Lietuva neįsileidžia GMO

 (63)
Baigiantis pereinamajam laikotarpiui, per kurį Europos Sąjungos šalys turi apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo, vyriausybė trečiadienį pritarė draudimui juos auginti visoje Lietuvos teritorijoje.
© AOP nuotr.

Iki šiol Lietuvoje genetiškai pakeistų augalų neauginta. Tik būta prašymų leisti bandymuose auginti modifikuotus rapsus, kukurūzus ir bulves techniniam perdirbimui. Tačiau Aplinkos ministerija tam leidimų nedavė.

„Tiesiogiai siūlymų nesam gavę. Esam girdėję iš augintojų ir sėklų tiekimo kompanijų, kad buvo siūlyta parduoti tokių produktų. Tačiau šiandien tos kultūros nėra išbandytos“, – pasakojo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Gerą dešimtmetį siekę, kad į mūsų laukus nepatektų genetiškai modifikuotų kultūrų, ekologinių ūkių savininkai, žaliųjų atstovai, bitininkai sako esą patenkinti apsisprendimu būti šalimi be GMO.

„Šalis maža augalijai. Turime pavyzdžių – jei GMO plotas yra už 3–4 km., tai paveikia ir tą plotą, kur auga ekologiški ar paprasti augalai. Galų gale bitės tokių dalykų negali pernešti. Jos miršta“, – pasakojo ekologinės programos „Tatula“ direktorė Valerija Gražinienė.

Žemės ūkio ministerijai pasiūlius, vyriausybė pritarė nuostatai kreiptis į Europos Komisiją, kad Lietuva būtų išbraukta iš GMO auginimo zonos.

„Kol kas mes – tam nepasiruošę. Turime pasirinkti, ar ekologiška produkcija, ar įsileisti GMO. Mūsų strategija – didinti švarią, kokybišką produkciją“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Genetiškai modifikuoti augalai derlingesni, ilgiau išsilaiko. Ypač daug sojos, kukurūzų, rapsų augina Amerika. Jų plotai pasaulyje per pastaruosius 20 metų išaugo dešimteriopai.

Mokslininkai sako, kad, uždraudus Lietuvoje genetiškai pakeistus augalus, nukentės žemės ūkio pažanga ir konkurencingumas.

„Manau, kad užsidaryti nelabai pavyks. Augintojai stengsis tokių augalų auginti. Pasaulyje auginami 200 mln. hektarų tokių augalų. Tai – genetiškai modifikuoti rapsai, kukurūzai, soja. Antra – užkertamas kelias tolimesniems moksliniams tyrimams“, – pasakojo Mokslų akademijos tikrasis narys prof. Algirdas Sliesaravičius.

Augins, ar ne genetiškai pakeistus augalus, Europos Komisijai šalys turi pranešti iki spalio 3 d.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kaimo naujienos

Norint įsigyti dirbamos žemės Latvijoje teks mokėtų latvių kalbą (10)

Latvijos parlamentas priėmė pataisas dėl dirbamos žemės privatizavimo, skelbiančias, jog jos įsigyti siekiantieji privalo mokėti latvių kalbą A1 lygiu.

Agronomas pataria: pirmieji pavasario darbai – nuo ko pradėti? (3)

Patyrę daržovių augintojai jau žino, kad kovo mėnesio pabaiga yra pats tinkamiausias laikas planuoti derlių ir imtis paruošiamųjų darbų.

Kaimo reikalų komitetas nepritaria mokesčių ūkininkams didinimui (55)

Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritaria mokesčių žemės ūkio subjektams didinimui.

Žemės ūkio bendroves papiktino dešimteriopai padidėjęs mokestis už komunalines atliekas (11)

Žemės ūkio bendrovės, kitos įmonės piktinasi dešimteriopai didesniais nei pernai pagal naujas taisykles suskaičiuotais mokesčiais už komunalines atliekas.

Žadamas didesnis grūdų eksportas leis pasiūlyti ūkininkams geresnes supirkimo kainas (6)

Grūdų eksportas per Klaipėdos uostą ateinantį sezoną, planuojama, išaugs mažiausiai ketvirtadaliu. Daugiau žemės ūkio produktų išgabenti ketina bendrovė „Baltic Agro“, sudariusi ilgalaikę sutartį su krovinių kompanija „Bega“. Teigiama, kad didesnės krovos apimtys leis ūkininkams pasiūlyti geresnes grūdų supirkimo kainas.