Nukultus gausaus pernykščio derliaus grūdus pervežti į Klaipėdos uostą buvo kankinama problema, prilygstanti šiemetinei afrikinio kiaulių maro grėsmei. Šią vasarą Lietuvos geležinkeliai žadėjo parūpinti pakankamai vagonų, dar skolinsis iš baltarusių ir ukrainiečių. „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, ar grūdų logistikos reikalai Lietuvoje jau sutvarkyti, o gal šiemet rūpesčių mažiau tik dėl to, kad derlius prastesnis.
Susitarė iš anksto
Šiemet grūdams gabenti AB Lietuvos geležinkeliai skyrė 1121 vagoną. Jie išnuomoti pagal sutartis su grūdų perdirbėjais ir eksportuotojais. Dar maždaug 400–500 grūdvežių tikimasi sulaukti iš Baltarusijos ir Ukrainos.
Lietuvos geležinkelių vadovybė planuoja, kad 1400-1600 vagonų turėtų pakakti visam grūdų derliui pergabenti (pareiškėjai prašė 1237 vagonų).
Pasak AB Lietuvos geležinkeliai Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojo plėtrai Sauliaus Stasiūno, gerokai iki javapjūtės pradžios geležinkelininkai su Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija, daugeliu eksportuotojų ir agrofirmų susitarė dėl tarpusavio bendradarbiavimo, pervežimų tvarkos ir sudarė vagonų nuomos sutartis iki 2014 m. liepos 1 dienos.
Lokomotyvai parengti, mašinistai pasiruošę
Numatydama didesnį vagonų poreikį rugpjūtį, rugsėjį ir iš dalies spalį, Lietuvos geležinkelių bendrovė nusprendė grūdų talpyklų ant ratų išsinuomoti Rytuose. Baltarusijos geležinkelininkai jau pažadėjo 200–300 vagonų. Iš ukrainiečių tikimasi apie 100-200 vagonų.
Pernai Lietuvoje grūdų derlius siekė 4,1 mln. t, o jam pervežti buvo skirta daugiau nei 1700 grūdvežių. 2013-aisiais, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, grūdų užderės apie 3,8 mln. t (8 proc. mažiau).
Grūdus pasirengę pervežti 70 magistralinių ir 58 manevriniai lokomotyvai, 528 mašinistai. Geležinkelininkai tikisi, kad per parą Klaipėdos uosto krovos terminaluose gali būti iškrauta apie 260 vagonų su grūdais.
Nuomotis užsienyje - labai brangu
AB Lietuvos geležinkeliai duomenimis, 2013 m. grūdų derlius kaimyninėse valstybėse, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalyse bus neblogas, o Rusijoje – rekordinis: Latvijoje– 1,9 mln. t (7 proc. mažiau nei pernai), Baltarusijoje – 8,1 mln. t (6 proc. mažiau), Ukrainoje – 53 mln. t (17 proc. daugiau), Kazachstane – apie 25 mln. t ( 6 proc. mažiau), Rusijoje – apie 100 mln. t (20 proc. daugiau).
Lietuvos geležinkeliai iš kaimyninių šalių kolegų gauna atsakymus, kad jiems patiems reikia vagonų savo derliui pervežti, arba užsieniečiai užsiprašo labai didelių pinigų už grūdvežius. Latvijoje ir Baltarusijoje vagonų nuomos kaina parai – 60-70 Lt, Rusijoje ir Kazachstane - 90-100 Lt. Lietuvoje vagoną tam pačiam laikotarpiui išsinuomoti galima už 54 Lt.
Tikri verslininkai laikosi žodžio
Grūdų, rapsų supirkimo ir pardavimo techninių paslaugų specialistas Antanas KLIUNKA:
„Kiek pamenu, pernai geležinkelininkai nuo ūkininkų ir ypač nuo agrofirmų priekaištų gynėsi, kad užsakovai atsisakė dalies vagonų – esą suklydo, per daug užsiprašė. O juk Lietuvos geležinkeliai – valstybinė įmonė, iš mūsų piliečių mokesčių finansuojama, privalo dividendus į valstybės biudžetą mokėti. Kai vagonai nepanaudojami grūdams vežti, valstybei didžiuliai nuostoliai – juk vien vagonų užsakymai, nuoma, rezervavimas labai brangiai kainuoja.
Nesuprantamas man toks požiūris – užsisakomi krovininiai geležinkelio riedmenys, o paskui nenorima mokėti už jų prastovas. Lietuva gali jūras tų vagonų užsakyti, bet turi keistis ūkininkų ir žemės ūkio firmų įpročiai. Negalima vedžioti už nosies Lietuvos geležinkelių vadovybės: išnuomokite vagonus, o mes pasižiūrėsime, ar turėsime ką į juos krauti. Tikri verslininkai taip nesielgia.“
