Lietuvos ūkininkai džiaugiasi didesniu derliumi ir išaugusia paklausa iš Vakarų Europos: pastariesiems derlių sumenkino prasti orai, todėl olandai, britai, švedai ir pirkėjai iš kitų šalių įsigyja lietuviškų bulvių.
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Bulvių augintojams šiemet nepasisekė su klimato sąlygomis, bulviasodis vėlavo, bulviakasis buvo labai šlapias, dar ir dabar Vakarų Europoje yra tūkstančiai nenukastų hektarų. Su problemomis susidūrė Europos šalys, kuriose bulvių yra daugiausiai užauginama ir labiausiai yra išvystyta bulvių perdirbimo pramonė: Jungtinėje Karalystėje, Olandija, Belgija, Prancūzija ir Vokietija“, - pasakoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Jai antrina bulves 145 hektaruose auginančios bendrovės „Šaka“ direktorius Juozas Pukelis.

„Vakarų Europoje šie metai buvo ypatingai drėgni, ypatingai tai atsiliepė Anglijai, Airijai, Škotijai, Suomijai, iš dalies ir Švedijai, bloga padėtis Rumunijoje – apskritai galima sakyti, kad Europos šalys užaugino mažesnį derlių nei pernai, išskyrus Italiją, Kiprą ir Lietuvą“, - sako ūkininkas.

Paklaustas, kiek anksčiau Lietuva eksportuodavo bulvių į Vakarų Europą, jis teigė, jog tokios praktikos neprisimenantis, o pagrindinė lietuviškų bulvių eksporto kryptis iki šiol buvo Rusija.

„Į Vakarų Europą pirmą kartą per Lietuvos nepriklausomybės metus vežame bulves masiniam vartojimui, atvirai kalbant, buvau įsitikinęs, kad tokio atvejo mano amžiuje jau nebus, bet maloniai apsirikau“, - dėsto J. Pukelis.

Kainos auga

Nors Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė laikosi nuomonės, kad dėl didesnės paklausos svetur lietuviškų bulvių šalyje nepritrūks, tačiau ji pastebi, kad šios daržovės kainos pamažu auga.

„Eksportui į Vakarų Europą reikalingos aukščiausios kokybės bulvės, ko gero, anksčiau mes neturėjome tokių bulvių, kurios atitiktų importuotojo – eksportuotojo reikalavimus, nes šiandien didžiausia dalis išvežamųjų yra tinkamos plovimui. Vakarų Europoje neplautomis bulvėmis prekiaujama retai, o kai jas nuplauni, pasimato odelės defetai, - teigia Z. Cironkienė. - Tačiau lietuviškų bulvių pritrūkti neturėtume, nes kai pasibaigs aukščiausios kokybės bulvės, kažin, ar iš Lietuvos kitos bulvės bus vežamos. Manau, kad bulvių iki naujo derliaus tikrai užteks.“

Ji sako, kad kol kas bulvių eksportas į Vakarų Europą kainas Lietuvoje padidino nežymiai, tačiau gyventojai neskuba apsirūpinti bulvėmis, net ir jų kainai pamažu didėjant.

„Daugiausiai augo eksportuojamų bulvių kainos, o vidaus rinkoje pakilo vadinamoji minimali bulvių kaina: nuo 30 iki 35 centų. Tiesa, geros kokybės bulvės vidaus rinkoje ir lieka kainuoti nuo 40-50 centų, tačiau apskritai bulvių realizacija vidaus rinkoje yra vangi. Lietuvoje yra suaktyvėjusi mėgėjiška sodininkystė, daržininkystė, žmonės išsikelia iš daugiabučių į sodybas, turi galimybių sau užsiauginti bulvių bent jau iki Naujųjų metų. Be to, gyventojai yra labai įbauginti aukštų būsimų šildymo, elektros kainų, todėl mažiau perka ir daugiau taupo, o dar artėja kalėdinis laikotarpis, kai reikės papildomų pinigų ir dovanoms, ir šventiniam stalui, o bulvės nėra tas produktas, kurio daug reikėtų šventiniam stalui“, - paaiškina Z. Cironkienė.

J. Pukelis tikina, jog didesnis bulvių eksportas jau paveikė kainas Lietuvoje: jei anksčiau perkant iš ūkininkų bulvių kilogramas kainavo apie 20-30 centų, dabar jo kaina siekia 40-50 centų, kai mažmeninės prekybos tinkluose bulvės jau pabrangsta iki 1,2-1,4 lito.

Ūkininkas skaičiuoja, kad vien keltais per savaitę iš Lietuvos išpludoma apie 10-12 sunkvežimių bulvių, t.y. apie 250-300 tonų per savaitę arba 1-1,2 tūkst. tonų per mėnesį.

„Statistika rodo, kad Lietuvoje užauginama apie 700 tūkst. tonų bulvių, iš jų apie 200 tūkst. tonų reikia skirti sėklai, dar dalis bulvių yra nestandartinių, tad tinkamų vartojimui bulvių yra apie 400 tūkst. tonų bulvių, - sakė jis. - To, Lietuvai, žinoma, yra per daug. Lietuviai gali suvalgyti apie 300 tūkst. tonų bulvių, o 100 tūkst. tonų galima eksportuoti.”

J. Pukelis paaiškina, jog bulvių eksportas gali trukti iki naujojo derliaus, jei ūkininkai turi tam tinkamus sandėlius.

„Ankstyvos bulvės cepelinų ar kitų rimtesnių produktų gamybai nelabai tinka, nes iš šviežių bulvių jų pagaminti neišeina. Tačiau viską lemia sandėliai: jei jie yra su šaldymo įranga, tada bulves galima pardavinėti ilgiau, jei ne, tuomet jų išlaikyti ilgiau nepavyks, tai ne grūdai“, - teigia augintojas.

Tačiau jis džiaugiasi, kad šiemet bulvių paklausa yra išaugusi ir šalies ūkininkai turi kam jas parduoti, nes pernai dalis daržovių buvo paliktos supūti laukuose.

„Jeigu yra pirkėjų, reikia džiaugtis. Pernai buvo atvirkščiai, bulvių nebuvo kur dėti, teko daug jų užkasti, palaidoti, nes būna metų, kai yra bulvių ar kitų daržovių perteklius“, - sakė jis.

Šiemet gruodį, palyginti su lapkričiu, bulvės kaimo vietovių parduotuvėse kainavo 0,93 lito arba 2 proc. pigiau, turguose kilogramo kaina per mėnesį sumažėjo 3 proc., iki 0,64 lito, šios daržovės pigo ir mažmeninės prekybos tinkluose, kur kainavo nuo 0,76 iki 1,18 lito, rodo Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ūkiuose maras masiškai naikina kiaules (17)

Pamatyti kiaulę kaime greitai taps retenybe. Afrikinis kiaulių maras gąsdinamai plinta ir...

Dėl afrikinio kiaulių maro – šulinių vandens tyrimai (3)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ištyrė Jonavos rajono Šilų ir...

Per savaitę – keturi nauji afrikinio kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose (19)

Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro ( AKM ) židiniai...

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (24)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Top naujienos

Seimo socdemai su valstiečiais bando sudaryti slaptą paktą

DELFI duomenimis, antradienį Seimo Socialdemokratų frakcijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (1)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (60)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (106)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (30)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (128)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (12)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

Beveik 20 metų japonus pažįstantis lietuvis papasakojo, kas jį stebina iki šiol

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro (ASC) vadovas dr. Aurelijus Zykas DELFI...

Barselonoje buvo planuojamas kur kas didesnis išpuolis (1)

Vienas iš įtariamų išpuolio Barselonoje rengėjų teisme pripažino, kad buvo planuojama įvykdyti...