Lietuva neįsileidžia GMO

 (63)
Baigiantis pereinamajam laikotarpiui, per kurį Europos Sąjungos šalys turi apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo, vyriausybė trečiadienį pritarė draudimui juos auginti visoje Lietuvos teritorijoje.
© AOP nuotr.

Iki šiol Lietuvoje genetiškai pakeistų augalų neauginta. Tik būta prašymų leisti bandymuose auginti modifikuotus rapsus, kukurūzus ir bulves techniniam perdirbimui. Tačiau Aplinkos ministerija tam leidimų nedavė.

„Tiesiogiai siūlymų nesam gavę. Esam girdėję iš augintojų ir sėklų tiekimo kompanijų, kad buvo siūlyta parduoti tokių produktų. Tačiau šiandien tos kultūros nėra išbandytos“, – pasakojo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Gerą dešimtmetį siekę, kad į mūsų laukus nepatektų genetiškai modifikuotų kultūrų, ekologinių ūkių savininkai, žaliųjų atstovai, bitininkai sako esą patenkinti apsisprendimu būti šalimi be GMO.

„Šalis maža augalijai. Turime pavyzdžių – jei GMO plotas yra už 3–4 km., tai paveikia ir tą plotą, kur auga ekologiški ar paprasti augalai. Galų gale bitės tokių dalykų negali pernešti. Jos miršta“, – pasakojo ekologinės programos „Tatula“ direktorė Valerija Gražinienė.

Žemės ūkio ministerijai pasiūlius, vyriausybė pritarė nuostatai kreiptis į Europos Komisiją, kad Lietuva būtų išbraukta iš GMO auginimo zonos.

„Kol kas mes – tam nepasiruošę. Turime pasirinkti, ar ekologiška produkcija, ar įsileisti GMO. Mūsų strategija – didinti švarią, kokybišką produkciją“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Genetiškai modifikuoti augalai derlingesni, ilgiau išsilaiko. Ypač daug sojos, kukurūzų, rapsų augina Amerika. Jų plotai pasaulyje per pastaruosius 20 metų išaugo dešimteriopai.

Mokslininkai sako, kad, uždraudus Lietuvoje genetiškai pakeistus augalus, nukentės žemės ūkio pažanga ir konkurencingumas.

„Manau, kad užsidaryti nelabai pavyks. Augintojai stengsis tokių augalų auginti. Pasaulyje auginami 200 mln. hektarų tokių augalų. Tai – genetiškai modifikuoti rapsai, kukurūzai, soja. Antra – užkertamas kelias tolimesniems moksliniams tyrimams“, – pasakojo Mokslų akademijos tikrasis narys prof. Algirdas Sliesaravičius.

Augins, ar ne genetiškai pakeistus augalus, Europos Komisijai šalys turi pranešti iki spalio 3 d.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Kaimo naujienos

Pristatytos svarbiausios ateities kaimo raidos kryptys (18)

Įvardyti svarbiausi Lietuvos žemės ūkio iššūkiai ir strategiškai svarbiausios kaimo raidos kryptys iki 2030 m. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) pristatyta Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) parengta strategija "Tvarus Lietuvos žemės ūkis - gyvybingam kaimui".

Ukmergės rajono ūkininkių sūriai pripažinti tautinio paveldo produktu (8)

Ukmergės rajono Petronių kaimo ūkininkės du dešimtmečius gamina pieno produktus, dalijasi receptais, kartu prekiauja ir sako tarpusavyje nekonkuruojančios. Jų sūriai pripažinti tautinio paveldo produktu.

Pieno supirkimo kainos augo (14)

Šių metų sausio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 303,2 euro už toną.

Kada ką sėsime išsamus sėjos kalendorius (33)

Nors dar žiema, artėja sėjos ir daiginimo metas. Daugelis sodininkų įsitikinę, jog augalų augimo kokybę lemia Mėnulio įtaka, todėl sodina ir prižiūri augalus stebėdami mėnulio fazes. Jei esate pradedantis sodininkas ar daržininkas, patogu turėti sėjos kalendorių. Prieš imdamiesi sodinimo darbų pažiūrėkite, ar pasirinkote tinkamą dieną.

Primena apie biologinio saugumo priemones kiaulių ūkiuose (8)

Veterinarijos specialistams kelia nerimą nesiliaujantys afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai ir protrūkiai. Šiais metais Lietuvoje užregistruoti 103 AKM užsikrėtę šernai, o praėjusią savaitę ligos protrūkis užfiksuotas ir kiaulių laikymo vietoje Biržų rajone, teigiama pranešime spaudai.