Arčiausiai su Baltarusija esančiose šalies savivaldybėse – Trakų, Šalčininkų, Druskininkų, Lazdijų, Alytaus rajonų – turės būti sunaikinti absoliučiai visi šernai, kitoje Lietuvos dalyje – 90 proc. jų populiacijos. Už sumedžiotą šerną žadama skirti iki 250 litų kompensaciją.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Petras Narbutas neslėpė, kad medžiotojai į šernus taikysis skaudama širdimi.
„Medžiotojų būreliai, jų rajone yra 30, iš valstybės nuomoja medžioklės plotus, daug metų savo lėšomis didino šernų populiaciją. Kai kurie būreliai netgi laikėsi taisyklės nešaudyti į šernų pateles.
Ko verti plotai, jeigu juose nėra ką medžioti? Šernai buvo pagrindiniai medžiojami žvėrys. Todėl, nors bus mokamos kompensacijos, medžiotojai nėra suinteresuoti naikinti šernų. Žinoma, šiuo atveju mes negalim žiūrėti tik iš savo varpinės. Jeigu liepė – naikinsime“, – kalbėjo skyriaus pirmininkas.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas teigia, kad jam suprantamas medžiotojų nenoras taikytis į šernus, tačiau kito pasirinkimo nėra. Aplinkosaugininkai akyliau stebės medžiotojus ir sustiprins kovą su brakonieriais.
Regionų aplinkos apsaugos departamentams duota užduotis užtikrinti, kad jų aptarnaujamoje teritorijoje visą parą budėtų inspektorių ekipažas. Jis, gavęs signalą apie galimą nelegalią medžioklę ar kitus su ja susijusius incidentus, kuo skubiau turės nuvykti į įvykio vietą.
Planuojama paskelbti visą parą veikiantį telefoną, kuriuo gyventojai galėtų pranešti apie nelegalią medžioklę. Operatorius į mišką pasiųs arčiausiai esantį budintį ekipažą. Aplinkosaugininkai yra įsidiegę vadinamąją pozicionavimo sistemą, leidžiančią nustatyti ekipažų buvimo koordinates.
Reidus organizuosiantys aplinkosaugininkai bendradarbiaus su Panevėžio miškų urėdijos, Valstybinės miškų priežiūros tarnybos darbuotojais.
Kompensacijos tik nuo metų vidurio?
Aplinkosaugininkai ir medžiotojai sunkiai įsivaizduoja, kaip reikės suskaičiuoti ir palikti 10 procentų šernų. Pasak jų, niekas negali pasakyti, kiek šernų yra Panevėžio rajono miškuose, nes jie – migruojantys gyvūnai.
P. Narbuto teigimu, gautas leidimas iki balandžio 1 dienos medžioti šernus tyliuoju varymu. Taigi medžiotojai galės varyti šernus nekeldami triukšmo ir nenaudodami šunų. Medžioklės su varovais baigėsi praėjusį savaitgalį.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriaus duomenimis, per savaitę visi medžiotojų būreliai sumedžioja nuo 50 iki 70 šernų. P. Narbutas negalėjo pasakyti, kiek dabar šernų teks pakloti ir kada medžiotojai kils į didįjį kryžiaus žygį prieš savo keturkojus globotinius.
Medžiotojai laukia, kol bus patvirtinta mokėjimo už nušautą šerną tvarka. Trečiadienį paaiškėjo, kad nušauti šernai bus skaičiuojami nuo vasario 7 dienos, o kompensacijos pradėtos mokėti nuo metų vidurio, liepos mėnesio, nes dabar tam nėra pinigų.
Manoma, kad bus išnaikinta apie 20 tūkst. šernų, o kompensacijoms prireiks apie 6 mln. litų.
Finansines skatinimo priemones turės administruoti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas V. Jakštas sako, kad išnaikinus šernus veikiausiai bus peržiūrimi ir medžiotojų nuomojamų medžioklės plotų nuomos įkainiai.
Beje, ne visa Lietuva patenka į medžioklės plotus. Kai kuriose teritorijose draudžiama medžioti arba ten medžioklė vyksta kitais principais (komercinės medžioklės plotai, mokomosios medžioklės plotai, kai kurios saugomos teritorijos).
Generalinei miškų urėdijai ir Saugomų teritorijų tarnybai pavesta užtikrinti, kad populiacijos reguliavimo plane numatyti šernų medžioklės limitai būtų įgyvendinti ir ne medžioklės plotuose.
Prevencijos tikslais Panevėžio miesto ir rajono medžiotojai negalės važiuoti šaudyti šernų į Dzūkiją, taip pat negalės dalyvauti ten vykstančiose medžioklėse kaip varovai.
Mėsą galės greičiau suvalgyti
Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Valdemaro Kontauto teigimu, medžiotojams nurodyta griežtai laikytis veterinarinių reikalavimų. Kiekvieno sumedžioto šerno mėsos mėginiai privalo būti atiduoti ištirti. Medžiotojai privalo pasirūpinti skerdienos atliekomis, naudoti tinkamas dezinfekuojamąsias priemones.
Kaip laikomasi šių reikalavimų ir medžioklės taisyklių, tikrins aplinkosaugininkai.
Iki šiol Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sumedžiotų šernų tyrimą atlikdavo per kelias dienas. Dabar planuojama tai padaryti per parą.
Medžiotojams šerno skerdieną leidžiama išsidalinti, tačiau vartoti maistui – tik gavus patvirtinimą, kad ji neužkrėsta. Jeigu mėsa užkrėsta, medžiotojai ją privalės pristatyti VMVT.
Nebemaitina kiauliena
Afrikinį kiaulių marą platina ne tik šernai, bet ir žmonės. Žmogus platinti ligą, jei sušeria kiaulėms užkrėsto maisto likučius, be to, užkratą jis gali atnešti į fermą iš miško.
„Idavang“ grupė, valdanti didžiausią Panevėžio rajone kiaulių kompleksą „Pasodėlė“, esantį Krekenavos seniūnijoje, kuriame kriuksi 3300 paršavedžių, 30 kuilių, 750 kiaulaičių, 20 tūkstančių paršelių ir 25 tūkstančiai bekonų, šiame ir kituose savo kiaulių ūkiuose sugriežtino patekimą į fermas, ypatingą dėmesį skiria naujoms saugos priemonėms.
Kaip sakė „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius, darbuotojai ir įmonės svečiai, pastarąsias 48 valandas lankęsi kituose kiaulių ūkiuose ar buvę šalia laukinių šernų ar kiaulių, nėra įleidžiami į fermą. Darbuotojai negali laikyti kiaulių namų ūkiuose, dalyvauti medžioklėse.
Prieš patenkant į fermos ūkinius pastatus, būtina nusiprausti tam skirtose patalpose ir persirengti specialiais drabužiais, dezinfekuoti rankas. Kad būtų išvengta sąlyčio su aplinka, iš administracinio į ūkinį pastatą galima patekti tik pro specialų koridorių.
Kiaulėms krauti naudojamos trijų dalių rampos. Tokiu atveju nėra jokio sąlyčio tarp išorėje esančių vairuotojų ir fermos vidaus darbuotojų.
Sustiprinus saugos priemones, į ūkius uždrausta įsinešti bet kokio maisto. Darbuotojai maitinami bendrovės tiekiamu maistu, kurio sudėtyje nėra kiaulienos.
2009 metais „Pasodėlėje“ buvo kilęs klasikinio kiaulių maro protrūkis. Tuomet teko utilizuoti 450 kiaulių. Keletą mėnesių Rusijos rinka buvo uždaryta visai Lietuvai, o Panevėžio regionui – dar ilgiau.
Beje, Rusijoje kiaulės skiepijamos nuo klasikinio kiaulių maro, Europos Sąjungos šalyse to nedaroma.
Daugelis „Pasodėlės“ užaugintų kiaulių dabar lieka Lietuvoje, dalis eksportuojama – daugiausia į Lenkiją.
Pasak direktoriaus, afrikinio kiaulių maro grėsmė kol kas neriboja komercinės kiaulių augintojų veiklos.
Žlugtų visas gyvulininkystės sektorius
Žinomas Panevėžio rajone ūkininkas Arūnas Čimolonskas taip pat ėmėsi papildomų saugumo priemonių ūkyje, kuriame laiko apie 4 tūkstančius kiaulių. Ūkininkas įsigijo stipresnės koncentracijos dezinfekuojamųjų priemonių, kontroliuoja, kad į kompleksą nepatektų valkataujančių kačių ir šunų.
Kelių po vieną dvi kiaules namuose auginančių darbuotojų paprašyta jas paskersti. Darbuotojų ūkininkas taip pat prašė nevaikščioti po mišką, nedalyvauti medžioklėse, nors tarp jų ir nėra priklausančių medžiotojų būreliams.
Daugiau kaip 20 metų gyvulininkyste užsiimantis A. Čimolonskas bijo net galvoti, kas būtų, jeigu šalyje kiltų afrikinio kiaulių maro protrūkis.
„Tektų sunaikinti viską, ką sukūriau per tuos metus, vietoj fermų liktų ariamas laukas, žmonės netektų darbo, o aš bankrutuočiau“, – sakė dar ir šarolė veislės galvijus auginantis ūkininkas.
Specialistai teigia, kad gyventojai nesuvokia afrikinio kiaulių maro keliamo pavojaus masto.
Pasak jų, jeigu užkratas pateks į fermas, Lietuva nebegalės eksportuoti ne tik kiaulienos, bet ir jautienos, paukštienos, avienos. Bus užsidarytos ir grūdų, ir pašarų eksporto rinkos.
