Lietuvoje aptiktas afrikinis kiaulių marasKviečiama Ekstremalių situacijų komisija

 (258)
Lietuvoje nustatytas kiaulėms ypač pavojingas afrikinis maras, BNS pranešė Veterinarijos tarnyba. Pasak tarnybos atstovės spaudai Jurgitos Savickaitės, maro užkratas rastas ištirtuose šernuose.
Lietuvoje aptiktas afrikinis kiaulių maras
© S.Paltanavičiaus nuotr.

LRT radijui Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad užkratas rastas Šalčininkų ir Varėnos rajonuose.

„Šalčininkų ir Varėnos, Alytaus pasienyje dviejuose šernuose aptikome afrikinį kiaulių marą. patvirtinimui nusiuntėme į Vokietiją, bet mūsų laboratorija referencinė respublikoje, aišku, tyrimais mes tikime“, - LRT radijui penktadienį sakė J.Milius.

Anot jo, į Lietuvoje veikiančias kiaulių fermas užkratas gali ir nepatekti, jei bus laikomasi saugos reikalavimų.

„Jeigu laikysis žmonės biosaugos priemonių, (užkratas - BNS) nepateks į fermas. kad į šernus pateks, tai visi Europos rizikos vertinimo institutai kalbėjo. Gamta yra gamta, šernų judėjimas vyksta“, - sakė J.Milius.

Jis teigė, kad sugriežtintų saugos priemonių ėmėsi jau prieš keletą mėnesių.

„Jeigu atvirai, mes veiksmų jau ėmėmės du mėnesius, kadangi buvo padidėjęs kritimas pasienyje, ypatingai prie Alytaus viename miške. Mūsų priemonės visos yra taikomos, kas liečia afrikinio kiaulių maro profilaktines priemones. Aišku stebime gyventojus, ypatingai, pašalinių žmonių įėjimas, maisto produktų atsinešimas yra draudžiamas, visos biosaugos priemonės“, - kalbėjo J.Milius.

Pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai Baltarusijoje, maždaug 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos aptikti pernai vasarą. Tuomet Lietuva ėmėsi saugumo priemonių, siekiant sustabdyti užkrato plitimą - imtasi dezinfekuoti iš Baltarusijos atvykstančius automobilius, ribotas maisto produktų įvežimas.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, siekdamas sustabdyti užkrato plitimą iš Baltarusijos, šiemet leido šernus medžioti visus metus be apribojimų.

Europos Komisija (EK) pernai atmetė prašymą finansuoti tvoros pasienyje su Baltarusija statybą, siekiant sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą.

Nuo sausio 1 d. iš visos Lietuvos į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą laboratoriniams tyrimams pristatyti 372 sumedžiotų šernų mėginiai afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimams, iš gyventojų, laikančių kiaules bei skerdžiančių jas savo reikmėms, paimtas 201 mėginys. Alytaus rajone paimti 63 šernų ir 9 kiaulių kraujo ir organų mėginiai afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimams. Iki šiol visi tyrimo rezultatai dėl kiaulių maro buvo neigiami.

Dėl afrikinio kiaulių maro kviečiama Ekstremalių situacijų komisija

Pirmadienį šaukiamas Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame numatoma aptarti situaciją dėl nustatyto afrikinio kiaulių maro atvejo ir priimti atitinkamus sprendimus.

Posėdis vyks Vidaus reikalų ministerijoje, nurodoma ministerijos pranešime.

Veterinarijos tarnyba penktadienį BNS pranešė, kad Lietuvoje nustatytas kiaulėms ypač pavojingas afrikinis maras.

Pasak tarnybos atstovės spaudai Jurgitos Savickaitės, maro užkratas rastas ištirtuose šernuose.

Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad užkratas rastas Šalčininkų ir Varėnos rajonuose. Anot jo, į Lietuvos kiaulių fermas užkratas gali ir nepatekti, jei bus laikomasi saugos reikalavimų.

Pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai Baltarusijoje, maždaug 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos, aptikti pernai vasarą. Tuomet Lietuva ėmėsi saugumo priemonių. Siekiant sustabdyti užkrato plitimą, pradėta dezinfekuoti iš Baltarusijos atvykstančius automobilius, ribotas maisto produktų įvežimas.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis neseniai leido šernus medžioti visus metus be apribojimų.

Europos Komisija (EK) pernai atmetė prašymą finansuoti tvoros pasienyje su Baltarusija statybą, siekiant sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą.

ES dėl maro kiaulių eksporto neribos, su Rusija reikės derėtis

Lietuvos veterinarijos tarnybos vadovas teigia, kad dėl afrikinio kiaulių maro Europos Sąjunga (ES) rimtų sankcijų nesiims, tačiau su Rusija teks daug derėtis. Lietuva yra pirma ES valstybė, kurioje nustatytas afrikinis kiaulių maras - juo kol kas užsikrėtė tik šernai.

„Europos Sąjunga žino mūsų priemones ir mumis pasitiki, manau, kad tik iš tų teritorijų apribos (kur rastas užkratas - BNS). O dėl Rusijos labai ilgai derėsimės, reikia įvertinti, tai ne kompleksai didieji, tai gamta“, - penktadienį spaudos konferencijoje teigė Jonas Milius.

Anot jo, Rusija gali pritaikyti kai kurias sankcijas ne tik Lietuvai, bet ir visai ES.

„Kalbėjomės su Rusijos vadovu (Veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos - BNS) labai ilgai. Jis ves derybas su visa ES, kadangi tai yra jau ne vienos Lietuvos problema. Tai Europos Sąjungos problema, kadangi tarp mūsų yra laisvas prekių judėjimas. Rusijos vadovas sakė, kad pirmadienį bus susitikimas su Europos Sąjungos atstovu“, - teigė J.Milius.

Rusija dar 2012 metais uždraudė importuoti gyvas kiaules iš ES. Draudimas galioja iki šiol.

Baltarusijoje pernai aptikus užkrato židinius Lietuva, pasak J.Miliaus, Lietuva ėmėsi griežčiausių priemonių: uždraudė ne tik mėsos, bet ir pašarų importą. Jis sakė tikįs, jog užkratą pavyks apriboti iki naujo grūdų derliaus, ir prieš Lietuvą nebus imamasi sankcijų.

„Aš tikiu, kad mes lokalizuosime iki tol, kol bus javai ir grūdai, ir kontroliuosime tą situaciją. Gyvūnuose labai sunku ligų paplitimus kontroliuoti, tačiau mažinant populiaciją, mes tai darysime, ir galvoju, kad pavyks“, - teigė J.Milius.

J.Milius neatmetė tikimybės, kad užkratas Lietuvoje yra jau kurį laiką, o sergantys gyvūnai nukeliavo giliau į šalį. Anot jo, išnaikinus afrikinį kiaulių marą, prekybai kiauliena sankcijos būtų taikomos dar metus.

Kitą savaitę, anot J.Miliaus, rinksis ekstremaliųjų situacijų komisija, kuri spręs, ką daryti dėl šernų. Pasak jo, galbūt bus svarstoma galimybė mokėti medžiotojams už nušautus gyvūnus.

Pasak Kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, preliminariais duomenimis, pernai vien tik kiaulienos produkcijos į Rusiją buvo eksportuota 6 tūkst. tonų už 60 mln. litų.

Dar 5 tūkst. tonų už 40 mln. litų eksportuota į Europos Sąjungos (ES) šalis - daugiausiai Latviją, Lenkiją, Estiją ir Daniją. 2 tūkst. tonų už 20 mln. litų kiaulienos eksportuota į Baltarusiją.

BNS
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Iš miesto persikėlė į kaimą ir pradėjo auginti kanapes (22)

Verslas iš smalsumo. Taip savo avantiūrą vadina Ukmergės rajone įsikūrusi Kęstučio ir Monikos Zinkevičių šeima: nieko bendra su žemės ūkiu neturėję žmonės metė darbus, iš miesto persikėlė į kaimą ir augina pluoštines kanapes.

Kaip tinkamai laistyti daržoves šiltnamyje? (4)

Šiltnamis yra naudingas tuo, kad suteikia galimybę daržovių derlių skinti kur kas ilgesnį laiką nei auginant juos paprastose lysvėse.

Ar galima tujomis apsodinti sklypo ribas? (33)

Norint ant sklypo ribos sodinti aukštas tujas, privaloma su kaimynais pasirašyti susitarimą. Mažesniems krūmams taisyklės švelnesnės, sako Vilniaus universiteto botanikas dr. Darius Ryliškis.

Pienininkai sulauks dar 24 mln. eurų paramos (34)

Žemės ūkio ministrė sako, kad Europos Komisijai patvirtinus 13 milijonų eurų paramą pieno gamintojams, Vyriausybė savo ruožtu skirs dar 11 milijonų, kurie buvo pažadėti anksčiau.

V. Baltraitienė: reikia griežtinti sankcijas ūkininkams dėl AKM (30)

Būtina griežtinti sankcijas kiaulių augintojams, kurie nesilaiko dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) įvestų prevencinių priemonių, teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Neatmetama galimybė, kad III apsaugos zonoje esančių apsileidusių ūkininkų kiaulės bus prevenciškai išskerstos sumokant kompensaciją.