Pasak žinomo bitininkystės specialisto J. Jankausko, jūrų keliais mažasis avilio vabalas (Aethina tumida) iš Afrikos, Australijos ar Šiaurės Amerikos į Portugaliją pateko 2004 m.
Nors toje šalyje bitininkai drauge su mokslininkais, maisto ir veterinarijos tarnybų specialistais ėmėsi visų užkrato apsaugos priemonių (sudegino avilius su bitėmis), mažasis avilio vabalas surado naujų galimybių patekti į Italiją, Airiją. Lietuva kaip jūrinė valstybė taip pat yra minėto kenkėjo rizikos zonoje.
Plinta ir be žmogaus pagalbos
Žvigvabalis – tai 3–4 mm pločio ir 5–7 mm ilgio aviliuose parazituojantis vabalas. Padėjus kiaušinėlį, per 10–16 dienų išsivysčiusios šių kenkėjų lervos minta medumi, žiedadulkėmis, perais, užteršia korius, privilioja kitų parazitų, priverčia nykti bičių šeimas. Po 3–4 savaičių išsivysto vabalai, kurie gali gyventi aviliuose net pusę metų. Efektyvių kovos su žvigvabaliais priemonių kol kas nėra žinoma.
Mokslininkų teigimu, natūraliu keliu mažasis avilio vabalas plinta po 2,5 km per metus. Jūriniais konteineriais užkrato kelias sutrumpėja iki savaitės ar net kelių dienų.
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Airijos žemės ūkio ministras Simonas Coveney`us oficialiu pareiškimu kreipėsi į šalies parlamentą, prašydamas paramos kovai su bičių ūkiams grasinančiu mažųjų avilio vabalų antplūdžiu. Politikų auditorijai ministras rekomendavo remtis Italijos vyriausybės patirtimi šioje srityje.
Airijos žemės ūkio ministras drauge su šalies bitininkų federacija ir Airijos vietinės bitės išsaugojimo draugija parengė „sargybinių“ bitynų, į kuriuos hipotetiškai gali patekti mažieji avilio vabalai, sukūrimo programą.
Programoje geranoriškai sutiko dalyvauti 20 airių bitininkų. Jie pažadėjo pranešti ne tik apie mažųjų avilio vabalų, bet ir kitų egzotiškų bičių parazitų bei ligų pasirodymus. Airijos žemės ūkio ministerija ne tik koordinuos minėtos programos vykdymą, bet ir stebės, kad būtų kontroliuojamas Briuselio draudimas įvežti bites iš šalių, nepriklausančių ES.
Pasak S. Coveney`o, žvigvabalis įrašytas į Airijos „karantininių ligų“ registrą drauge su amerikiniu puviniu ir kitomis pavojingomis bičių ligomis.
Airijos žemės ūkio ministro duomenimis, per metus medunešių bičių įnašas į šalies ekonomiką siekia apie 53 mln. Eur. Į šią sumą neįeina bičių nauda apdulkinant žemės ūkio kultūrinius augalus. Ministro teigimu, 2014 m. Airijoje pagaminta medaus už 3 mln. Eur.
Airijos žemės ūkio ministerijos parengta šalies bitininkystės sektoriaus vystymo ir apsaugos nuo invazinių kenkėjų programa numatyta 2016–2019 metams, 50 proc. jos lėšų skirs nacionalinė vyriausybė, 50 proc. – Europos Komisija.
Italai degino avilius su bitėmis
Italijoje mažasis avilio vabalas pirmąkart buvo aptiktas keliuose Kalabrijos bitynuose 2014 m. rugsėjo 5 d., o tų pačių metų lapkričio 7 d. – viename bityne Sicilijoje.
Šalyje ir ES buvo paskelbtas pavojus, nes Italija yra didžiausia bičių paketų (šeimelių) gamintoja ir eksportuotoja Europoje. Pavyzdžiui, 2014 m. sezono metu Italija į kitas ES šalis eksportavo daugiau nei 20 tūkst. bičių paketų. Tikėtina, jog dalis jų buvo pagaminta Kalabrijos bičių veislininkystės ūkiuose.
Italijos vyriausybė sukūrė kovos su mažojo avilio vabalo plitimu programą, kurią administruoti pavesta Italijos sveikatos apsaugos ministerijai ir Venecijos eksperimentinės zooprofilaktikos institutui prie Nacionalinės referentinės laboratorijos (IZSV).
Baigiantis 2014 m. instituto specialistai Kalabrijoje ir Sicilijoje patikrino 12 tūkst. bičių šeimų ir 60-tyje bitynų nustatė esant mažojo avilio vabalo užkratą.
Dvidešimties kilometrų spinduliu („raudonojoje zonoje“) buvo sudeginta daugiau nei 3 tūkst. bičių šeimų, o jų savininkams išmokėtos kompensacijos. Teritorija, kur buvo bitynai, nupurkšta insekticidais, ūkininkams ir bitininkams uždrausta tose apylinkėse laikyti bites. Karantinas tęsis iki 2017 m. pavasario.
Šimto kilometrų spinduliu nuo užkrato epicentro įrengti stebėjimo punktai, visoje šioje teritorijoje draudžiama pervežti bičių šeimas, paketus, motinėles, bičių produktus ir anksčiau naudotą bitininkavimo inventorių.
Po mažojo avilio vabalo užkrato pasirodymo Italijoje Europos Komisija ėmėsi priemonių, surengė keletą tarptautinių konferencijų, informavo apie pavojų ES šalių ir JAV maisto saugos bei veterinarijos tarnybas.
Užkirsti kelių neįmanoma?
Visą 2015 m. bitininkavimo sezoną Italijoje nebuvo pastebėta nė vieno užkrato žvigvabaliais atvejo. Tik 2015 m. spalio mėn. Kalabrijos „raudonojoje zonoje“ nustatytos 8 bičių šeimos, turinčios minėtą užkratą. Referentinės laboratorijos vadovas Flavio Mutinelli pareiškė, jog nerimą kelia tai, jog dar nenustatyti mažojo avilio vabalo patekimo į Italiją keliai.
Pirmąkart jis aptiktas bityne už 3 km nuo Džojos Tauro jūrų uosto. Galima būtų teigti, jog vabalas pateko su kroviniu iš kurios nors Šiaurės Afrikos šalies, mažiau tikėtina, jog iš JAV arba Australijos, kur šis parazitas nustatytas 2000 m. F. Mutinellis teigė, jog vabalas negalėjo patekti iš Čilės ir Argentinos – dviejų šalių, iš kurių Italija oficialiai įsiveža bičių motinėles (per Romos ir Milano oro uostus). Minėtose šalyse nėra šių kenkėjų.
Italijos bitininkų federacijos prezidentas Rikardas Sironė spėja, jog mažąjį avilio vabalą drauge su bičių motinėlėmis kažkas į šalį įvežė nelegaliai, nes Italijos bitininkystės industrija stokoja vietinių bičių motinėlių ir todėl didelius jų kiekius perka užsienyje.
2015 m. gruodžio mėn. viduryje Europos maisto saugos agentūra (EFSA) išplatino rekomendacijas ES šalių bitininkams ir su bitininkystės sektoriumi susijusiems verslininkams.
Pirmiausia patariama atidžiai apžiūrėti bitininkystės siuntinius, kuriuose gali būti bičių produktų, medaus koryje, anksčiau naudoto bitininkavimo inventoriaus, bičių šeimelėms transportuoti, pakuoti naudoti tankius sietus (2x2 mm). Patariama siunčiamus bičių produktus ir bitininkavimo inventorių apdoroti karščiu arba šalčiu.
Bitininkams rekomenduojama bitynuose laikytis higienos, reguliariai inspektuoti bičių šeimas, stebėti, ar neatsirado jose žvigvabalių, jų lėliukių ar vikšrelių.
Bitynų dirvą patariama nupurkšti insekticidais (piretroidais), jeigu juos naudoti leidžia ES šalių nacionalinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir dėl tos procedūros nenukentės kitos gyvūnų rūšys.
Stiprios šeimos atsparios užkratams
„Prieš dvejus metus Europos maisto saugos agentūros ekspertai įvertino žvigvabalių patekimo į Europą riziką ir pripažino, jog šie bičių parazitai į mūsų žemyną gali atkeliauti", – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatos ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Antanas Paliutis. – Pasirodę ES šalių teritorijoje, kenkėjai padarytų didelės žalos bičių sveikatai, bitininkystei ir medaus produkcijai.
Pasak A. Paliučio, galiojančiuose ES teisės aktuose yra nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikatai ir bičių judėjimui iš vienos valstybės narės į kitą taikomi reikalavimai. Minėti reikalavimai skirti bičių ligų, tokių kaip amerikinis ir europinis puvinys, mažasis avilių vabalas, galinčių išplisti bitėms judant, profilaktikai ir kontrolei.
ES importo taisyklėse nustatyta, kad iš trečiųjų šalių gali būti importuojamos tik bitės motinėlės ir kamanių šeimos iš biologiškai saugių patalpų. Spiečių ir kolonijų importas draudžiamas pagal teisės aktus, taip dar labiau sumažinama galima rizika.
Užkratas gali patekti su importuojamais bičių produktais. Patekimo rizika per bitininkystės veikloje naudojamų bičių produktų importą yra didelė ir ypač susijusi su žvigvabaliais.
Šiuos kenkėjus vilioja bičių kvapas ir produktai, kurie turėjo kontaktą su bitėmis, pavyzdžiui, žiedadulkės. Sertifikatų išdavimas kenkėjais neužkrėstoms siuntoms taip pat padeda sumažinti šią riziką.
Pasak EFSA ekspertų, užkratas gali patekti netyčia su siunta, nesusijusia su bitėmis. Tai kelia didelę riziką dėl kenkėjų patekimo, nes tokį įvykį labai sunku nustatyti.
„Lietuvos teritorijoje padidėjusios užkrato mažuoju avilio vabalu rizikos zonos – ne tik Klaipėdos jūrų uostas, bet ir šalia didmiesčių esantys egzotinių vaisių sandėliai, – pastebi VMVT atstovas A. Paliutis. – Todėl dabar rengiame bitynų, esančių 15 km nuo potencialių užkrato šaltinių, stebėsenos programą".
Veterinarijos specialistai lankys bitynus, tikrins situaciją bičių šeimose, įtarus esant užkratą, ims mėginius ir juos tirs nacionalinėje referentinėje laboratorijoje.
„Labai svarbu laikyti sveikas, genetiškai stiprias bičių šeimas", – sako Metų bitininkas J. Jankauskas.
