas. Už savų 600 hektarų vasarinių pasėlių draudimą ūkininkas mokėjo 34 tūkst. Lt. Praūžusi kruša R.Majausko ūkyje pražudė maždaug 30 proc. pasėlių. Labiausiai nukentėjo vasariniai miežiai ir žieminiai kviečiai.

Pasak pasėlių draudimo paslaugas Lietuvoje teikiančios savidraudos pagrindais veikiančios Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovo Algimanto Navicko, už 1 ha pasėlių draudimą žemdirbiai mokėjo vidutiniškai po 48 Lt. Dauguma ūkininkų draudė pasėlius nuo trijų rizikų: krušos, liūties ir audros. Nuo keturių rizikų (krušos, liūties, audros ir iššalimo) praeitą rudenį apsidraudė 139 žemdirbiai, buvo apdrausta tik 25 tūkst. ha.

Įmokos augo

Ypač daug diskusijų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šiais metais kelia žieminių augalų pasėlių draudimas nuo iššalimo rizikos. Lietuvoje žemdirbiai skundžiasi padidėjusiomis draudimo įmokomis, nors ši žiema daug nuostolių ir nepadarė. Tačiau žymiausi Europos perdraudimo specialistai teigia, kad Lietuvai paprasčiausiai pasisekė – išgelbėjo 5 cm storesnis sniego dangos sluoksnis.

Pajūrio regione, kur sniego būta šiek tiek mažiau, ir šią žiemą iššalo beveik visi žieminių augalų pasėliai. Pasak Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovo, ši žiema buvo labai sudėtinga visos Europos žemdirbiams. „Kaimyninėje Lenkijoje iššalo 1,7 mln. ha, nuostoliai viršijo 800 mln. zlotų. Net Vokietijoje, kur pasėliai visada puikiai peržiemodavo, iššalo daugiau kaip 0,6 mln. ha. Draudimo įmokų tarifai pakilo visoje Europoje, nes perdraudikai nebenori prisiimti iššalimo rizikų“, – sakė A.Navickas. Už šių metų derliaus pasėlių draudimo sutartis bendrovė surinko 11,8 mln. Lt įmokų, bendrovės prisiimta draudimo rizika – 308 mln. Lt.

A.Navickas sakė, kad Lietuvoje tiek žieminių, tiek vasarinių 2013 m. derliaus pasėlių draudimo kainos liko tokios pat, kaip ir praėjusiais metais. Pasikeitė sąlygos atlyginant nuostolius, patirtus žiemą iššalus pasėliams: draudėjams išmokama ne tik jų pasirinkta nuostolių atlyginimo suma (15 ar 25 proc.), bet ir grąžinama 20 proc. sumokėtų draudimo įmokų (jei apdrausta ir nuo stichinės sausros – 40 proc.).

„Didžiausios įmokos yra už pasėlius, kurie draudžiami ir nuo iššalimo rizikos, nes praėjusiais metais, įvertinusi pastarųjų dvejų metų patirtus nuostolius dėl iššalimo (daugiau kaip 60 mln. Lt), bendrovė nusprendė vidutiniškai nuo 1,8 iki 2,5 karto padidinti draudimo įmokų tarifą rudenį draudžiamiems žieminiams javams bei rapsams“, – sakė Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas.

Pasak A.Navicko, iššalimas yra nuostolių, o ne derliaus draudimas, nes žemdirbys, atsėjęs pasėlius, sulaukia naujo derliaus. O kruša gali sunaikinti visą derlių. Todėl Vokietijos įmonės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas mano, kad žemdirbiai iššalimo nuostolius gali prisiimti patys arba mažiau sėti žieminių augalų. Kitas sprendimas, kurį dar pernai Vyriausybei siūlė draudimo bendrovė, – valstybė turėtų prisiimti papildomus perdraudimo įsipareigojimus, kurie lemtų mažesnes draudimo kainas.

„Valstiečių laikraštis“
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Ūkininkai verkia dėl jautienos: Rusijos kliūtys ir lietuvių įpročiai sukelia milžiniškus nuostolius (66)

2014 gruodžio mėn. 19 d. 15:39
Dėl Rusijos įvesto maisto produktų embargo ir susidariusio mėsos pertekliaus mėsinius jaučius ir karves auginantys ūkininkai kas mėnesį praranda apie 10 milijonų litų pajamų. Lietuviai vartoja labai mažai jautienos ir ūkininkų savo įpročiais negelbsti.

Bus lengviau rasti miško poilsiavietes (5)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 15:08
Visuomenė gali laisvai ir nemokamai naudotis miškų rekreacine infrastruktūra, sukurta paramos lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Nacionalinė mokėjimo agentūra, siekdama supažindinti visuomenę su pagal šią priemonę įgyvendintais projektais, pakviesti žmones laisvalaikį praleisti patogiai ir saugiai, projektų įgyvendinimo vietas pažymėjo žemėlapyje.

V. Baltraitienė sustabdė 12 mln. Lt vertės maisto nepasiturintiems pirkimo konkursą (6)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 09:12
Žemės ūkio ministrė sustabdė 12 mln. litų vertės maisto nepasiturintiems pirkimo konkursą.

Kaip išvengti klaidų vykdant pirkimus? (1)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 11:07
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa artėja prie pabaigos, todėl Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai (NMA) jau gali apibendrinti svarbiausias pamokas, kurias verta pakartoti prieš naujojo finansavimo laikotarpio pradžią.

Galimybė anksčiau pranešti apie paramai skirti tinkamus plotus

2014 gruodžio mėn. 17 d. 15:21
Galimybė anksčiau pranešti apie paramai skirti tinkamus plotus
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos su plotu susijusių priemonių veikloje dalyvaujantys arba gaunantys išmokas už žemės ūkio naudmenas ūkininkai turi galimybę iš anksto pažymėti plotus, kuriuos pavertė tinkamais paramai skirti, ir aprašyti šiuos kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribų pakeitimus. Tai galima padaryti iki 2015 m. sausio 15 d.