Naujoji Lietuvos kaimo plėtros programa gyvulininkystės krypties ūkiams žada ir didesnį prioritetą, ir storesnį finansinį voką. Tai, tikėtina, turėtų dar paspartinti pastaraisiais metais šalyje ėmusią populiarėti avininkystę. Ir pradedančiajam augintojui visų pirma teks atsakyti į klausimą, kurią šaką – mėsinę ar pieninę – rinktis.
© K. Cemnolonskio nuotr.


Molėtų r. Inturkės kaime ekologinį avininkystės ūkį plėtojančio Giedriaus Prakapavičiaus patirtis turėtų būti naudinga abiem šiais atvejais, nes gerą dešimtmetį auginęs mėsines avis prieš trejetą metų ūkininkas pasuko pienininkystės ir sūrių gamybos link. Jo teigimu, šis posūkis pareikalavo labai daug darbo, naujų investicijų, tačiau kartu sukūrė ir pinigais neišmatuojamą turtą – galimybę agroverslininkui jaustis nepriklausomam.

Vietoje 2000 mėsinių sufolkų – 150 melžiamų Lacaune

Dar prieš kelerius metus Giedriaus Prakapavičiaus ūkyje buvo laikoma 2 tūkst. mėsinių sufolkų
veislės avių ir penkios dešimtys tos pačios veislės avinų reproduktorių. Lietuvos mastais tai labai daug. Ūkininkas turėjo įsirengęs ir nuosavą skerdyklą, iš kurios produkcija buvo tiesiogiai tiekiama vartotojams. Šiuo metu mėsinių ėriavedžių ūkyje belikę 400. Ir, šeimininko teigimu, taip nutiko ne todėl, kad verslas nepavyko, bet veikiau iš idėjos užsibrėžti naują tikslą ir kryptingai eiti jo link.

„Mūsų šeimos ūkis įregistruotas dar 1998-aisiais. Kitaip tariant, buvome ta karta, kuri iš miesto į kaimą ėjome iš idėjos. Ūkininkauti pradėjome nusipirkę penkias Romanovo veislės avytes ir vieną veislinį aviną. Tuo, kad auginsime būtent avis, neabejojome, nes jų visada buvo ir močiutės sodyboje“, – prisimena Giedrius. Tačiau sukant į prekinį ūkį netrukus teko įsitikinti, kad Lietuvoje nuo seno populiarūs romanovai – ne pati tinkamiausia veislė. Tad po penkerių veiklos metų šią veislę pakeitė Lenkijoje ir Vokietijoje, pasinaudojus valstybės parama, nusipirktos mėsinės sufolkų veislės avys.

O prieš trejetą metų ūkyje apgyvendintos pieninės „prancūzės“ – 150 Lacaune veislės melžiamų avių. Kartu su jomis G. Prakapavičius Lietuvoje įsigijo ir 60 melžiamų ožkų, jo paties žodžiais, „kad produkcijos asortimentas būtų įvairesnis“.

Pieninė avių veislė Lacaune yra išvesta to paties pavadinimo Prancūzijos regione ir dėl produktyvumo ir labai kokybiško pieno yra labiausiai vertinama gilias avininkystės tradicijas turinčioje šalyje. Vien iš Lacaune avių pieno gaminamas ir Prancūzijos kulinarinis pasididžiavimas – Rokforo sūris.

Pašnekovas jau spėjo įsitikinti, kad Lacaune veislės avys puikiai tinka melžti automatizuotai, jos lengvai prisitaiko prie aplinkos pokyčių, be kita ko, yra ir nepaprastai meilios. Svarbu ir tai, kad bandoje atvesti avinukai tinka auginti mėsai.

„Variklis“ – ne pinigai, bet noras

„Nuolat tenka girdėti, kad avys – jautrūs gyvūnai ir prekinės gamybos ūkyje verslas iš jų gali nepasisekti. Rizikos, be abejo, su gyvais padarais visada yra. Prieš įsigydamas pieninę bandą lankiausi ne vienos Europos šalies melžiamų avių ūkiuose. Deja, teorija yra vienas dalykas, o praktika kelia visiškai kitokius iššūkius. Tačiau svarbiausia yra žmogaus meilė gyvūnams. Jeigu gyvūno nemyli, gyvulininkyste ir neužsiimk, o eik lentų pjauti. Nes niekas tau algos neišmokės už tvarte praleistas nakties valandas“, – savo nuomonę dėsto G. Prakapavičius.

G. Prakapavičius pasakoja, kad jam pačiam „startuoti“ padėjo tai, jog kadaise pavyko nebrangiai įsigyti žemės ir buvusio vietos kolūkio ūkinius pastatus. O visa kita – žemės dirbimo technika, gyvulininkystei būtina melžimo ir kita įranga, skerdykla, sūrių gamybos cechas, su ES parama ar be jos, radosi ilgai ir sunkiai dirbant.

Šiandien Giedrius jau neabejoja, kad mėsinės avininkystės kryptis iš ūkininko reikalauja daug mažiau investicijų nei pienininkystė. „Pieno ūkyje reikalingos kur kas didesnės investicijos ir daug daugiau rankų darbo. Dar pagal praėjusio ES finansinio laikotarpio programą pienininkai galėjo gauti 60 proc. intensyvumo investicinę paramą. Paaiškėjo, kad visoje Lietuvoje buvo parengti vos penki tokie projektai. Žmonės supranta, koks tai sunkus kasdienis darbas. Pajamų, palyginti su mėsinių auginimu, iš pienininkystės bus daugiau, bet darbo irgi nepalyginamai daugiau.

Augindamas mėsines avis, vaizdžiai tariant, gali jaustis „laisvo oro direktoriumi“ – žolę laiku nušienavai, avių ėriavimosi procesą prižiūrėjai – ir beveik viskas. O pieno ūkyje avis privalai pamelžti du kartus per dieną, o primelžtą pieną nedelsdamas perdirbti.

Nepriklausomybės garantas – kokybiško galutinio produkto gamyba

Ūkininkas pasakoja, kad per sezoną iš vienos avies, nujunkius prieauglį, vidutiniškai primelžiama apie 300 l pieno. „Literatūroje rašoma, kad galima gauti ir 500 l, bet tai įmanoma tik intensyvios gamybos ūkyje, o mūsiškis – ekologinis, todėl tokių tikslų nesiekiame“, – teigia jis.

Giedrius neslepia, kad šalies rinkoje rastųsi ir žaliavinio avių pieno pirkėjų, tačiau jį parduoti visiškai neapsimokėtų. Be to, pašnekovo žodžiais, „tai atimtų nepriklausomybę“.

„Išlikti nepriklausomam, ma­no manymu, sunkus, bet vienintelis kiekvieno ūkininko kelias. Gali plėtoti didelę žaliavinio pieno gamybą ir uždirbti vieną kitą centą, kaip pastaruoju metu nutiko melžiamas karves laikantiems kolegoms. Bet gal geriau būtų gaminti mažiau pieno, o daugiau kokybiško galutinio produkto ir iš to uždirbi?“ – retoriškai klausia G. Prakapavičius, neslėpdamas, jog jį stebina šalies pienininkų piketai, siekiant išsireikalauti palankesnę pieno supirkimo kainą.

Gamindamas galutinį produktą ir tiesiogiai jį parduodamas vartotojams, Giedrius jaučiasi ne tik nepriklausomas, bet, jo žodžiais, gyvenantis patį teisingiausią gyvenimą, t.y. parduodantis žemės ir savo rankų darbo rezultatą.

„Jeigu pagaminsiu blogai arba bandysiu parduoti per brangiai, mano sūrio, suprantama, niekas nepirks. Šokdinti valdžią dėl to, kad pieno perdirbėjai per mažai moka, mano galva, neprotinga. Taip pat neprotinga ir perdirbėjams kirsti šaką, ant kurios sėdi, nes žmonės išskers melžiamas karves ir persiorientuos į javų auginimą“, – prognozuoja Giedrius.

Kalbėdamas apie pieninių avių auginimo ir sūrių gamybos technologijas, ekologiškai dirbantis G. Prakapavičius pastebi, kad ir šiuo atveju Lietuvoje šaukštas deguto sugadina visą statinę medaus. „Ir ganyklas atnaujinu, ir pašarus (šienainį, avižas, grikius) ruošiu laikydamasis visų ekologiniam ūkininkavimui keliamų reikalavimų. Bet, deja, neretai išgirstu nuomonių: „Žinome, žinome koks tas ekologinis ūkininkavimas – chemikalus pilat ne dieną, o naktį. Žodžiu, skaudu“, – kalba Giedrius, pridurdamas, kad nemažai daliai tiesiogiai vartotojams produktus tiekiančių ūkininkų atsakingesnio požiūrio į savo veiklą šiandien iš tiesų trūksta. „Labai apsidžiaugčiau, jei šiandien kas nors pasakytų, kur galima nusipirkti gero sviesto, grietinės, tradicinio karvių pieno sūrio. Ūkininkų turgeliuose gero sūrio juk nenusipirksi, nes vieša paslaptis, kad pienas paprasčiausiai „sutraukiamas“ rūgštimi. O juk varškės sūris – mūsų kulinarinio paveldo „vizitinė kortelė“. Todėl, kai mes ilgai ir kantriai gaminame brandintą fermentinį sūrį, daugelis stebisi, kodėl įdedame tiek daug darbo, užuot ieškoję lengvesnio kelio“, – atvirai dėsto ūkio šeimininkas.

Sūrio kainoje – ir investicijos, ir darbas

Gamybos ciklas G. Prakapavičiaus ūkyje organizuotas taip, kad avys ėriuotųsi pavasarį. Taip pat pavasarį jos yra ir kerpamos. Ūkininko teigimu, kirpimo sąnaudų parduota vilna, deja, neatperka. Po jauniklių atjunkymo avys melžiamos 5 mėn., ožkos – 7 mėn.

Šiemet bus jau trečiasis sezonas, kai vienas labiausiai patyrusių Lietuvos avininkų melš avis ir ožkas bei gamins sūrius, jogurtą, galbūt ir valgomuosius ledus.

Vakarietiškos sūrių receptūros yra aiškios ir, pašnekovo žodžiais, „dviračio čia neišrasi“. Iš Prancūzijos importuojamus sūrių gamybai reikalingus raugus, fermentus, jogurto bakterijas G. Prakapavičius perka Lietuvoje.

Ūkyje įrengtame moderniame ceche gaminamas kietasis, puskietis, puskietis su pipirais, minkštasis sūris, taip pat sūris su baltuoju pelėsiu, su pelenais. Anot Giedriaus, kiekvienas naujas asortimento gaminys reikalauja naujų žinių ir dar daugiau darbo.

„Iš karvių pieno tokių sūrių nepagaminsi, nes avių pienas dvigubai riebesnis ir baltymingesnis. Iš 10 l karvių pieno pagaminamas 1 kg brandinto sūrio, o iš avių – 2 kg“, – skaičiuoja pašnekovas, pridurdamas, kad ypač vertingas, skanus ir rinkoje paklausus yra avių pieno jogurtas.

Į klausimą, kaip vartotojams pasirinkti produktą, G. Prakapavičius teigia, kad reikėtų vadovautis senolių patirtimi – vasarą labiau tinka valgyti gaivų, lengvą ožkų pieno sūrį, o žiemą – kaloringus sūrius, gautus iš „šiltų“, kailiniuotų avių pieno.

Neatsitiktinai vasarą pagaminti avių pieno sūriai kelis mėnesius yra brandinami.

Ir tai, anot Giedriaus, nereiškia, kad brandinamos sūrių „galvos“ tiesiog guli lentynose. Jas reikia nuolat vartyti, valyti, stebėti, ar nepradeda pelyti. „Užpernai taip „žaidėme“ su 2 t, pernai – jau su 5 t sūrių“, – su šypsena kalba jis.

Vėliau praktiškai visa ūkio produkcija iškeliauja į sostinę. Pats ūkininkas savo gaminiais sekmadieniais prekiauja Vilniuje, kavinėje „Mano guru“, veikiančiame ūkininkų turgelyje. Vieno kilogramo sūrio kaina – 20 Eur. Ir, sako, pirkėjų netrūksta.

Kita dalis produkcijos realizuojama ekologiško maisto krautuvėlėse. „Be abejo, apmaudu, kad mūsų prekybininkai užsideda neadekvataus dydžio antkainius. Mūsų sūrių kainą pernai jie „išsiaugindavo“ net iki 94 Lt. Juk visa prekybininkų investicija – patalpų nuoma ir pora šaldytuvų. O mūsų ūkio pienininkystės šakos kapitalizacija, įskaičiavus investicinę paramą, atsiėjo bene 2 mln. Lt. Tad argi tai sulyginamos sumos? – klausia taką „nuo lauko iki stalo“ nusitiesęs avių augintojas. Todėl artimiausiuose G. Prakapavičiaus planuose – savo prekybos vietos steigimas. Ir ne kur nors toli, o už dešimties kilometrų esančiuose Molėtuose, kuriuose vasarą itin gausu keliautojų.

Anot Giedriaus, 20 Eur sūrio kilogramo kaina įspūdinga gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio, kol neskaičiuoji jo gamybos savikainos ir investicijų į ūkį. Todėl ir į klausimą, kada visa tai atsipirks, ūkininkas su šypsena atsako, kad „ko gero... vieno gyvenimo tam neužteks“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (23)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Per savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas dešimtims šernų (32)

Rugpjūčio 4-11 dienomis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43...

Senoje kolūkio kontoroje – naujas jaunojo ūkininko gyvenimas (147)

Nebent tik sovietinės „egzotikos“ šiandien pasiilgę sodiečiai galėtų pavydėti jaunajam...

Ūkininkas baigia karjerą: vienintelė bėda – nėra kam perduoti ūkio (253)

Pelutavos žemėse ūkininkaujantis kelmiškis Zigmas Ričkus save vadina laimingu žmogumi.

Top naujienos

G. Paluckas rėžė koalicijos partneriams: reikia ne naikinti, o kurti (97)

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sukritikavo penktadienį...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (50)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Nacionalinėje žemės tarnyboje sujudimas: atlikta krata vadovo kabinete

Kaip DELFI patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklą kuruojantis žemės ūkio...

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (52)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (145)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Pasiruoškite: vaizdas sostinės gatvėse skirsis kaip diena ir naktis (35)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

(Ne)laimingoji turistė išgyveno jau trečiąją teroro ataką (8)

Po Europą keliaujanti jauna Australijos pilietė buvo įvykių epicentre, kai teroristai surengė...

Kas nutinka, kai po žeme sprogsta atominė bomba (7)

Egzistuoja daug būdų, kaip žemėje iškasti milžinišką duobę, tačiau neabejotinai pats...

Dvejus metus laukta „Karklė“ prasidėjo: festivalininkai į linksmybes neskuba (10)

Penktadienio vidurdienį festivalis „ Karklė “ pagaliau atvėrė vartus. Ir nors palapinių...

Turistai iš JAV ir Vokietijos atvyksta į Lietuvą dėl neįprastos pramogos (10)

Jeigu artimiausią sekmadienį ir pirmadienį – rugpjūčio 20 dieną Vilniuje ir rugpjūčio 21...