Nuomonė. Šalin rankas nuo valstybinių miškų!

 (51)
Valstybės miškininkams neriama monopolijos kilpa. Seime ir Aplinkos ministerijoje aktyviai svarstomi sprendimų projektai, kaip pagal privataus kapitalo planą sugriauti valstybės miškų valdymo sistemą.
© DELFI

Tai tvirtinu atsakingai: dirbdamas aplinkos ministru taip pat buvau sulaukęs oficialių medienos pramonės įmonių siūlymų pertvarkyti šalies valstybinių miškų valdymą – kurti vieną, monopolinę valstybės įmonę vietoj dabar veikiančių 42 miškų urėdijų. Tuo metu prašytojų ketinimai buvo sustabdyti: buvau (ir dabar esu) tikras, kad tokia monopolinė valstybės įmonė veiktų neefektyviai, tarnautų tik siauriems stambių medienos pramonės įmonių interesams.

Tokia monopolinė valstybės įmonė taptų dominuojančia rinkoje - valdytų didžiąją dalį apvaliosios medienos pardavimų rinkos, žlugdytų smulkųjį ir vidutinį medienos pardavimo verslą, sumažėtų arba išvis neliktų miško apsaugos ir miško atkūrimo kontrolės.

Valstybės miškai - tarsi valstybės aukso atsargos. Todėl nekeista, kad buvo ir yra norinčių tokį objektą perimti į savo rankas arba turėti jam didžiulę įtaką. Akivaizdu, kad pertvarkos valstybiniame miškų ūkyje pirmiausia rūpi privačiam sektoriui - stambiajam verslui.

Monopolinės įmonės steigimui prieštarauja ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija. Jos teigimu, stambieji medienos perdirbėjai į Saulėlydžio komisiją kreipėsi šių metų sausio 29 dieną. Galima sakyti, kad stambieji medienos perdirbėjai nusprendė kalti geležį, kol ji karšta, ir kreipėsi savo reikalais iškart po rinkimų. Stambieji medienos perdirbėjai pasiūlė reorganizuoti Lietuvos miškų urėdijas į vieną valstybinę įmonę, peržiūrėti griežtai saugomų teritorijų plotus miškuose. Kitaip tariant, duokite mums monopoliją ir sumažinkite saugomus miškų plotus. Geras apetitas. Atvirai, aiškiai, neslepiant savo tikslų.

Rezultatas: ir Aplinkos ministerijoje, ir Seimo aplinkos apsaugos komitete vis garsiau kalbama, kad efektyviausia būtų steigti vieną monopolinę įmonę. Blogiausiu atveju, steigti 9 įmones. Teigiama, kad urėdijos šiuo metu dirba neefektyviai, todėl būtina kurti monopoliją. 

Reformos autoriai galėtų atsakyti į paprastą klausimą: ar daug šalies įmonių dabar, sunkmečiu, dirba efektyviai?

Turtingus prašytojus ir reformos iniciatorius mažiausiai domina miškų sistemoje dirbantys žmonės, miškininkai, specialistai. Kuo ši reforma gresia jiems? Juk tai žmonės – ne malkos... 

Miškininkai atvira burna tvirtina, kad siūlomos reformos objektas - milijardais litų vertinamas visų Lietuvos žmonių turtas, į kurį pretenduoja monopolinis kapitalas, bei tolimesnis valstybės miškų privatizavimas. Juk valstybei pinigų reikės.

Miškininkams nepritarti sunku: virš valstybės miškų pakibo kirvis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kaimo naujienos

Bičių žiemojimo sezonas baigiasi (2)

Kaip pavyko peržiemoti bitėms, ar nepatyrė mūsų šalies bitininkai didelių nuostolių? Tokie klausimai kyla kiekvieną pavasarį, kai baigiasi bičių žiemojimo sezonas.

Kauno rajone vyks paroda „Ką pasėsi... 2017“ (5)

Ateinantį savaitgalį Kauno rajono Akademijos miestelyje šurmuliuos minios žmonių – Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) kovo 30-balandžio 1 dienomis vyks tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2017“.

„Sofos ūkininkams“ – prastos naujienos (520)

Deklaruojančiųjų žemę laukia pokyčiai. Šiemet pareiškėjai, teikdami paraišką, turės pasirašyti, jog žino ir įsipareigoja deklaruoti tik tuos plotus, kuriuos patys dirba.

Norint įsigyti dirbamos žemės Latvijoje teks mokėtų latvių kalbą (12)

Latvijos parlamentas priėmė pataisas dėl dirbamos žemės privatizavimo, skelbiančias, jog jos įsigyti siekiantieji privalo mokėti latvių kalbą A1 lygiu.

Agronomas pataria: pirmieji pavasario darbai – nuo ko pradėti? (5)

Patyrę daržovių augintojai jau žino, kad kovo mėnesio pabaiga yra pats tinkamiausias laikas planuoti derlių ir imtis paruošiamųjų darbų.