Į antrąją afrikinio kiaulių maro zoną patenka 6 Lietuvos rajonų savivaldybės. Čia ūkiuose, atitinkančiuose biosaugos reikalavimus, auginama 14,5 tūkst. kiaulių, iš jų 7600 - paršelių, jaunesnių nei 3 mėnesiai.

Visos šios kiaulės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymu iki balandžio 15 d. turės būti paskerstos savo reikmėms arba parduotos skerdykloms, ar išvežtos iš buferinės zonos tolesniam auginimui. Kad neišplistų maro užkrato grėsmė, ūkininkai šioje zonoje negalės auginti kiaulių ne mažiau kaip metus.

"Patirtus ekonominius nuostolius, susidarančius dėl kainų skirtumo iš II zonos realizuotų kiaulių, ir kitų kiaulių, realizuotų iš neužkrėstos afrikiniu kiaulių maru šalies teritorijos, planuojama kompensuoti tiems kiaulių laikytojams, kurių ūkiai atitinka biosaugos reikalavimus", - pabrėžia žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.

Kaip jau skelbta, su afrikinio kiaulių maro užkratu kovojančiai Lietuvai Europos Sąjunga (ES) skirs beveik 1,95 mln. eurų, arba didžiausią visoje Europos Bendrijoje.

Išlaidoms, patirtoms dėl kiaulių laikytojų prievolės paskersti kiaules užkrėstoje teritorijoje ir nustatytose buferinėse zonose, ES skirs iki 30 proc. lėšų.

EK sprendimu, valstybių, kuriose užregistruoti afrikinio kiaulių maro atvejai, teritorijos yra suskirstytos į tris zonas.

Į 1-ąją zoną (padidintos rizikos) yra įtrauktos teritorijos, kuriose išlieka rizika, kad liga gali toliau plisti tarp šernų. Lietuvoje į šią zoną įtrauktos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Prienų ir Trakų rajonų, bei Birštono ir Elektrėnų savivaldybės, taip pat Vilniaus miesto savivaldybė ir dalis Vilniaus rajono savivaldybės (seniūnijos nuo Trakų rajono savivaldybės iki magistralinio kelio A2 ir seniūnijos, esančios piečiau 103 kelio).

Šiuose pietų Lietuvos rajonuose kiaulės turės būti laikomos tik biologinės saugos reikalavimus atitinkančiuose ūkiuose, ūkiai mažiausiai du kartus per metus turės būti patikrinti VMVT specialistų, kiekvienai kiaulių siuntai turės būti atlikti laboratoriniai tyrimai dėl afrikinio kiaulių maro, kiaulės ūkiuose turės būti laikomos nuo gimimo arba ne mažiau kaip 40 dienų, prieš suformuojant siuntą, mažiausiai 30 dienų į ūkį neturės būti įvežamos kitos kiaulės, o sertifikuojant turės būti atliktos atitinkamos procedūros bei įrašai. Tačiau svarbu ir tai, kad apribojimai prekybai kiauliena ar jos produktais šioje zonoje nebus taikomi.

Griežtesni apribojimai įtvirtinti 2-ojoje zonoje - teritorijose, kuriose liga šernuose buvo nustatyta, ir su šiais rajonais besiribojančios vietovėse. Lietuvoje ši zona apima šešių savivaldybių (Lazdijų, Varėnos, Alytaus, Šalčininkų rajonų, bei Alytaus ir Druskininkų miestų savivaldybių) teritoriją.

Juose užaugintas kiaules, jų mėsą ar kiaulienos produktus, atitinkamai paženklinus, bus galima naudoti tik vidaus prekybai, tačiau griežtai draudžiama išvežti į ES ar trečiąsias šalis. Įgyvendinus tam tikras sąlygas, gyvas kiaules iš šios zonos bus galima perkelti auginti toliau už užkrėstos teritorijos ribų, bet jomis prekiauti bus leidžiama tik vidaus rinkoje. Susidariusius šalutinius gyvūninius produktus bus leidžiama išvežti į ES ir trečiąsias šalis, tačiau prieš tai jie privalės būti apdoroti pakankamu karščiu, užtikrinančiu viruso sunaikinimą, kiekvieną siuntą turės lydėti atitinkami dokumentai.

3-iosios zonos teritorijų, kuriose afrikinis kiaulių maras užregistruotas kiaulių ūkiuose ir tarp šernų, Lietuvoje nenustatyta.