Vasara žemdirbiams pats darbymetis ir didžiausių išlaidų metas. Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje, žemės ūkis yra gausiai remiamas, o jam taikomos paramos formos ne mažiau gausiai kritikuojamos. Įdomu ir tai, kad dalis neva žemdirbiams skirtos paramos jų net nepasiekia. Viena tokių yra vienkartinės tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotą.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Ši paramos forma Lietuvoje taikoma nuo 2004 metų, ir išmokos mokamos nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio. Faktiškai, asmuo gali negaminti apskritai jokios žemės ūkio produkcijos, deklaruoti turimą žemę ir gauti už tai išmokas, kurios pagrindinė suma 2012 metais yra 413 litų už hektarą. Preliminariai vertinama, kad ES tiesioginėms išmokoms Lietuvai skirs virš milijardo litų, iš Lietuvos biudžeto numatoma skirti virš 100 milijonų. Sumos nemenkos.

Galima išskirti kelis atvejus, kaip šios tiesioginės išmokos, teoriškai skirtos žemdirbiams, pasiskirsto realiame gyvenime. Pirmasis atvejis pats paprasčiausias ir nekalčiausias, ypač jei manome, kad žemdirbius reikia remti. Kai žemės ūkio naudmenys priklauso realią žemės ūkio veiklą vykdančiam žemdirbiui, jis deklaruoja savo turimą žemę ir pats gauna išmokas. Šiuo atveju parama nors ir ne visada tikslinga, bet bent jau taikli.

Antrasis atvejis, kai žemdirbys nuomojasi kitam asmeniui priklausančią žemę, pats deklaruoja naudmenis, gauna išmoką, o žemės savininkui moka nuomą. Santykiai tarp žemdirbio ir žemės savininko, iš pirmo žvilgsnio, labai normalūs. Kai naudojiesi kito asmens turtu, natūralu, kad turi už tai atsilyginti. Tačiau čia tiesioginės išmokos jau pradeda iškraipyti rinką. Juk žemės savininkas puikiai žino, kad žemdirbys nuo žemės susirenka ne tik šieną ar kitą derlių, bet ir gauna „valdiškų“ pinigų. Nieko nuostabaus, kad žemės savininkas siekia pretenduoti ir į šios paramos dalį. Rezultatas – didesnė žemės nuomos kaina. Ekonomistai šį reiškinį vadina paramos kapitalizavimu. Parama pro žemdirbį praeina tarsi „tranzitu“, dalis jos nusėda ne tų, kuriems ji skirta, kišenėse.

Nuomonė. Išmokos žemdirbiams ir pasaka apie Batuotą katiną
Rūta Vainienė
© DELFI / Audrius Solominas

Trečiasis atvejis yra kai įvykdęs tam tikrus formalumus, žemės ūkio naudmenis deklaruoja ir išmokas gauna šios žemės savininkas, realiai nevykdantis jokios žemės ūkio veiklos. Šis asmuo arba samdo žmogų, kad jo pievas nušienautų, arba randa ūkininką, kuriam labai reikia šieno ir jis pievas nušienauja dykai. Šis atvejis tikrai vertas žemės ūkio politikos formuotojų dėmesio, nes čia kazusas yra tikrai didelis. Žemės ūkio savininkai vienu pavedimu moka žemės mokestį, kitu pavedimu gauna išmoką už turimą žemę, o juk ydingas yra ir vienas, ir kitas.

Netaikli žemės ūkio politika visų pirma yra mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas. Tačiau be šio ekonominio poveikio, yra moralinis – kai po tiesos kauke slepiamas didelis melas. Neseniai paskelbė statistiką, kad Vilniaus rajone yra santykinai daugiausia ūkininkų, tačiau mažiausia pačių ūkių. Kaip pasakoje apie Batuotą katiną, taip ir norisi sušukti – kieno šie laukai? Ar ne Markizo Karabaso?

Žemės ūkio ministras pasišovė, kaip toje pasakoje, tokius žemės nedirbančius Markizus Karabasus, spekuliantus, kaip jie vadina, tiesiog nudėti, išnaikinti, neleisti jiems įsigyti žemės. Bet juk ministras neturėtų būti tik Batuotas katinas iš pasakos, jėga nugalintis Karabasą. Blogio šaknis glūdi ne žmonėse, kurie tik reaguoja į valdžios siunčiamus signalus, bet signaluose, t.y. paramoje žemės ūkiui, neefektyviame centriniame paskirstyme bei apribojimuose parduoti žemę užsieniečiams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Per savaitę – keturi nauji afrikinio kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose (17)

Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro ( AKM ) židiniai...

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (23)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Per savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas dešimtims šernų (32)

Rugpjūčio 4-11 dienomis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43...

Senoje kolūkio kontoroje – naujas jaunojo ūkininko gyvenimas (147)

Nebent tik sovietinės „egzotikos“ šiandien pasiilgę sodiečiai galėtų pavydėti jaunajam...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (35)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (27)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (85)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (88)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1126)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (53)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (86)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...