Projekte dalyvaus didelės patirties šioje srityje turintys Latvijos bei užsienio specialistai, kokybe rūpinsis specialiai paruošta ekologų komanda. Kol kas bus auginama apie dvi tonas krevečių per metus, tačiau, atsiradus paklausai, šį kiekį žadama padidinti iki 15 tonų per metus. Šiuo projektu labai susidomėjo Latvijos restoranai. Nemažai jų jau užsisakė bandomąsias Latvijoje išaugintų krevečių partijas – po 20 kilogramų, praneša LRT radijas, apžvelgdamas Latvijos verslo naujienas.
Pieno produktai bus eksportuojami į Kiniją
Latvijos pieno perdirbimo pramonės milžinas – kompanija „Food Group“ – pasirašė bendradarbiavimo sutartį su analogiška Kinijos kompanija „Bright Food Group“ dėl latviškų pieno produktų eksporto į Kiniją. Jau kovą į šią šalį turėtų iškeliauti didelė siunta valgomųjų ledų, lydytų sūrelių ir sviesto. Ateityje eksportuojamos produkcijos asortimentas į Kiniją bus plečiamas.
Pasak Latvijos atstovų, jei projektas su Kinija bus sėkmingas, jis gali ne tik visiškai pakeisti pernai prarastą Rusijos rinką, bet latviškų pieno produktų eksportą dar padidinti iki trijų kartų. Beje, Rusija ir Kinija yra daugiausia pieno produktų importuojančios valstybės pasaulyje.
Nors Kinija taiko itin griežtus kokybės reikalavimus į šalį įvežamiems pieno produktams, latviai tikisi šią kliūtį nesunkiai įveikti. Patekti į Kinijos rinką svajoja dar bent trys Latvijos pieno perdirbimo įmonės, tad „Bright Food Group“ netrukus pradės patikrinimą ir jose.
„Bright Food Group“ įmonė yra viena didžiausių Kinijos pieno perdirbimo kompanijų. 2012 m. jos pelnas siekė 13 mlrd. eurų.
Nekilnojamojo turto kainos nepakito
Euras Latvijoje atšventė vienų metų sukaktį. Prieš įvedant šią valiutą, labiausiai nuogąstauta dėl jos galimos įtakos šalies nekilnojamojo turto rinkai. Tačiau, pasak specialistų, nekilnojamojo turto kainos, įvedus eurą, nei labai padidėjo, nei sumažėjo.
Dar gerokai prieš įvedant eurą, su juo buvo susieta šalies nacionalinė valiuta latas. Nuo 2005 m. visi nekilnojamojo turto sandoriai vyko būtent šia valiuta, tad didelių sukrėtimų nekilnojamojo turto rinkoje, įvedus eurą, pavyko išvengti. Standartiniame sovietinės statybos name esantis dviejų kambarių butas šiuo metu kainuoja maždaug 750 eurų už vieną kvadratinį metrą.
Tiesa, nekilnojamojo turto kainai nedidelės įtakos turėjo prieš penkerius metus priimtas įstatymas, leidžiantis užsieniečiams už investicijas Latvijoje gauti oficialų leidimą tam tikrą laikotarpį gyventi šioje šalyje. Todėl daugelis užsieniečių, ypač Rusijos piliečiai, ėmė masiškai pirkti butus Latvijoje. Bandant pristabdyti Rusijos piniguočių antplūdį į šalį, pernai minimali 150 tūkst. eurų suma buvo padidinta iki 250 tūkst. eurų – tiek privalo sumokėti asmuo, norintis apsigyventi Latvijoje.
Perpus sumažėjo turistų iš Rusijos
Dar visai neseniai per Kalėdas bei Naujuosius metus Latviją užplūsdavo tūkstančiai Rusijos turistų. Ypač daug jų atvykdavo į Rygą bei Jūrmalą. Jie turėdavo dar prieš gerą pusmetį užsisakyti vietas viešbučiuose.
Tačiau šiais metais rusų turistų Latvijoje sumažėjo daugiau kaip per pusę. Pasak turizmo verslo atstovų, tai susiję su dviem veiksniais. Pirmiausia, dėl prastėjančios ekonominės padėties Rusijoje blogėja ir jos gyventojų finansinė padėtis, todėl daug mažiau jų keliauja.
Be to, turistų srautui iš Rusijos nemažos įtakos turėjo ir sudėtinga politinė padėtis visame pasaulyje. Labai abejojama, ar Rusijos turistų padaugės ir prasidėjus naujam turizmo sezonui.
