Nuomonė. Šalin rankas nuo valstybinių miškų!

 (51)
Valstybės miškininkams neriama monopolijos kilpa. Seime ir Aplinkos ministerijoje aktyviai svarstomi sprendimų projektai, kaip pagal privataus kapitalo planą sugriauti valstybės miškų valdymo sistemą.
© DELFI

Tai tvirtinu atsakingai: dirbdamas aplinkos ministru taip pat buvau sulaukęs oficialių medienos pramonės įmonių siūlymų pertvarkyti šalies valstybinių miškų valdymą – kurti vieną, monopolinę valstybės įmonę vietoj dabar veikiančių 42 miškų urėdijų. Tuo metu prašytojų ketinimai buvo sustabdyti: buvau (ir dabar esu) tikras, kad tokia monopolinė valstybės įmonė veiktų neefektyviai, tarnautų tik siauriems stambių medienos pramonės įmonių interesams.

Tokia monopolinė valstybės įmonė taptų dominuojančia rinkoje - valdytų didžiąją dalį apvaliosios medienos pardavimų rinkos, žlugdytų smulkųjį ir vidutinį medienos pardavimo verslą, sumažėtų arba išvis neliktų miško apsaugos ir miško atkūrimo kontrolės.

Valstybės miškai - tarsi valstybės aukso atsargos. Todėl nekeista, kad buvo ir yra norinčių tokį objektą perimti į savo rankas arba turėti jam didžiulę įtaką. Akivaizdu, kad pertvarkos valstybiniame miškų ūkyje pirmiausia rūpi privačiam sektoriui - stambiajam verslui.

Monopolinės įmonės steigimui prieštarauja ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija. Jos teigimu, stambieji medienos perdirbėjai į Saulėlydžio komisiją kreipėsi šių metų sausio 29 dieną. Galima sakyti, kad stambieji medienos perdirbėjai nusprendė kalti geležį, kol ji karšta, ir kreipėsi savo reikalais iškart po rinkimų. Stambieji medienos perdirbėjai pasiūlė reorganizuoti Lietuvos miškų urėdijas į vieną valstybinę įmonę, peržiūrėti griežtai saugomų teritorijų plotus miškuose. Kitaip tariant, duokite mums monopoliją ir sumažinkite saugomus miškų plotus. Geras apetitas. Atvirai, aiškiai, neslepiant savo tikslų.

Rezultatas: ir Aplinkos ministerijoje, ir Seimo aplinkos apsaugos komitete vis garsiau kalbama, kad efektyviausia būtų steigti vieną monopolinę įmonę. Blogiausiu atveju, steigti 9 įmones. Teigiama, kad urėdijos šiuo metu dirba neefektyviai, todėl būtina kurti monopoliją. 

Reformos autoriai galėtų atsakyti į paprastą klausimą: ar daug šalies įmonių dabar, sunkmečiu, dirba efektyviai?

Turtingus prašytojus ir reformos iniciatorius mažiausiai domina miškų sistemoje dirbantys žmonės, miškininkai, specialistai. Kuo ši reforma gresia jiems? Juk tai žmonės – ne malkos... 

Miškininkai atvira burna tvirtina, kad siūlomos reformos objektas - milijardais litų vertinamas visų Lietuvos žmonių turtas, į kurį pretenduoja monopolinis kapitalas, bei tolimesnis valstybės miškų privatizavimas. Juk valstybei pinigų reikės.

Miškininkams nepritarti sunku: virš valstybės miškų pakibo kirvis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kaimo naujienos

Agronomas pataria: ką vertėtų atsiminti persodinant daigus į dirvą (2)

Šis pavasaris mus stebino kaip reta permainingais orais. Daugelis daržininkų nesilaikė įprasto sodinimo ritmo ir darbus dėl netikėtų snygio ar šalčio protrūkių atidėliojo.

Latvijoje siaučianti nusikalstamoji grupuotė nusitaikė į ūkininkus (1)

Latvijos kaimuose siautėjantys sukčiai iš ūkininkų vilioja gyvulius ir už juos nemoka pinigų.

Šalnų nukankintas derlius brangs (55)

Šaltas ir permainingas šių metų pavasaris kaip reikiant pašokdino ūkininkus.

Dėl lietuviškų braškių ūkininkai pasiruošę ir naktimis laukuose budėti (96)

Neįprastai šalti pavasario orai nerimą kelia visiems ūkininkams, taip pat ir braškių augintojams.

Neapdairus ūkininkavimas Lietuvoje: dirvožemis jau prastesnis nei Latvijoje ar Lenkijoje (50)

Prognozuojama, kad iki 2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs beveik dvigubai. Vadinasi, intensyvės ir žemės ūkio sektoriaus veikla.