Lietuva neįsileidžia GMO

 (63)
Baigiantis pereinamajam laikotarpiui, per kurį Europos Sąjungos šalys turi apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo, vyriausybė trečiadienį pritarė draudimui juos auginti visoje Lietuvos teritorijoje.
Lietuva neįsileidžia GMO
© AOP nuotr.

Iki šiol Lietuvoje genetiškai pakeistų augalų neauginta. Tik būta prašymų leisti bandymuose auginti modifikuotus rapsus, kukurūzus ir bulves techniniam perdirbimui. Tačiau Aplinkos ministerija tam leidimų nedavė.

„Tiesiogiai siūlymų nesam gavę. Esam girdėję iš augintojų ir sėklų tiekimo kompanijų, kad buvo siūlyta parduoti tokių produktų. Tačiau šiandien tos kultūros nėra išbandytos“, – pasakojo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Gerą dešimtmetį siekę, kad į mūsų laukus nepatektų genetiškai modifikuotų kultūrų, ekologinių ūkių savininkai, žaliųjų atstovai, bitininkai sako esą patenkinti apsisprendimu būti šalimi be GMO.

„Šalis maža augalijai. Turime pavyzdžių – jei GMO plotas yra už 3–4 km., tai paveikia ir tą plotą, kur auga ekologiški ar paprasti augalai. Galų gale bitės tokių dalykų negali pernešti. Jos miršta“, – pasakojo ekologinės programos „Tatula“ direktorė Valerija Gražinienė.

Žemės ūkio ministerijai pasiūlius, vyriausybė pritarė nuostatai kreiptis į Europos Komisiją, kad Lietuva būtų išbraukta iš GMO auginimo zonos.

„Kol kas mes – tam nepasiruošę. Turime pasirinkti, ar ekologiška produkcija, ar įsileisti GMO. Mūsų strategija – didinti švarią, kokybišką produkciją“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Genetiškai modifikuoti augalai derlingesni, ilgiau išsilaiko. Ypač daug sojos, kukurūzų, rapsų augina Amerika. Jų plotai pasaulyje per pastaruosius 20 metų išaugo dešimteriopai.

Mokslininkai sako, kad, uždraudus Lietuvoje genetiškai pakeistus augalus, nukentės žemės ūkio pažanga ir konkurencingumas.

„Manau, kad užsidaryti nelabai pavyks. Augintojai stengsis tokių augalų auginti. Pasaulyje auginami 200 mln. hektarų tokių augalų. Tai – genetiškai modifikuoti rapsai, kukurūzai, soja. Antra – užkertamas kelias tolimesniems moksliniams tyrimams“, – pasakojo Mokslų akademijos tikrasis narys prof. Algirdas Sliesaravičius.

Augins, ar ne genetiškai pakeistus augalus, Europos Komisijai šalys turi pranešti iki spalio 3 d.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Kaimo naujienos

B. Markauskas siūlys mažinti paramą stambiesiems ūkiams (38)

Paskirtasis žemės ūkio ministras „valstietis“ Bronius Markauskas žada skatinti smulkių ūkių plėtrą bei siūlys mažinti Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas didiesiems žemvaldžiams, turintiems daugiau nei 500 hektarų žemės.

Išaiškino neskaidrius pirkimus perkant žemės ūkio techniką (9)

2016 m. gruodžio 5 d. Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Žagarės inžinerija” ir UAB „Rovaltra” (toliau – Bendrovės), 2014 m. dalyvaudamos UAB „Fontas LT” organizuotame viešajame pirkime technikai pirkti, derino komercinius pasiūlymus, ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymą, praneša Konkurencijos taryba.

Lietuvių laukus aria ukrainiečiai (236)

Ukrainiečiai jau ne tik vairuoja vilkikus lietuviškais numeriais, triūsia statybose, bet ir aria Lietuvos laukus. Ūkininkė Inga Černiūtė iš Kupiškio rajono rudenį savo ūkyje įdarbino 4 mechanizatorius iš šios šalies.

Žemės ūkio įmonės pasisakė apie ministerijos iškeldinimą į Kauną (96)

Kol kas rimtų argumentų, kodėl Žemės ūkio ministeriją reikėtų iškelti į Kauną, nėra, pranešime spaudai teigia Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija.

Tramdys sukčiaujančius ūkininkus (36)

Prieš trejetą metų žemdirbiams leidusi be atlygio prekiauti savo produkcija automobilių stovėjimo aikštelėje ties Klaipėdos bei Dariaus ir Girėno gatvių sankirta, Panevėžio savivaldybė imasi ieškoti būdų, kaip sutramdyti įsisiūbavusius ūkininkus, atvežtines daržoves pristatančius kaip savo.