Lietuva neįsileidžia GMO

 (63)
Baigiantis pereinamajam laikotarpiui, per kurį Europos Sąjungos šalys turi apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo, vyriausybė trečiadienį pritarė draudimui juos auginti visoje Lietuvos teritorijoje.
Lietuva neįsileidžia GMO
© AOP nuotr.

Iki šiol Lietuvoje genetiškai pakeistų augalų neauginta. Tik būta prašymų leisti bandymuose auginti modifikuotus rapsus, kukurūzus ir bulves techniniam perdirbimui. Tačiau Aplinkos ministerija tam leidimų nedavė.

„Tiesiogiai siūlymų nesam gavę. Esam girdėję iš augintojų ir sėklų tiekimo kompanijų, kad buvo siūlyta parduoti tokių produktų. Tačiau šiandien tos kultūros nėra išbandytos“, – pasakojo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Gerą dešimtmetį siekę, kad į mūsų laukus nepatektų genetiškai modifikuotų kultūrų, ekologinių ūkių savininkai, žaliųjų atstovai, bitininkai sako esą patenkinti apsisprendimu būti šalimi be GMO.

„Šalis maža augalijai. Turime pavyzdžių – jei GMO plotas yra už 3–4 km., tai paveikia ir tą plotą, kur auga ekologiški ar paprasti augalai. Galų gale bitės tokių dalykų negali pernešti. Jos miršta“, – pasakojo ekologinės programos „Tatula“ direktorė Valerija Gražinienė.

Žemės ūkio ministerijai pasiūlius, vyriausybė pritarė nuostatai kreiptis į Europos Komisiją, kad Lietuva būtų išbraukta iš GMO auginimo zonos.

„Kol kas mes – tam nepasiruošę. Turime pasirinkti, ar ekologiška produkcija, ar įsileisti GMO. Mūsų strategija – didinti švarią, kokybišką produkciją“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Genetiškai modifikuoti augalai derlingesni, ilgiau išsilaiko. Ypač daug sojos, kukurūzų, rapsų augina Amerika. Jų plotai pasaulyje per pastaruosius 20 metų išaugo dešimteriopai.

Mokslininkai sako, kad, uždraudus Lietuvoje genetiškai pakeistus augalus, nukentės žemės ūkio pažanga ir konkurencingumas.

„Manau, kad užsidaryti nelabai pavyks. Augintojai stengsis tokių augalų auginti. Pasaulyje auginami 200 mln. hektarų tokių augalų. Tai – genetiškai modifikuoti rapsai, kukurūzai, soja. Antra – užkertamas kelias tolimesniems moksliniams tyrimams“, – pasakojo Mokslų akademijos tikrasis narys prof. Algirdas Sliesaravičius.

Augins, ar ne genetiškai pakeistus augalus, Europos Komisijai šalys turi pranešti iki spalio 3 d.

www.lrt.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Kaimo naujienos

Iš miesto persikėlė į kaimą ir pradėjo auginti kanapes (22)

Verslas iš smalsumo. Taip savo avantiūrą vadina Ukmergės rajone įsikūrusi Kęstučio ir Monikos Zinkevičių šeima: nieko bendra su žemės ūkiu neturėję žmonės metė darbus, iš miesto persikėlė į kaimą ir augina pluoštines kanapes.

Kaip tinkamai laistyti daržoves šiltnamyje? (4)

Šiltnamis yra naudingas tuo, kad suteikia galimybę daržovių derlių skinti kur kas ilgesnį laiką nei auginant juos paprastose lysvėse.

Ar galima tujomis apsodinti sklypo ribas? (34)

Norint ant sklypo ribos sodinti aukštas tujas, privaloma su kaimynais pasirašyti susitarimą. Mažesniems krūmams taisyklės švelnesnės, sako Vilniaus universiteto botanikas dr. Darius Ryliškis.

Pienininkai sulauks dar 24 mln. eurų paramos (35)

Žemės ūkio ministrė sako, kad Europos Komisijai patvirtinus 13 milijonų eurų paramą pieno gamintojams, Vyriausybė savo ruožtu skirs dar 11 milijonų, kurie buvo pažadėti anksčiau.

V. Baltraitienė: reikia griežtinti sankcijas ūkininkams dėl AKM (30)

Būtina griežtinti sankcijas kiaulių augintojams, kurie nesilaiko dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) įvestų prevencinių priemonių, teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Neatmetama galimybė, kad III apsaugos zonoje esančių apsileidusių ūkininkų kiaulės bus prevenciškai išskerstos sumokant kompensaciją.