Nuomonė. Šalin rankas nuo valstybinių miškų!

 (51)
Valstybės miškininkams neriama monopolijos kilpa. Seime ir Aplinkos ministerijoje aktyviai svarstomi sprendimų projektai, kaip pagal privataus kapitalo planą sugriauti valstybės miškų valdymo sistemą.
<font color="#6699cc"><strong>Nuomonė.</strong></font> Šalin rankas nuo valstybinių miškų!
© DELFI

Tai tvirtinu atsakingai: dirbdamas aplinkos ministru taip pat buvau sulaukęs oficialių medienos pramonės įmonių siūlymų pertvarkyti šalies valstybinių miškų valdymą – kurti vieną, monopolinę valstybės įmonę vietoj dabar veikiančių 42 miškų urėdijų. Tuo metu prašytojų ketinimai buvo sustabdyti: buvau (ir dabar esu) tikras, kad tokia monopolinė valstybės įmonė veiktų neefektyviai, tarnautų tik siauriems stambių medienos pramonės įmonių interesams.

Tokia monopolinė valstybės įmonė taptų dominuojančia rinkoje - valdytų didžiąją dalį apvaliosios medienos pardavimų rinkos, žlugdytų smulkųjį ir vidutinį medienos pardavimo verslą, sumažėtų arba išvis neliktų miško apsaugos ir miško atkūrimo kontrolės.

Valstybės miškai - tarsi valstybės aukso atsargos. Todėl nekeista, kad buvo ir yra norinčių tokį objektą perimti į savo rankas arba turėti jam didžiulę įtaką. Akivaizdu, kad pertvarkos valstybiniame miškų ūkyje pirmiausia rūpi privačiam sektoriui - stambiajam verslui.

Monopolinės įmonės steigimui prieštarauja ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija. Jos teigimu, stambieji medienos perdirbėjai į Saulėlydžio komisiją kreipėsi šių metų sausio 29 dieną. Galima sakyti, kad stambieji medienos perdirbėjai nusprendė kalti geležį, kol ji karšta, ir kreipėsi savo reikalais iškart po rinkimų. Stambieji medienos perdirbėjai pasiūlė reorganizuoti Lietuvos miškų urėdijas į vieną valstybinę įmonę, peržiūrėti griežtai saugomų teritorijų plotus miškuose. Kitaip tariant, duokite mums monopoliją ir sumažinkite saugomus miškų plotus. Geras apetitas. Atvirai, aiškiai, neslepiant savo tikslų.

Rezultatas: ir Aplinkos ministerijoje, ir Seimo aplinkos apsaugos komitete vis garsiau kalbama, kad efektyviausia būtų steigti vieną monopolinę įmonę. Blogiausiu atveju, steigti 9 įmones. Teigiama, kad urėdijos šiuo metu dirba neefektyviai, todėl būtina kurti monopoliją. 

Reformos autoriai galėtų atsakyti į paprastą klausimą: ar daug šalies įmonių dabar, sunkmečiu, dirba efektyviai?

Turtingus prašytojus ir reformos iniciatorius mažiausiai domina miškų sistemoje dirbantys žmonės, miškininkai, specialistai. Kuo ši reforma gresia jiems? Juk tai žmonės – ne malkos... 

Miškininkai atvira burna tvirtina, kad siūlomos reformos objektas - milijardais litų vertinamas visų Lietuvos žmonių turtas, į kurį pretenduoja monopolinis kapitalas, bei tolimesnis valstybės miškų privatizavimas. Juk valstybei pinigų reikės.

Miškininkams nepritarti sunku: virš valstybės miškų pakibo kirvis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Kaimo naujienos

B. Markauskas siūlys mažinti paramą stambiesiems ūkiams (39)

Paskirtasis žemės ūkio ministras „valstietis“ Bronius Markauskas žada skatinti smulkių ūkių plėtrą bei siūlys mažinti Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas didiesiems žemvaldžiams, turintiems daugiau nei 500 hektarų žemės.

Išaiškino neskaidrius pirkimus perkant žemės ūkio techniką (9)

2016 m. gruodžio 5 d. Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Žagarės inžinerija” ir UAB „Rovaltra” (toliau – Bendrovės), 2014 m. dalyvaudamos UAB „Fontas LT” organizuotame viešajame pirkime technikai pirkti, derino komercinius pasiūlymus, ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymą, praneša Konkurencijos taryba.

Lietuvių laukus aria ukrainiečiai (236)

Ukrainiečiai jau ne tik vairuoja vilkikus lietuviškais numeriais, triūsia statybose, bet ir aria Lietuvos laukus. Ūkininkė Inga Černiūtė iš Kupiškio rajono rudenį savo ūkyje įdarbino 4 mechanizatorius iš šios šalies.

Žemės ūkio įmonės pasisakė apie ministerijos iškeldinimą į Kauną (96)

Kol kas rimtų argumentų, kodėl Žemės ūkio ministeriją reikėtų iškelti į Kauną, nėra, pranešime spaudai teigia Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija.

Tramdys sukčiaujančius ūkininkus (36)

Prieš trejetą metų žemdirbiams leidusi be atlygio prekiauti savo produkcija automobilių stovėjimo aikštelėje ties Klaipėdos bei Dariaus ir Girėno gatvių sankirta, Panevėžio savivaldybė imasi ieškoti būdų, kaip sutramdyti įsisiūbavusius ūkininkus, atvežtines daržoves pristatančius kaip savo.