Valstybinės darbo inspekcijos atstovai netiki, kad tai sumažintų nelegalaus darbo mastus, o kai kurie Seimo nariai prabilo, jog nuo praėjusių metų balandžio žemės ūkio ir miškų sektoriuose pradėjęs galioti atsiskaitymas pagal kvitus yra atviras valstybės apiplėšimas. Dėl kvitų sistemos į kuriozines situacijas patenkantys pripažįsta ir Darbo biržos atstovai, kai iškvietę bedarbio pašalpą gaunantį „kvitininką“ lieka apkaltinti trukdymu jam dirbti.

Ministerija stebi

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia atliekanti stebėseną, kaip veikia daugiau nei prieš metus įsigaliojęs įstatymas, atvėręs galimybę žemdirbiams ir miškininkams samdyti žmones pagal paslaugų kvitus.

Taip pat bus svarstoma dėl šio įstatymo praplėtimo, ar jį taikyti kitų darbų
atvejais“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ patvirtino ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vida Baliukevičienė.

Kol kas sprendimo dėl įstatymo pataisų nėra, tačiau idėja kvitais iš nelegalaus darbo šešėlio išvilioti aukles, korepetitorius ar net grožio paslaugų teikėjus jau sklando.

Kvitų sistema iki šiol išskirtinai taikoma žemės ūkio ir miškininkystės srityse dėl to, kad tai yra vienos iš jautriausių šalies ūkio sričių, priklausomų nuo meteorologinių sąlygų. Kol kas ministerija mato tik privalumus: žmonės gali gauti legalių pajamų, bedarbiai nenutolti nuo darbo rinkos, stiprinti motyvaciją dirbti bei ieškoti ilgalaikio darbo.

„Kvitininkai“ pigesni

Sodros“ Panevėžio skyriuje pernai nuo balandžio iki metų pabaigos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygeles įsigijo 123 darbdaviai – žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus atstovai, šįmet – 72.

Ūkininkai kvitus vadina išsigelbėjimu. Jiems nebereikia pereiti ilgų biurokratinių procedūrų įdarbinant samdinį kelioms dienoms. Pakanka tą pačią dieną užpildyti knygelės čekį ir ne vėliau nei iki kito mėnesio 15-os dienos apie padienį darbininką pranešti „Sodrai“, už jį Ligonių kasai sumokėti sveikatos draudimo įmoką, tai yra 9 proc. sutarto su samdiniu atlygio.

Už pagal darbo sutartį įdarbintą žmogų ūkininkai, kaip ir visi kiti darbdaviai, valstybei atseikėja kur kas daugiau – apie 31 proc. Maža to, dar apie 24 proc. atlyginimo valstybei sumoka pats darbininkas. Taigi pagal darbo sutartį įdarbinto žmogaus, į rankas gaunančio 845 Lt, darbo vieta iš viso kainuoja 1311 Lt. Už tokį patį atlygį mėnesį talkinęs „kvitininkas“ ūkininkui atsieitų per 900 Lt.

Čekių sistema labai naudinga ūkiuose talkininkaujantiems valstybės remtiniesiems. Nuo gauto uždarbio jie valstybei nemoka nė cento, bet dargi patys iš jos gauna pašalpas – bedarbis, registruotas Darbo biržoje, pagal kvitus uždarbiaudamas nepraranda socialinių išmokų. Tiesa, taip gerai ilgai netrunka. Padieniu darbininku dirbti įstatymas leidžia ribotą laiką. Pagal tokius kvitus darbininkas to paties darbdavio ūkyje negali triūsti ilgiau nei 60 dienų per metus, o jei dirba pas kelis – ne ilgiau nei 90 dienų.

Bedarbiai piktinasi

Apie 40 ha valdanti Ramygalos krašto ūkininkė Salvina Kievinienė, besiverčianti grūdinėmis kultūromis ir daržininkyste, sako, kad kvitai yra labai didelė paspirtis žemdirbiams, kai ūkyje prireikia papildomų rankų sezoniniams darbams nudirbti.

„Tarkim, man trims dienoms reikia 10–12 žmonių agurkams sėti ar skinti, kiek būtų sunkumų tvarkant darbo sutartis, o dabar parašai kvitus, išsyk atsiskaitai ir – iki kito karto. Kvitai – didelis pasiekimas visiems ūkininkams, sodininkams, daržininkams“, – teigia agurkus auginanti ir jau trylika metų Kėdainių konservų fabrikui tiekianti ūkininkė.

Apie pagal kvitų sistemą įdarbintą bedarbį daržininkė teigia pranešanti Darbo biržai, kad valstybės išlaikytinis kurį laiką bus užimtas jos ūkyje. Tačiau, anot S. Kievinienės, jei Darbo biržą jos talkininką iškviestų, ji pretenzijų neturėtų.

Panevėžio darbo biržos vadovas Viktoras Trofimovas pripažįsta, kad dabartinė kvitų sistema sukuria labai dviprasmišką situaciją.

„Nereti atvejai, kai Darbo biržoje registruotą asmenį, teikiantį žemės ūkio ar sodininkystės paslaugas pagal kvitus, pakviečiame, kad jam pasiūlytume laisvą darbo vietą, o sulaukiame iš bedarbio didelio nepasitenkinimo jį trukdant. Vieni darbdaviai nepatenkinti, kad siūlome darbą jų samdiniui, kiti, registruojantys laisvas darbo vietas darbui pagal darbo sutartis, piktinasi, kad Darbo biržoje registruoti bedarbiai užimti“, – teigia V. Trofimovas.

Nelegalaus darbo mastai didžiuliai

Kvitus žemės ūkio ir miškų sektoriuose įteisinusio įstatymo iniciatoriai skaičiavo, kad padienius darbininkus legaliai samdyti galėsiantys ūkininkai sukurs apie 10 tūkst. darbo vietų.

Vis dėlto Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota pripažįsta, kad kvitų sistema nelegalaus darbo mastų nesumažino.

Pernai Panevėžio krašte darbo inspektoriai nustatė 119 nelegalaus darbo atvejų, per aštuonis šių metų mėnesius – jau 116. Nuo noro nelegaliai pasisamdyti darbininką neatgraso nė teismo skiriamos solidžios baudos, jos siekia nuo 3000 iki 10 tūkst. Lt. Panevėžio krašte paskirtų baudų vidutinis dydis – 4300 Lt.

„Kuo daugiau tikriname, tuo daugiau nelegalų surandame – ta kreivė, deja, nekrenta“, – pažymi R. Trota.

Šioje srityje lyderiaujantys sektoriai seniai nesikeičia – statybos, didmeninė ir mažmeninė prekyba, apdirbamoji gamyba.

„Sektoriai, kur taikoma kvitų sistema arba ji dar galėtų būti pritaikyta, nepasižymi nelegalaus darbo dideliais mastais. Tokie pažeidimai būdingi ten, kur darbas pavojingas, o kvitai gali būti taikomi darbininkams, samdomiems nepavojingiems, apmokymų nereikalaujantiems darbams atlikti“, – teigia R. Trota.

Kvitų sistema veda į pražūtį?

Lietuvoje dar tik metus veikianti kvitų sistema Europos Sąjungos šalyse – seniai nebe naujiena. Vis dėlto Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas mano, kad mūsų šalyje ši praktika ydinga ir geri norai padėti ūkininkams virto akivaizdžiu valstybės apgaudinėjimu.

„Kvitų sistema Vakaruose daugiausia skirta studentams, kad jie turėtų galimybę užsidirbti studijoms. O Lietuvoje ji orientuota ne padėti studentams, o apeinant mokesčių sistemą paremti tuos, kuriuos būtų galima priimti nuolatiniam darbui“, – „Sekundei“ teigė parlamentaras.
Jis įsitikinęs, kad Darbo kodekse numatyta pakankamai darbo sutarčių rūšių, suteikiančių galimybę įdarbinti žmogų terminuotam laikui, pavyzdžiui, penkioms dienoms išrinkti iš lauko akmenis ar nukasti bulves, nuskinti obuolius.

„Nenorima mokėti visų mokesčių už samdinius, todėl sugalvota, kaip apgauti valstybę, kitus mokesčių mokėtojus, tą patį darbuotoją. Galų gale patys save apsigausim, nes valstybę, kurią turėtume gerbti ir puoselėti, visokiais būdais apgaudinėjam. Kvitų sistema veda ne į valstybės piliečių konsolidaciją, o atvirkščiai – diskriminaciją“, – mano A. Sysas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketinimams kvitų sistemą pritaikyti ir kitiems sektoriams parlamentaras teigia nepritarsiantis. Jo nuomone, toks sprendimas išbalansuotų socialinį draudimą.

„Mokslininkai perspėja, kad į socialinio draudimo sistemą privalome įtraukti visas grupes. Pagal jų skaičiavimus, 2030 m. tik 70 proc. Lietuvos piliečių bus drausti socialiniu draudimu. Vadinasi, 30 proc. ateis į savivaldybių socialinius skyrius ir sakys, kad gyveno, dirbo Lietuvoje ir jiems priklauso pašalpos. Sąžiningai mokėjusiesiems mokesčius teks susidėti ir šitiems žmonėms mokėti socialines išmokas“, – dabartinės kvitų sistemos trūkumus įžvelgia A. Sysas.