Lietuvoje aptiktas afrikinis kiaulių marasKviečiama Ekstremalių situacijų komisija

 (258)
Lietuvoje nustatytas kiaulėms ypač pavojingas afrikinis maras, BNS pranešė Veterinarijos tarnyba. Pasak tarnybos atstovės spaudai Jurgitos Savickaitės, maro užkratas rastas ištirtuose šernuose.
Lietuvoje aptiktas afrikinis kiaulių maras
© S.Paltanavičiaus nuotr.

LRT radijui Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad užkratas rastas Šalčininkų ir Varėnos rajonuose.

„Šalčininkų ir Varėnos, Alytaus pasienyje dviejuose šernuose aptikome afrikinį kiaulių marą. patvirtinimui nusiuntėme į Vokietiją, bet mūsų laboratorija referencinė respublikoje, aišku, tyrimais mes tikime“, - LRT radijui penktadienį sakė J.Milius.

Anot jo, į Lietuvoje veikiančias kiaulių fermas užkratas gali ir nepatekti, jei bus laikomasi saugos reikalavimų.

„Jeigu laikysis žmonės biosaugos priemonių, (užkratas - BNS) nepateks į fermas. kad į šernus pateks, tai visi Europos rizikos vertinimo institutai kalbėjo. Gamta yra gamta, šernų judėjimas vyksta“, - sakė J.Milius.

Jis teigė, kad sugriežtintų saugos priemonių ėmėsi jau prieš keletą mėnesių.

„Jeigu atvirai, mes veiksmų jau ėmėmės du mėnesius, kadangi buvo padidėjęs kritimas pasienyje, ypatingai prie Alytaus viename miške. Mūsų priemonės visos yra taikomos, kas liečia afrikinio kiaulių maro profilaktines priemones. Aišku stebime gyventojus, ypatingai, pašalinių žmonių įėjimas, maisto produktų atsinešimas yra draudžiamas, visos biosaugos priemonės“, - kalbėjo J.Milius.

Pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai Baltarusijoje, maždaug 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos aptikti pernai vasarą. Tuomet Lietuva ėmėsi saugumo priemonių, siekiant sustabdyti užkrato plitimą - imtasi dezinfekuoti iš Baltarusijos atvykstančius automobilius, ribotas maisto produktų įvežimas.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, siekdamas sustabdyti užkrato plitimą iš Baltarusijos, šiemet leido šernus medžioti visus metus be apribojimų.

Europos Komisija (EK) pernai atmetė prašymą finansuoti tvoros pasienyje su Baltarusija statybą, siekiant sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą.

Nuo sausio 1 d. iš visos Lietuvos į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą laboratoriniams tyrimams pristatyti 372 sumedžiotų šernų mėginiai afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimams, iš gyventojų, laikančių kiaules bei skerdžiančių jas savo reikmėms, paimtas 201 mėginys. Alytaus rajone paimti 63 šernų ir 9 kiaulių kraujo ir organų mėginiai afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimams. Iki šiol visi tyrimo rezultatai dėl kiaulių maro buvo neigiami.

Dėl afrikinio kiaulių maro kviečiama Ekstremalių situacijų komisija

Pirmadienį šaukiamas Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame numatoma aptarti situaciją dėl nustatyto afrikinio kiaulių maro atvejo ir priimti atitinkamus sprendimus.

Posėdis vyks Vidaus reikalų ministerijoje, nurodoma ministerijos pranešime.

Veterinarijos tarnyba penktadienį BNS pranešė, kad Lietuvoje nustatytas kiaulėms ypač pavojingas afrikinis maras.

Pasak tarnybos atstovės spaudai Jurgitos Savickaitės, maro užkratas rastas ištirtuose šernuose.

Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad užkratas rastas Šalčininkų ir Varėnos rajonuose. Anot jo, į Lietuvos kiaulių fermas užkratas gali ir nepatekti, jei bus laikomasi saugos reikalavimų.

Pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai Baltarusijoje, maždaug 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos, aptikti pernai vasarą. Tuomet Lietuva ėmėsi saugumo priemonių. Siekiant sustabdyti užkrato plitimą, pradėta dezinfekuoti iš Baltarusijos atvykstančius automobilius, ribotas maisto produktų įvežimas.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis neseniai leido šernus medžioti visus metus be apribojimų.

Europos Komisija (EK) pernai atmetė prašymą finansuoti tvoros pasienyje su Baltarusija statybą, siekiant sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą.

ES dėl maro kiaulių eksporto neribos, su Rusija reikės derėtis

Lietuvos veterinarijos tarnybos vadovas teigia, kad dėl afrikinio kiaulių maro Europos Sąjunga (ES) rimtų sankcijų nesiims, tačiau su Rusija teks daug derėtis. Lietuva yra pirma ES valstybė, kurioje nustatytas afrikinis kiaulių maras - juo kol kas užsikrėtė tik šernai.

„Europos Sąjunga žino mūsų priemones ir mumis pasitiki, manau, kad tik iš tų teritorijų apribos (kur rastas užkratas - BNS). O dėl Rusijos labai ilgai derėsimės, reikia įvertinti, tai ne kompleksai didieji, tai gamta“, - penktadienį spaudos konferencijoje teigė Jonas Milius.

Anot jo, Rusija gali pritaikyti kai kurias sankcijas ne tik Lietuvai, bet ir visai ES.

„Kalbėjomės su Rusijos vadovu (Veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos - BNS) labai ilgai. Jis ves derybas su visa ES, kadangi tai yra jau ne vienos Lietuvos problema. Tai Europos Sąjungos problema, kadangi tarp mūsų yra laisvas prekių judėjimas. Rusijos vadovas sakė, kad pirmadienį bus susitikimas su Europos Sąjungos atstovu“, - teigė J.Milius.

Rusija dar 2012 metais uždraudė importuoti gyvas kiaules iš ES. Draudimas galioja iki šiol.

Baltarusijoje pernai aptikus užkrato židinius Lietuva, pasak J.Miliaus, Lietuva ėmėsi griežčiausių priemonių: uždraudė ne tik mėsos, bet ir pašarų importą. Jis sakė tikįs, jog užkratą pavyks apriboti iki naujo grūdų derliaus, ir prieš Lietuvą nebus imamasi sankcijų.

„Aš tikiu, kad mes lokalizuosime iki tol, kol bus javai ir grūdai, ir kontroliuosime tą situaciją. Gyvūnuose labai sunku ligų paplitimus kontroliuoti, tačiau mažinant populiaciją, mes tai darysime, ir galvoju, kad pavyks“, - teigė J.Milius.

J.Milius neatmetė tikimybės, kad užkratas Lietuvoje yra jau kurį laiką, o sergantys gyvūnai nukeliavo giliau į šalį. Anot jo, išnaikinus afrikinį kiaulių marą, prekybai kiauliena sankcijos būtų taikomos dar metus.

Kitą savaitę, anot J.Miliaus, rinksis ekstremaliųjų situacijų komisija, kuri spręs, ką daryti dėl šernų. Pasak jo, galbūt bus svarstoma galimybė mokėti medžiotojams už nušautus gyvūnus.

Pasak Kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, preliminariais duomenimis, pernai vien tik kiaulienos produkcijos į Rusiją buvo eksportuota 6 tūkst. tonų už 60 mln. litų.

Dar 5 tūkst. tonų už 40 mln. litų eksportuota į Europos Sąjungos (ES) šalis - daugiausiai Latviją, Lenkiją, Estiją ir Daniją. 2 tūkst. tonų už 20 mln. litų kiaulienos eksportuota į Baltarusiją.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Kaimo naujienos

Šilauogių auginimas – svajonių verslas? (17)

Šilauogių auginimas jau imamas vadinti svajonių verslu. Šiemet šilauogių augintojai ir džiaugiasi, ir stebisi – derlius geras, bet prasidėjo ir baigėsi neįprastai anksti.

Pieno supirkimo kaina didės ir spalį, bet ūkininkai džiaugtis neskuba (13)

Pieno perdirbėjai žada pieno supirkimo kainų didinimą iki 15 proc. per rugsėjį ir dar antra tiek per spalį. Nuostolingai dirbantys ūkininkai sako biją, kad tai nebūtų trumpalaikės tendencijos.

Lietuviškos spanguolės laukia pripažinimo (1)

Kauno botanikos sode renkamas spanguolių derlius. Šių uogų lietuviškus pavyzdžius tyrinėjantys mokslininkai tikisi, kad bent keli mūsų šalies pelkėse surinktų spanguolių pavyzdžiai bus pripažinti pirmosiomis lietuviškomis veislėmis.

Lietuvoje baigėsi javapjūtė (10)

Daugelyje šalies savivaldybių iš esmės baigtas nuimti javų ir rapsų derlius, skelbia Žemės ūkio ministerija. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, nenupjauti liko tik nedideli vėliau bręstančių kultūrų plotai, daugiausia – grikių.

Lietuvoje išaugo pievagrybių paklausa (24)

Pasak augintojų, pastaraisiais metais Lietuvoje išaugo pievagrybių paklausa, tačiau didžioji dalis šių mūsų šalyje užaugintų grybų iškeliauja į užsienį. Europos rinkoje Lietuvos grybų augintojams konkuruoti tenka su gerokai pigesne lenkų produkcija.