Žemės ūkio rūmams Vyriausybė suteikė garbingą teisę paskirstyti valstybės lėšas arklių asociacijoms veislininkystės veiklai vykdyti, tačiau iki šiol to nepadaryta.
© AFP/Scanpix

Tikėtasi, kad savivaldos organizacijos teisingiau paskirstys dalį valstybės lėšų, tačiau aiškėja, kad jos tokiam uždaviniui dar nepribrendo. Noras skirstyti valstybės lėšas yra, o štai atsakomybės, regis, trūksta. O be atsakomybės toks lėšų skirstymo būdas gali sukelti tik chaosą, teisminių ginčų ir net įtarimų dėl valstybės skiriamų lėšų panaudojimo tikslingumo.

Keliami neeiliniai įtarimai

Akivaizdu, nors neįtikėtina. Taip gali pamanyti perskaitęs keturių asociacijų pasirašytą raštą žemės ūkio ministrui ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkui. Taigi Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos prezidentė Laima Šilalienė, Baltijos Hanoverio žirgų augintojų asociacijos prezidentė Audronė Petraitienė, Lietuvos sunkiųjų arklių augintojų asociacijos prezidentas Edgaras Jeninas ir Lietuvos arklių augintojų asociacijos prezidentas Henrikas Martuzevičius, remdamiesi konkrečiais duomenimis, kritikuoja ŽŪR dėl galimai neskaidraus dalinio arklių augintojų asociacijų finansavimo veislininkystės veiklai vykdyti paskirstymo.

Rašte teigiama, kad pagal ŽŪR projektą skriaudžiamos minėtos keturios asociacijos. Pavyzdžiui, projekte numatomas arklio išbandymo įkainis ŽŪR priklausančioms ir savarankiškai veikiančioms asociacijoms skiriasi net 43 kartus pirmųjų naudai. Ne keturis ar tris, bet keturiasdešimt tris kartus!

ŽŪR nepriklausančių ir skriaudžiamų asociacijų vadovų pateiktais duomenimis, minėtos asociacijos turi 80 proc. visų veislinių Lietuvoje auginamų arklių, tačiau joms skiriama tik 46 proc. visų arklių veislininkystei numatytų lėšų.
Taigi įtarimai tikrai neeiliniai, o išvados skandalingos.

Ministras ragino patvirtinti kriterijus

Pirmas iniciatyvos ėmėsi žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Jau liepos 5 d. jis ŽŪR raštu priminė, kad valstybės skiriamas lėšas visoms arklių augintojų asociacijoms reikėtų paskirstyti ne žvalgantis į lubas, bet remiantis objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais. Ir pirmiausia atkreipė dėmesį, kad įkainis už atitinkamos grupės žirgus turėtų būti vienodas.

Atsakymo nesulaukė, todėl po kelių dienų ministras parašė kitą raštą, kuriame įspėjo, jog ŽŪR iki šiol nepatvirtino kriterijų dėl valstybės paramos lėšų skyrimo gyvūnų kilmės knygoms rengti ir tvarkyti. O jeigu nėra nustatyta kriterijų, tai ir nelieka teisinio reglamentavimo Žemės ūkio rūmams skirti valstybės pagalbos lėšų arklių kilmės knygoms rengti ir tvarkyti.

Be kita ko, žemės ūkio ministras priminė, kad ŽŪR iki liepos 13 d. privalo pateikti patvirtintus aiškius objektyvius ir nediskriminuojančius lėšų skirstymo kriterijus. Jeigu to nebus padaryta, tai Kaimo plėtros ir verslo skatinimo programos priemonei „Parama veislininkystei“ numatytos lėšos bus grąžintos į Lietuvos Respublikos biudžetą.

Sveikas protas kužda, kad susidarius tokioms aplinkybėms reikėtų sėsti prie apskritojo stalo ir ieškoti kompromisų, taisyti padarytas klaidas. Tačiau ŽŪR pasielgė kitaip.

Mažiausi įkainiai – svetimiems

ŽŪR skubiai surengė dar vieną veislininkystės komiteto posėdį. Pateikiami svarstyti duomenys nepakeisti nė vienu litu. Skirtumas tik toks, kad liepos 3 d. pasitarimo protokolą pasirašė ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, o šį kartą posėdžio pirmininkas Edvardas Gedgaudas (Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas) protokolo nepasirašė. Ant protokolo puikuojasi tik antspaudas – Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai, raštinė.

Tą pačią dieną ŽŪR direktorius Vaidas Pocius žemės ūkio ministrui pranešė, kad jo vadovaujama institucija įvertino ministro raginimus dirbti objektyviai ir nediskriminuoti asociacijų, tačiau pritarė ŽŪR Arklininkystės komiteto parengtam lėšų paskirstymo projektui. Rašto pabaigoje, tarsi šaipantis iš ministro raginimų, priduriama, kad ŽŪR parengtas projektas atitinka Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) suformuluotus kriterijus. Kaip yra iš tikrųjų?

Lietuvos sunkiųjų arklių augintojų asociacijos prezidentas E.Jeninas mums pateikė ne abstrakčius teiginius, bet konkrečius skaičiavimus.

„Akivaizdu, kad ŽŪR administracija atvirai ignoruoja ŽŪM ir ŽŪR veislininkystės komiteto patvirtintų kriterijų taikymą skirstant lėšas. Štai konkretūs duomenys. Vieno arklio išbandymo įkainis Lietuvos ristūnų sporto asociacijai – 625 Lt,
Lietuvos žirgų lenktynių klubui – net 869 Lt, Lietuvos arabų arklių augintojų asociacijai – 326 Lt, o Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijai – tik 20 Lt, Lietuvos Hanoverio žirgų augintojų asociacijai – tik 88 Lt, Lietuvos arklių augintojų asociacijai – tik 49 Lt, Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijai – tik 62 Lt. Taigi įkainis skirtingoms asociacijoms skiriasi net 43 kartus“, – stebėjosi E.Jeninas.

Taigi mažiausi įkainiai nustatyti ŽŪR nepriklausančioms asociacijoms. Gal tai yra spaudimas, kad jos įstotų į ŽŪR ir mokėtų mokesčius?

Skirstyti lėšas trukdo interesų gynimas

Lietuvos arklių augintojų asociacijos prezidentas H.Martuzevičius nesimėtė kaltinimais, tačiau sakė, jog susidaro įspūdis, kad ŽŪM nepriklausančioms asociacijoms lėšos yra skiriamos pagal kitokius kriterijus nei priklausančioms.

Apskritai Vyriausybės sprendimas vis daugiau valdžios funkcijų perduoti savivaldos organizacijoms yra teisingas, tačiau reikia pridurti, kad tokios organizacijos turi būti pasirengusios dirbti ir prisiimti atsakomybę. Kitaip toks skirstymo būdas gali sukelti tik chaosą, teisminių ginčų ir net įtarimų dėl valstybės skiriamų lėšų panaudojimo tikslingumo. Pakalbinkime ŽŪR vadovus.

Paklaustas, pagal kokius kriterijus ŽŪR skirstė valstybės lėšas, ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis paminėjo, kad reikia laikytis ŽŪM nustatytų kriterijų, ir pridūrė: „Kas yra ŽŪR? Juos sudaro asociacijos. Taigi jos turi parengti finansavimo tvarką ir taisykles. Mes esame savivalda ir giname savo narių interesus. Tuo viskas ir pasakyta.“

Tikrai, ar galima pasakyti dar aiškiau? O gal ŽŪR vicepirmininkas elgiasi savo nuožiūra?

„Asociacijos balsavo ir taip nutarė. Ministerija sako, kad mes turime plačiau mąstyti, tačiau man atrodo, kad mes pirmiausia turime ginti savo narių interesus“, – atskleidė kortas V.Stančikas.

Lietuvos sunkiųjų arklių augintojų asociacijos prezidentas E.Jeninas sakė, kad nei jo vadovaujamos, nei dar trijų asociacijų nuomonės ŽŪR net neišklausė: „Jie taip paaiškino – mes, keturios asociacijos, nepriklausome ŽŪR, todėl mūsų nuomonė jiems nesvarbi. Tačiau lėšos skiriamos ne ŽŪR nariams, tik ŽŪR patikėta atlikti tokį darbą.“

Taigi kyla įtarimas, jog ŽŪR vadovai nesuprato, kad jiems patikima ginti ne tik savo narių interesus, bet nepažeisti jų organizacijai nepriklausančių asociacijų teisių. Tačiau galima padaryti ir kitokią išvadą, gerokai griežtesnę.

Kriterijai aiškūs, bet jų nesilaikoma

Pasak H.Martuzevičiaus, valstybės kontrolė ŽŪR jau turėjo pastabų skirstant paramą 2011-aisiais: „Kontrolieriai pernai įspėjo, kad lėšos skirstomos nesilaikant nustatytų kriterijų, todėl kyla pavojus, kad lėšos gali būti panaudojamos ne pagal paskirtį. Regis, klaidos neištaisytos.“

E.Jeninas priminė ir kitas praėjusių metų keistenybes: „ŽŪR pripažino, kad pernai taikyti kriterijai buvo „netobuli“, taigi 2012-aisiais žadėjo juos tobulinti. Tačiau pažadai užmiršti – dabar aiškinama, kad remiamasi 2011-ųjų kriterijais. Be to, pernai pasitarimą dėl lėšų skyrimo ŽŪR surengė ŽŪM. Buvo sudaryta lėšų paskirstymo lentelė, tačiau kai asociacijų vadovai vėliau buvo pakviesti pasirašyti sutartis dėl gaunamų lėšų, paaiškėjo, kad jau buvo nurodytos kitokios sumos, negu patvirtintos komiteto posėdyje.“

Pasak E.Jenino, kriterijai labai aiškūs, jų tereikia laikytis: „Yra žemės ūkio ministro įsakymas, kuriame nurodyti visi kriterijai. Štai pagal gyvulių skaičių organizacijoje skiriamas fiksuotas tarifas etatui išlaikyti. Kitas kriterijus – įrašytų į kilmės knygą arklių skaičius per praėjusius metus. Yra numatytas įkainis – 10, t. y. jeigu įrašyta 10 arklių, tai gauni 100 Lt, jeigu įrašyta 1 000 arklių – gauni 10 000 Lt. Viskas aišku, konkretu. Trečias kriterijus – vieno žirgo darbingumo nustatymo įkainis varžybų bandymų metu. Šį labai svarbų kriterijų ŽŪR Veislininkystės komitetas vienbalsiai patvirtino 2012 m. gegužės 4 d. posėdyje, tačiau, kad ir kaip būtų keista, kitame posėdyje liepos 12 d. Veislininkystės komitetas nutarė vadovautis kita kriterijų lentele.“

Nepaaiškinami finansavimo skirtumai

Taigi skaičiavimai labai paprasti. Pasak E.Jenino, Lietuvos ristūnų sporto asociacija turi perpus mažiau žirgų nei Respublikinė lenktyninių žirgų lyga. Pastarosios varžybose viename renginyje dalyvauja apie 40 žirgų, o pirmosios – tik 12 žirgų, tačiau finansavimas beveik vienodas. Kodėl? Atsakymo nėra.

„Kitas atvejis. Štai Nacionalinis žirgų lenktynių klubas turi 23 veislinius arklius ir metams gauna 32,5 tūkst. Lt kilmės knygoms tvarkyti. O Baltijos Hanoverio žirgų augintojų asociacija, turinti 248 veislinius arklius, gauna 32,9 tūkst. Lt. Taigi arklių turi dešimt kartų daugiau, o lėšų skiriama tiek pat. Kodėl?“ – klausė E.Jeninas. Atsakymo nėra.

Trečias atvejis. Respublikinė lenktyninių žirgų lyga turi 285 arklius, jai numatyta skirti 87 tūkst. Lt, o štai Lietuvos ristūnų sporto asociacija, turinti tik 112 arklių, gauna beveik tiek pat – 82 tūkst. Lt. Kodėl? Ir šį kartą atsakymo nėra.

„Juk akivaizdu – jeigu yra daugiau arklių, tai ir daugiau darbo. O kaip tik mažiau lėšų ketinama skirti daugiausia arklių turinčioms asociacijoms. Tokios veiklos pasekmės gali būti liūdnos“, – sakė H.Martuzevičius.

Jeigu vienos asociacijos gaus daugiau lėšų, tai jų neliks kitoms.

„Pavyzdžiui, pernai Lietuvos arklių augintojų asociacija gavo apie 120 tūkst. Lt, o šįmet – tik 80 tūkst. Kodėl? Be to, apie lėšų sumažinimą paskelbiama ne metų pradžioje, bet liepos mėnesį, kai jau patvirtintas renginių tvarkaraštis, kai varžybos surengtos avansu, nesulaukus finansavimo ir tikintis jį gauti vėliau. O dabar paaiškėja, kad laukto finansavimo nebus“, – piktinosi E.Jeninas.

Skriaudžiamų arklių augintojų asociacijų vadovai piktinasi, kad į jų nuomones ŽŪR nereaguoja. Kodėl?

„Todėl, kad ŽŪR paprasčiausiai neturi specialistų, o kai jiems trūksta patirties, tai suinteresuoti asmenys galimai naudojasi tokia padėtimi. Kita vertus, jeigu šios lėšos skiriamos ne veislininkystei, reikia taip ir pasakyti, tada mes nepriekaištausime. Jeigu finansavimas skiriamas veislininkystės darbams, tai šių lėšų kitiems reikalams negalima naudoti“, – teigė H.Martuzevičius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (24)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Per savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas dešimtims šernų (33)

Rugpjūčio 4-11 dienomis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43...

Senoje kolūkio kontoroje – naujas jaunojo ūkininko gyvenimas (147)

Nebent tik sovietinės „egzotikos“ šiandien pasiilgę sodiečiai galėtų pavydėti jaunajam...

Ūkininkas baigia karjerą: vienintelė bėda – nėra kam perduoti ūkio (253)

Pelutavos žemėse ūkininkaujantis kelmiškis Zigmas Ričkus save vadina laimingu žmogumi.

Top naujienos

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo, sulaikytas antras įtariamasis nuolat pildoma (556)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: įtariamasis sulaikytas (208)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (20)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (28)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (1)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (114)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (2)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Gyvai / Bandymas siekti svajonės: „Ludogorec“ – „Sūduva“ (93)

Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai stoja į vieną iš svarbiausių mūšių komandos ir...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima (3)

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...

Dainininkas R. Williamsas tapo valgymo per miegus įkaitu (7)

Įspūdingą šou Vilniaus Vingio parke surengęs garsus britų dainininkas Robbie Williamsas (43...