Lietuva neįsileidžia GMO

 (63)
Baigiantis pereinamajam laikotarpiui, per kurį Europos Sąjungos šalys turi apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo, vyriausybė trečiadienį pritarė draudimui juos auginti visoje Lietuvos teritorijoje.
Lietuva neįsileidžia GMO
© AOP nuotr.

Iki šiol Lietuvoje genetiškai pakeistų augalų neauginta. Tik būta prašymų leisti bandymuose auginti modifikuotus rapsus, kukurūzus ir bulves techniniam perdirbimui. Tačiau Aplinkos ministerija tam leidimų nedavė.

„Tiesiogiai siūlymų nesam gavę. Esam girdėję iš augintojų ir sėklų tiekimo kompanijų, kad buvo siūlyta parduoti tokių produktų. Tačiau šiandien tos kultūros nėra išbandytos“, – pasakojo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Gerą dešimtmetį siekę, kad į mūsų laukus nepatektų genetiškai modifikuotų kultūrų, ekologinių ūkių savininkai, žaliųjų atstovai, bitininkai sako esą patenkinti apsisprendimu būti šalimi be GMO.

„Šalis maža augalijai. Turime pavyzdžių – jei GMO plotas yra už 3–4 km., tai paveikia ir tą plotą, kur auga ekologiški ar paprasti augalai. Galų gale bitės tokių dalykų negali pernešti. Jos miršta“, – pasakojo ekologinės programos „Tatula“ direktorė Valerija Gražinienė.

Žemės ūkio ministerijai pasiūlius, vyriausybė pritarė nuostatai kreiptis į Europos Komisiją, kad Lietuva būtų išbraukta iš GMO auginimo zonos.

„Kol kas mes – tam nepasiruošę. Turime pasirinkti, ar ekologiška produkcija, ar įsileisti GMO. Mūsų strategija – didinti švarią, kokybišką produkciją“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Genetiškai modifikuoti augalai derlingesni, ilgiau išsilaiko. Ypač daug sojos, kukurūzų, rapsų augina Amerika. Jų plotai pasaulyje per pastaruosius 20 metų išaugo dešimteriopai.

Mokslininkai sako, kad, uždraudus Lietuvoje genetiškai pakeistus augalus, nukentės žemės ūkio pažanga ir konkurencingumas.

„Manau, kad užsidaryti nelabai pavyks. Augintojai stengsis tokių augalų auginti. Pasaulyje auginami 200 mln. hektarų tokių augalų. Tai – genetiškai modifikuoti rapsai, kukurūzai, soja. Antra – užkertamas kelias tolimesniems moksliniams tyrimams“, – pasakojo Mokslų akademijos tikrasis narys prof. Algirdas Sliesaravičius.

Augins, ar ne genetiškai pakeistus augalus, Europos Komisijai šalys turi pranešti iki spalio 3 d.

www.lrt.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Grybavimo čempionas papasakojo, kiek per dieną uždirbo iš voveraičių (50)

Vytenis Daugudis gyvena Pirčiupiuose, apglėbtuose didingos Rūdininkų girios. Kuomet jis su žmona Leonora čia atvažiavo gyventi iš Vilniaus, nė nenumanė, kad būtent ši giria ir joje augantys grybai jį padarys žinomu Lietuvoje.

EK ragina keisti žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarką ministrė įstatymą siūlo keisti minimaliai (68)

Šiandien Europos Komisija pateikė Lietuvai ir dar 4 valstybėms (Bulgarijai, Latvijai, Vengrijai ir Slovakijai) pagrįstą nuomonę, kuria paprašė iš dalies pakeisti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisės aktus, nes jais pažeidžiamas laisvas kapitalo judėjimas ir įsisteigimo laisvė, rašoma EK pranešime spaudai.

Vilkai pradeda pjauti naminius gyvulius (10)

Kaip ir kasmet panašiu metu, vilkai jau pradėjo pjauti naminius gyvulius, įspėja Aplinkos ministerija.

Kiaulių auginimo įmonė patyrė nuostolių, bet planuoja pajamų ir pelno augimą (8)

Kiaulių auginimo įmonių grupės „Idavang” pardavimo pajamos 2015 metais siekė 47,28 mln. eurų - 15 proc. mažiau nei 2014 metais.

Kas penktas kiaulių ūkis nesilaiko saugumo reikalavimų (5)

Afrikiniam kiaulių marui (AKM) plintant po Lietuvą, savivaldybių administracijos darbuotojai, atsakingi už žemės ūkio srities kontrolę, įpareigoti patikrinti, ar ūkininkai, laikantys kiaules, nepažeidžia biologinio saugumo reikalavimų. Patikrinus 5292 ūkius konstatuota, kad šių reikalavimų laikosi 4238 ūkiai.