Pagauna dešimt - ir 1000 Lt kišenėje

 (12)
Naujosios Zelandijos pietinėje Otago provincijoje žvejai ruošiasi plaukti gaudyti moliuskų. Čia ruduo, tad jie vilki specialius naro kostiumus.
© Bendrovės nuotr.

Žvejai gaudo ne tik moliuskus, bet ir jūrines sraiges, kurios tapusios viena brangiausių pasaulyje jūros gėrybėmių, rašo BBC.

Naujosios Zelandijos moliuskas haliotis iris maorių tarme vadinamas paua. Jis nėra gražiausias pasaulio sutvėrimas ir lengvai gali būti palaikytas akmeniu, bet dėl juodo kūno ir gero skonio tapo delikatesu Azijoje.

Vieno moliusko mažmeninė kaina yra 43 doleriai (108 Lt). Kai kuriuose Azijos restoranuose už jas gali tekti pakloti daugiau nei 100 dolerių (252 Lt).

Visame pasaulyje yra apie 100 moliuskų rūšių, bet paua – vieni didžiausių ir randami tik Naujojoje Zelandijoje.

Žvejai negali naudoti nardymo įrangos, jiems per dieną leidžiama pagauti tik 10 paua moliuskų. Moliuskai turi būti tam tikro dydžio – 125 mm ir apie penkerių metų amžiaus. Šiaip šie moliuskai gyvena iki 10 metų ir užauga iki 20 cm. Moliuskai gyvena 5 metrų gylyje.

Moliuskas haliotis iris
Moliuskas haliotis iris
© wikipedia nuotr.

Jūros gėrybių eksportas – didžiulis verslas, per metus atnešantis milijonus dolerių pelno, kita vertus paua moliuskų per metus eksportuojama tik 400 tonų, kurių vertė – 43 mln. NZ dolerių (apie 37 mln. JAV dolerių; 93,1 mln. Lt).

  Taip yra dėl griežtų jų žvejybos apribojimų. Būtent dėl jų svarstoma, ar nevertėtų kurti šių moliuskų auginimo ūkų, tik tam reikėtų nemenkų investicijų.

Naujosios Zelandijos Paua pramonės tarybos vadovas Stormas Stanley teigimu, dalis eksporto keliauja į Honkongą, Singapūrą, Korėją ir Taivaną, dauguma – į Kiniją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kaimo naujienos

Grūdų vežėjai sulaukė nuolaidų iš „Lietuvos geležinkelių“ (23)

Šiemet apie 4 mln. tonų grūdų eksportuoti ketinantys Lietuvos grūdininkai sako, kad grūdų transportavimo į Klaipėdos uostą procesas turėtų būti sklandus. Tačiau konkurencija dėl šių krovinių šiemet turėtų būti aršesnė.

Investuoja Lietuvoje: Šiaulių rajone atidaryta bendrovės EWA atstovybė (11)

Žemės ūkio technikos prekybos bendrovė „East West Agro“ (EWA) plečia verslą Lietuvoje − Šiaulių rajone, Kairiuose, atidaryta bendrovės techninės priežiūros ir prekybos atstovybė. Į Šiaurės bei Vidurio Lietuvos ūkininkus aptarnausiančią atstovybę bendrovė investavo daugiau kaip 0,5 mln. eurų. Lėšų investicijoms EWA pritraukė per biržą, šiemet sėkmingai įgyvendinusi pirminį viešą akcijų pasiūlymą.

Žada arbatžolių ir prieskonių brangimą: lietūs reikalus sugadino ir žolininkams (12)

Merkiantys lietūs bėdų kelia ne tik ūkininkams, bet ir žolininkams. Dėl vėlyvo pavasario augalai vėluoja žydėti, o lietūs neleidžia laiku nuimti derliaus. Prognozuojama, kad šiemet jis gali būti perpus mažesnis nei pernai, tad arbatžolės gali brangti.

Lietuviškų vaistažolių gali ir nelikti: jų laukai sunyko 9 kartus (54)

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vaistažolių auginimo, rinkimo ir perdirbimo verslams yra itin palankios sąlygos. Žemė ir oras nėra smarkiai užteršti, o temperatūros ir kritulių kiekis yra pakankamas derėti įvairiems vaistiniams augalams. Vis dėlto, su vaistažolių auginimu ir rinkimu susijusiems verslams Lietuvoje sunkiai sekasi įsitvirtinti.

Braškės išmaitina šeimą ir uždirba žiemos poilsiui (164)

Šančių kaimo, esančio Lapių seniūnijoje, ūkininkė Zita Maurukienė teturi vos 6 ha ir vadina save mažažeme. Tačiau toks plotas išmaitina 4 vaikus auginančią šeimą ir žiemą leidžia ilsėtis. Verslo sėkmės paslaptis paprasta – moteris pasirinko uogininkystės kryptį ir augina braškes, šilauoges bei avietes.