Lietuva neįsileidžia GMO

 (63)
Baigiantis pereinamajam laikotarpiui, per kurį Europos Sąjungos šalys turi apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo, vyriausybė trečiadienį pritarė draudimui juos auginti visoje Lietuvos teritorijoje.
© Vida Press

Iki šiol Lietuvoje genetiškai pakeistų augalų neauginta. Tik būta prašymų leisti bandymuose auginti modifikuotus rapsus, kukurūzus ir bulves techniniam perdirbimui. Tačiau Aplinkos ministerija tam leidimų nedavė.

„Tiesiogiai siūlymų nesam gavę. Esam girdėję iš augintojų ir sėklų tiekimo kompanijų, kad buvo siūlyta parduoti tokių produktų. Tačiau šiandien tos kultūros nėra išbandytos“, – pasakojo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Gerą dešimtmetį siekę, kad į mūsų laukus nepatektų genetiškai modifikuotų kultūrų, ekologinių ūkių savininkai, žaliųjų atstovai, bitininkai sako esą patenkinti apsisprendimu būti šalimi be GMO.

„Šalis maža augalijai. Turime pavyzdžių – jei GMO plotas yra už 3–4 km., tai paveikia ir tą plotą, kur auga ekologiški ar paprasti augalai. Galų gale bitės tokių dalykų negali pernešti. Jos miršta“, – pasakojo ekologinės programos „Tatula“ direktorė Valerija Gražinienė.

Žemės ūkio ministerijai pasiūlius, vyriausybė pritarė nuostatai kreiptis į Europos Komisiją, kad Lietuva būtų išbraukta iš GMO auginimo zonos.

„Kol kas mes – tam nepasiruošę. Turime pasirinkti, ar ekologiška produkcija, ar įsileisti GMO. Mūsų strategija – didinti švarią, kokybišką produkciją“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Genetiškai modifikuoti augalai derlingesni, ilgiau išsilaiko. Ypač daug sojos, kukurūzų, rapsų augina Amerika. Jų plotai pasaulyje per pastaruosius 20 metų išaugo dešimteriopai.

Mokslininkai sako, kad, uždraudus Lietuvoje genetiškai pakeistus augalus, nukentės žemės ūkio pažanga ir konkurencingumas.

„Manau, kad užsidaryti nelabai pavyks. Augintojai stengsis tokių augalų auginti. Pasaulyje auginami 200 mln. hektarų tokių augalų. Tai – genetiškai modifikuoti rapsai, kukurūzai, soja. Antra – užkertamas kelias tolimesniems moksliniams tyrimams“, – pasakojo Mokslų akademijos tikrasis narys prof. Algirdas Sliesaravičius.

Augins, ar ne genetiškai pakeistus augalus, Europos Komisijai šalys turi pranešti iki spalio 3 d.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kaimo naujienos

Per metus žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 15,8 proc. (3)

Šiemetę gegužę palyginti su pernykšte, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 15,8 proc. Tam įtakos turėjo 28,4 proc. padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų ir 3,3 proc. - augalininkystės produktų supirkimo kainos.

Neringos gyventojams parkas siūlys įsigyti avis ir ožkas (6)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Neringos gyventojams siūlys įsigyti avis ar ožkas, kurias bus galima ganyti valstybinėje žemėje - avys reikalingos siekianti išnaikinti atželiančius krūmynus.

Siūloma atgaivinti linų auginimą Lietuvoje (17)

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo Vyriausybei parengti nacionalinę ilgalaikę linų ūkių plėtros programą.

Ūkininkų ir gyvūnų gynėjų karas dėl stumbrų tęsiasi (73)

Šį mėnesį stumbrai veda jauniklius, tad vėl kilo diskusijos ir ginčai tarp ūkininkų ir gyvūnų gynėjų.

Pailsėti į Lietuvos kaimą atvyksta vis daugiau latvių labiausiai sekasi Anykščiams (33)

Verslininkai pastebi, kad į Lietuvos kaimo turizmo sodybas atvyksta vis daugiau žmonių iš Latvijos. Didžiausias augimas fiksuojamas Anykščiuose.