Nuomonė. Šalin rankas nuo valstybinių miškų!

 (51)
Valstybės miškininkams neriama monopolijos kilpa. Seime ir Aplinkos ministerijoje aktyviai svarstomi sprendimų projektai, kaip pagal privataus kapitalo planą sugriauti valstybės miškų valdymo sistemą.
© DELFI

Tai tvirtinu atsakingai: dirbdamas aplinkos ministru taip pat buvau sulaukęs oficialių medienos pramonės įmonių siūlymų pertvarkyti šalies valstybinių miškų valdymą – kurti vieną, monopolinę valstybės įmonę vietoj dabar veikiančių 42 miškų urėdijų. Tuo metu prašytojų ketinimai buvo sustabdyti: buvau (ir dabar esu) tikras, kad tokia monopolinė valstybės įmonė veiktų neefektyviai, tarnautų tik siauriems stambių medienos pramonės įmonių interesams.

Tokia monopolinė valstybės įmonė taptų dominuojančia rinkoje - valdytų didžiąją dalį apvaliosios medienos pardavimų rinkos, žlugdytų smulkųjį ir vidutinį medienos pardavimo verslą, sumažėtų arba išvis neliktų miško apsaugos ir miško atkūrimo kontrolės.

Valstybės miškai - tarsi valstybės aukso atsargos. Todėl nekeista, kad buvo ir yra norinčių tokį objektą perimti į savo rankas arba turėti jam didžiulę įtaką. Akivaizdu, kad pertvarkos valstybiniame miškų ūkyje pirmiausia rūpi privačiam sektoriui - stambiajam verslui.

Monopolinės įmonės steigimui prieštarauja ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija. Jos teigimu, stambieji medienos perdirbėjai į Saulėlydžio komisiją kreipėsi šių metų sausio 29 dieną. Galima sakyti, kad stambieji medienos perdirbėjai nusprendė kalti geležį, kol ji karšta, ir kreipėsi savo reikalais iškart po rinkimų. Stambieji medienos perdirbėjai pasiūlė reorganizuoti Lietuvos miškų urėdijas į vieną valstybinę įmonę, peržiūrėti griežtai saugomų teritorijų plotus miškuose. Kitaip tariant, duokite mums monopoliją ir sumažinkite saugomus miškų plotus. Geras apetitas. Atvirai, aiškiai, neslepiant savo tikslų.

Rezultatas: ir Aplinkos ministerijoje, ir Seimo aplinkos apsaugos komitete vis garsiau kalbama, kad efektyviausia būtų steigti vieną monopolinę įmonę. Blogiausiu atveju, steigti 9 įmones. Teigiama, kad urėdijos šiuo metu dirba neefektyviai, todėl būtina kurti monopoliją. 

Reformos autoriai galėtų atsakyti į paprastą klausimą: ar daug šalies įmonių dabar, sunkmečiu, dirba efektyviai?

Turtingus prašytojus ir reformos iniciatorius mažiausiai domina miškų sistemoje dirbantys žmonės, miškininkai, specialistai. Kuo ši reforma gresia jiems? Juk tai žmonės – ne malkos... 

Miškininkai atvira burna tvirtina, kad siūlomos reformos objektas - milijardais litų vertinamas visų Lietuvos žmonių turtas, į kurį pretenduoja monopolinis kapitalas, bei tolimesnis valstybės miškų privatizavimas. Juk valstybei pinigų reikės.

Miškininkams nepritarti sunku: virš valstybės miškų pakibo kirvis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kaimo naujienos

Per metus žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 15,8 proc. (3)

Šiemetę gegužę palyginti su pernykšte, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 15,8 proc. Tam įtakos turėjo 28,4 proc. padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų ir 3,3 proc. - augalininkystės produktų supirkimo kainos.

Neringos gyventojams parkas siūlys įsigyti avis ir ožkas (6)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Neringos gyventojams siūlys įsigyti avis ar ožkas, kurias bus galima ganyti valstybinėje žemėje - avys reikalingos siekianti išnaikinti atželiančius krūmynus.

Siūloma atgaivinti linų auginimą Lietuvoje (17)

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo Vyriausybei parengti nacionalinę ilgalaikę linų ūkių plėtros programą.

Ūkininkų ir gyvūnų gynėjų karas dėl stumbrų tęsiasi (73)

Šį mėnesį stumbrai veda jauniklius, tad vėl kilo diskusijos ir ginčai tarp ūkininkų ir gyvūnų gynėjų.

Pailsėti į Lietuvos kaimą atvyksta vis daugiau latvių labiausiai sekasi Anykščiams (33)

Verslininkai pastebi, kad į Lietuvos kaimo turizmo sodybas atvyksta vis daugiau žmonių iš Latvijos. Didžiausias augimas fiksuojamas Anykščiuose.