Lietuva neįsileidžia GMO

 (63)
Baigiantis pereinamajam laikotarpiui, per kurį Europos Sąjungos šalys turi apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo, vyriausybė trečiadienį pritarė draudimui juos auginti visoje Lietuvos teritorijoje.
© Vida Press

Iki šiol Lietuvoje genetiškai pakeistų augalų neauginta. Tik būta prašymų leisti bandymuose auginti modifikuotus rapsus, kukurūzus ir bulves techniniam perdirbimui. Tačiau Aplinkos ministerija tam leidimų nedavė.

„Tiesiogiai siūlymų nesam gavę. Esam girdėję iš augintojų ir sėklų tiekimo kompanijų, kad buvo siūlyta parduoti tokių produktų. Tačiau šiandien tos kultūros nėra išbandytos“, – pasakojo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Gerą dešimtmetį siekę, kad į mūsų laukus nepatektų genetiškai modifikuotų kultūrų, ekologinių ūkių savininkai, žaliųjų atstovai, bitininkai sako esą patenkinti apsisprendimu būti šalimi be GMO.

„Šalis maža augalijai. Turime pavyzdžių – jei GMO plotas yra už 3–4 km., tai paveikia ir tą plotą, kur auga ekologiški ar paprasti augalai. Galų gale bitės tokių dalykų negali pernešti. Jos miršta“, – pasakojo ekologinės programos „Tatula“ direktorė Valerija Gražinienė.

Žemės ūkio ministerijai pasiūlius, vyriausybė pritarė nuostatai kreiptis į Europos Komisiją, kad Lietuva būtų išbraukta iš GMO auginimo zonos.

„Kol kas mes – tam nepasiruošę. Turime pasirinkti, ar ekologiška produkcija, ar įsileisti GMO. Mūsų strategija – didinti švarią, kokybišką produkciją“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Genetiškai modifikuoti augalai derlingesni, ilgiau išsilaiko. Ypač daug sojos, kukurūzų, rapsų augina Amerika. Jų plotai pasaulyje per pastaruosius 20 metų išaugo dešimteriopai.

Mokslininkai sako, kad, uždraudus Lietuvoje genetiškai pakeistus augalus, nukentės žemės ūkio pažanga ir konkurencingumas.

„Manau, kad užsidaryti nelabai pavyks. Augintojai stengsis tokių augalų auginti. Pasaulyje auginami 200 mln. hektarų tokių augalų. Tai – genetiškai modifikuoti rapsai, kukurūzai, soja. Antra – užkertamas kelias tolimesniems moksliniams tyrimams“, – pasakojo Mokslų akademijos tikrasis narys prof. Algirdas Sliesaravičius.

Augins, ar ne genetiškai pakeistus augalus, Europos Komisijai šalys turi pranešti iki spalio 3 d.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kaimo naujienos

Lazdijuose varžėsi arimo arkliais entuziastai (20)

Net ir modernėjant ūkiams dzūkai neužmiršta arimo arkliais tradicijų ir kasmet Pirmosios vagos šventėje rengia varžybas, sutraukiančias šio tradicinio žemės dirbimo būdo entuziastus iš visos šalies. Nepaisydami žvarbaus, vėjuoto ir lietingo šeštadienio oro, šventės dalyviai paskelbė pavasario darbymečio pradžią, išsidalino rėmėjų įsteigtus prizus ir vaišinosi šutinta kiaulės galva.

Ūkininkai laukia svečių (4)

Beveik septynios dešimtys Lietuvos kaimo sodybų ir ūkių pirmą kartą pasirengę priimti visus, kas tik norės atvykti – bus ekskursijų, degustacijų, paskaitų.

Kasmet tos pačios klaidos: kokius nuostolius randa pavasarį į sodybas grįžę gyventojai? (2)

Įsivyravus pavasariškiems orams, savaitgalio sulaukę gyventojai traukia į užmiesčio sodybas, tačiau po žiemos jose randamas vaizdas pradžiugina toli gražu ne visus, rašoma draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ pranešime spaudai.

Išskirtinis pavasaris varo ūkininkus į neviltį (221)

„Vyriausiasis agronomas“ danguje šiais metais, rodos, visiškai negirdi ūkininkų dejonių.

Ūkininkai tokio pavasario nematė 25 metus (294)

Šalies ūkininkai tikina, kad tokio pavasario nebuvo 25 metus: dėl naktinių užsitęsusių šalnų augalai badauja ir, jei nebus šilumos, tai gali atsiliepti derliui. Taip prognozuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Jo žodžius patvirtino ir Žemdirbystės instituto mokslininkas Virginijus Feiza: „Iš tiesų pavasarį šiemet turime tokį, kaip reta. Neatsimenu ir aš pats, kad taip ilgai laikytųsi naktį neigiama, o dieną – švelniai teigiama temperatūra.“