Lietuva neįsileidžia GMO

 (63)
Baigiantis pereinamajam laikotarpiui, per kurį Europos Sąjungos šalys turi apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo, vyriausybė trečiadienį pritarė draudimui juos auginti visoje Lietuvos teritorijoje.
Lietuva neįsileidžia GMO
© AOP nuotr.

Iki šiol Lietuvoje genetiškai pakeistų augalų neauginta. Tik būta prašymų leisti bandymuose auginti modifikuotus rapsus, kukurūzus ir bulves techniniam perdirbimui. Tačiau Aplinkos ministerija tam leidimų nedavė.

„Tiesiogiai siūlymų nesam gavę. Esam girdėję iš augintojų ir sėklų tiekimo kompanijų, kad buvo siūlyta parduoti tokių produktų. Tačiau šiandien tos kultūros nėra išbandytos“, – pasakojo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Gerą dešimtmetį siekę, kad į mūsų laukus nepatektų genetiškai modifikuotų kultūrų, ekologinių ūkių savininkai, žaliųjų atstovai, bitininkai sako esą patenkinti apsisprendimu būti šalimi be GMO.

„Šalis maža augalijai. Turime pavyzdžių – jei GMO plotas yra už 3–4 km., tai paveikia ir tą plotą, kur auga ekologiški ar paprasti augalai. Galų gale bitės tokių dalykų negali pernešti. Jos miršta“, – pasakojo ekologinės programos „Tatula“ direktorė Valerija Gražinienė.

Žemės ūkio ministerijai pasiūlius, vyriausybė pritarė nuostatai kreiptis į Europos Komisiją, kad Lietuva būtų išbraukta iš GMO auginimo zonos.

„Kol kas mes – tam nepasiruošę. Turime pasirinkti, ar ekologiška produkcija, ar įsileisti GMO. Mūsų strategija – didinti švarią, kokybišką produkciją“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Genetiškai modifikuoti augalai derlingesni, ilgiau išsilaiko. Ypač daug sojos, kukurūzų, rapsų augina Amerika. Jų plotai pasaulyje per pastaruosius 20 metų išaugo dešimteriopai.

Mokslininkai sako, kad, uždraudus Lietuvoje genetiškai pakeistus augalus, nukentės žemės ūkio pažanga ir konkurencingumas.

„Manau, kad užsidaryti nelabai pavyks. Augintojai stengsis tokių augalų auginti. Pasaulyje auginami 200 mln. hektarų tokių augalų. Tai – genetiškai modifikuoti rapsai, kukurūzai, soja. Antra – užkertamas kelias tolimesniems moksliniams tyrimams“, – pasakojo Mokslų akademijos tikrasis narys prof. Algirdas Sliesaravičius.

Augins, ar ne genetiškai pakeistus augalus, Europos Komisijai šalys turi pranešti iki spalio 3 d.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Kaimo naujienos

Lietuviškos spanguolės laukia pripažinimo

Kauno botanikos sode renkamas spanguolių derlius. Šių uogų lietuviškus pavyzdžius tyrinėjantys mokslininkai tikisi, kad bent keli mūsų šalies pelkėse surinktų spanguolių pavyzdžiai bus pripažinti pirmosiomis lietuviškomis veislėmis.

Lietuvoje baigėsi javapjūtė (10)

Daugelyje šalies savivaldybių iš esmės baigtas nuimti javų ir rapsų derlius, skelbia Žemės ūkio ministerija. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, nenupjauti liko tik nedideli vėliau bręstančių kultūrų plotai, daugiausia – grikių.

Lietuvoje išaugo pievagrybių paklausa (24)

Pasak augintojų, pastaraisiais metais Lietuvoje išaugo pievagrybių paklausa, tačiau didžioji dalis šių mūsų šalyje užaugintų grybų iškeliauja į užsienį. Europos rinkoje Lietuvos grybų augintojams konkuruoti tenka su gerokai pigesne lenkų produkcija.

Javapjūtė Lietuvoje eina į pabaigą (4)

Liepą prasidėjusi javapjūtė po truputį eina į pabaigą. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, Lietuvoje nupjauta 87,9 proc. grūdinių augalų ir 89,6 proc. rapsų pasėlių. Nenupjauti liko tik nedideli plotai vėliau bręstančių kultūrų, pirmiausia grikių.

„Estrellai“ paskelbus apie pasitraukimą lietuvių ūkininkams sužibo viltis (97)

Praeitą savaitę per šalį praskriejo sukrečianti žinia apie net dviejų stambių tarptautinių kompanijų gamyklų uždarymą Lietuvoje. Iš Alytaus traukiasi „Coca – Cola“, o Kaune nebebus daromi bulvių traškučiai „Estrella“. Šių produktų gamyba iškeliauja į kaimyninę Lenkiją.