Nuomonė. Šalin rankas nuo valstybinių miškų!

 (51)
Valstybės miškininkams neriama monopolijos kilpa. Seime ir Aplinkos ministerijoje aktyviai svarstomi sprendimų projektai, kaip pagal privataus kapitalo planą sugriauti valstybės miškų valdymo sistemą.
<font color="#6699cc"><strong>Nuomonė.</strong></font> Šalin rankas nuo valstybinių miškų!
© DELFI

Tai tvirtinu atsakingai: dirbdamas aplinkos ministru taip pat buvau sulaukęs oficialių medienos pramonės įmonių siūlymų pertvarkyti šalies valstybinių miškų valdymą – kurti vieną, monopolinę valstybės įmonę vietoj dabar veikiančių 42 miškų urėdijų. Tuo metu prašytojų ketinimai buvo sustabdyti: buvau (ir dabar esu) tikras, kad tokia monopolinė valstybės įmonė veiktų neefektyviai, tarnautų tik siauriems stambių medienos pramonės įmonių interesams.

Tokia monopolinė valstybės įmonė taptų dominuojančia rinkoje - valdytų didžiąją dalį apvaliosios medienos pardavimų rinkos, žlugdytų smulkųjį ir vidutinį medienos pardavimo verslą, sumažėtų arba išvis neliktų miško apsaugos ir miško atkūrimo kontrolės.

Valstybės miškai - tarsi valstybės aukso atsargos. Todėl nekeista, kad buvo ir yra norinčių tokį objektą perimti į savo rankas arba turėti jam didžiulę įtaką. Akivaizdu, kad pertvarkos valstybiniame miškų ūkyje pirmiausia rūpi privačiam sektoriui - stambiajam verslui.

Monopolinės įmonės steigimui prieštarauja ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija. Jos teigimu, stambieji medienos perdirbėjai į Saulėlydžio komisiją kreipėsi šių metų sausio 29 dieną. Galima sakyti, kad stambieji medienos perdirbėjai nusprendė kalti geležį, kol ji karšta, ir kreipėsi savo reikalais iškart po rinkimų. Stambieji medienos perdirbėjai pasiūlė reorganizuoti Lietuvos miškų urėdijas į vieną valstybinę įmonę, peržiūrėti griežtai saugomų teritorijų plotus miškuose. Kitaip tariant, duokite mums monopoliją ir sumažinkite saugomus miškų plotus. Geras apetitas. Atvirai, aiškiai, neslepiant savo tikslų.

Rezultatas: ir Aplinkos ministerijoje, ir Seimo aplinkos apsaugos komitete vis garsiau kalbama, kad efektyviausia būtų steigti vieną monopolinę įmonę. Blogiausiu atveju, steigti 9 įmones. Teigiama, kad urėdijos šiuo metu dirba neefektyviai, todėl būtina kurti monopoliją. 

Reformos autoriai galėtų atsakyti į paprastą klausimą: ar daug šalies įmonių dabar, sunkmečiu, dirba efektyviai?

Turtingus prašytojus ir reformos iniciatorius mažiausiai domina miškų sistemoje dirbantys žmonės, miškininkai, specialistai. Kuo ši reforma gresia jiems? Juk tai žmonės – ne malkos... 

Miškininkai atvira burna tvirtina, kad siūlomos reformos objektas - milijardais litų vertinamas visų Lietuvos žmonių turtas, į kurį pretenduoja monopolinis kapitalas, bei tolimesnis valstybės miškų privatizavimas. Juk valstybei pinigų reikės.

Miškininkams nepritarti sunku: virš valstybės miškų pakibo kirvis.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Kaimo naujienos

Žemdirbiai: Lietuvos ūkininkai – net labiau pažengę nei Vakarų Europoje (22)

Į Dzūkiją penktadienį rinkosi žemdirbiai iš visos Lietuvos – Alytaus rajone surengta tradicinė javapjūtės pradžios šventė „Namo, rugeliai, vai namo“, kurioje džiaugtasi žemės ūkio pasiekimais.

Pieno kooperatyvams parama bus 10 proc. didesnė (5)

Lietuva turi nuspręsti, kaip panaudoti Europos Komisijos skirtą paramą pieno gamintojams. Žemės ūkio ministerijoje susirinkę socialiniai partneriai sutarė dėl pagrindinio principo: paramą visiems pieno gamintojams dalinti po lygiai, bet kooperatyvams ji bus 10 proc. didesnė.

Anykščių rajone – ketvirtas AKM protrūkis ūkyje (5)

Šią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistams užkrėstoje teritorijoje imant mėginius tyrimams dėl afrikinio kiaulių maro (AKM), liga diagnozuota smulkiame ūkyje Anykščių rajono Čeponių kaime. Čia buvo laikomos 3 kiaulės, kurių vienai nustatytas AKM. Visos jos nugaišintos, ūkyje atlikta dezinfekcija.

Gausus javų derlius užsienyje lemia mažesnes supirkimo kainas Lietuvoje (15)

Vis labiau įsibėgėjant javapjūtei jau antra savaitč superkamas naujas derlius. Prognozuojama, kad bus prikulta 6,5 mln. tonų grūdų – tiek pat, kiek ir pernai. Kviečių supirkimo kainos šiemet kiek mažesnės nei pernai javapjūtės pradžioje. Esą tai lemia gausus javų derlius ir kitose šalyse. Lietuva, eksportuojanti daugiau nei pusę užaugintų kviečių, taip pat patiria tarptautinių rinkų spaudimą.

Iš miesto persikėlė į kaimą ir pradėjo auginti kanapes (22)

Verslas iš smalsumo. Taip savo avantiūrą vadina Ukmergės rajone įsikūrusi Kęstučio ir Monikos Zinkevičių šeima: nieko bendra su žemės ūkiu neturėję žmonės metė darbus, iš miesto persikėlė į kaimą ir augina pluoštines kanapes.