Lietuva neįsileidžia GMO

 (63)
Baigiantis pereinamajam laikotarpiui, per kurį Europos Sąjungos šalys turi apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo, vyriausybė trečiadienį pritarė draudimui juos auginti visoje Lietuvos teritorijoje.
© AOP nuotr.

Iki šiol Lietuvoje genetiškai pakeistų augalų neauginta. Tik būta prašymų leisti bandymuose auginti modifikuotus rapsus, kukurūzus ir bulves techniniam perdirbimui. Tačiau Aplinkos ministerija tam leidimų nedavė.

„Tiesiogiai siūlymų nesam gavę. Esam girdėję iš augintojų ir sėklų tiekimo kompanijų, kad buvo siūlyta parduoti tokių produktų. Tačiau šiandien tos kultūros nėra išbandytos“, – pasakojo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Gerą dešimtmetį siekę, kad į mūsų laukus nepatektų genetiškai modifikuotų kultūrų, ekologinių ūkių savininkai, žaliųjų atstovai, bitininkai sako esą patenkinti apsisprendimu būti šalimi be GMO.

„Šalis maža augalijai. Turime pavyzdžių – jei GMO plotas yra už 3–4 km., tai paveikia ir tą plotą, kur auga ekologiški ar paprasti augalai. Galų gale bitės tokių dalykų negali pernešti. Jos miršta“, – pasakojo ekologinės programos „Tatula“ direktorė Valerija Gražinienė.

Žemės ūkio ministerijai pasiūlius, vyriausybė pritarė nuostatai kreiptis į Europos Komisiją, kad Lietuva būtų išbraukta iš GMO auginimo zonos.

„Kol kas mes – tam nepasiruošę. Turime pasirinkti, ar ekologiška produkcija, ar įsileisti GMO. Mūsų strategija – didinti švarią, kokybišką produkciją“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Genetiškai modifikuoti augalai derlingesni, ilgiau išsilaiko. Ypač daug sojos, kukurūzų, rapsų augina Amerika. Jų plotai pasaulyje per pastaruosius 20 metų išaugo dešimteriopai.

Mokslininkai sako, kad, uždraudus Lietuvoje genetiškai pakeistus augalus, nukentės žemės ūkio pažanga ir konkurencingumas.

„Manau, kad užsidaryti nelabai pavyks. Augintojai stengsis tokių augalų auginti. Pasaulyje auginami 200 mln. hektarų tokių augalų. Tai – genetiškai modifikuoti rapsai, kukurūzai, soja. Antra – užkertamas kelias tolimesniems moksliniams tyrimams“, – pasakojo Mokslų akademijos tikrasis narys prof. Algirdas Sliesaravičius.

Augins, ar ne genetiškai pakeistus augalus, Europos Komisijai šalys turi pranešti iki spalio 3 d.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Kaimo naujienos

Ūkininkai nori įdarbinti užsieniečius, bet šie turi reikalavimų algoms (67)

Šiemet šalyje leista įsidarbinti per 18 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių, tačiau tik vienas kitas jų pluša žemės ūkyje, rašo „Valstiečių laikraštis“.

Pieno gamintojai vėl skambina pavojaus varpais (11)

Grupė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos narių (LPGA) sausio 21-22 d. ketina dalyvauti Briuselyje rengiamoje Europos pieno tarybos (EPT) protesto akcijoje dėl EK sprendimo parduoti intervencinius pieno miltelius. Kol ES pieno gamintojai Briuselyje protestuos, Lietuvoje pieno gamintojai perdirbėjams siūlys surūkyti taikos pypkę ir parengti bendrą pieno sektoriaus išlikimo strategiją, trečiadienį rašo „Valstiečių laikraštis“.

Pieno perdirbėjai įžvelgia žaliavos pigimo galimybę (10)

Pieno supirkimo kainoms Lietuvoje galimai pasiekus maksimumą ir kartu pasigirstant perspėjimams dėl naujos sektoriaus krizės, perdirbėjai teigia, kad daug kas priklausys nuo paklausos.

Pieno supirkimo kainos šiemet neturėtų būti didesnės nei pernai (7)

Naujausioje Europos Komisijos prognozėje rašoma, kad pieno supirkimo kainos šiemet neturėtų būti didesnės nei pernai. Brangimą stabdys sukauptos didelės nugriebto pieno miltelių atsargos.

Nuotekų išvežimo kaina šokiravo nuosavo namo gyventoją (132)

Net ir šiandien civilizuotas atsikratymas buitinėmis nuotekomis yra iššūkis nemenkai daliai rajono gyventojų.