„Grabupėlių“ generalinis direktorius Aleksas Skablauskas mano, jog bendrovė vis dėlto nebankrutuos, kad kaip nors pavyks išsikapstyti. Mat pagrindinė tokio nepasisekusio verslo priežastis, pasak A. Skablausko, yra du tris kartus praėjusį rudenį išaugusios pagrindinio kiaulių pašaro – grūdų – kainos. „Mūsų ateitis labai priklausys nuo šių metų derliaus grūdų kainų”, - teigia bendrovės vadovas.

Modernus mėsos gaminių cechas parduotas pusvelčiui

Prie įmonės žlugdymo prisidėjo ir… modernus mėsos perdirbimo cechas, kurio statyba kainavo apie 12 mln. Lt.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą mūsų šalies mėsos perdirbimo įmonėms buvo nustatyti griežtesni sanitarijos ir higienos reikalavimai. Tuo laiku „Grabupėlių“ pelnas per metus siekdavo iki 2 mln. Lt, todėl nebuvo jokių problemų pasistatyti naują, didesnį, šiuolaikišką mėsos perdirbimo cechą.
2003 m. birželio 23 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ir UAB „Grabupėliai“ pasirašė paramos sutartį. NMA įsipareigojo paramos gavėjui kompensuoti 4 mln. 593 tūkst. 169 Lt investicinių išlaidų mėsos perdirbimo cechui įrengti.

Cecho statybos ir įrengimų montavimo darbai turėjo būti baigti 2004-ųjų pabaigoje.

Tų pačių metų vasarą „ŪP“ išspausdintame straipsnyje „Grabupėliai“ pajėgs perdirbti visas užaugintas kiaules” rašėme, kad senajame ceche perdirbama tik apie trečdalį kiaulių. Iki tol likusios būdavo parduodamos kitiems mėsos perdirbėjams. O kiaulių „Grabupėliuose“ auginama ne taip jau ir mažai – kasmet realizuojama daugiau nei po 30 tūkst. riestasnukių. Tuomet A. Skablauskas džiaugėsi ir tuo, kad bus sukurta ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų.

Iš pradžių mėsos perdirbimo cechas dirbo pelningai, bet po kelerių metų jo veiklos nuostoliai jau buvo po 100-200 tūkst. Lt per mėnesį. Taip atsitiko todėl, kad už nupenėtą kiaulę pradėta mokėti daugiau nei už perdirbtą. Teko susitaikyti su tokia situacija, nes NMA buvo įpareigojusi bendrovę mėsos perdirbimą ceche vykdyti ne mažiau kaip penkerius metus. Ir tik šių metų pradžioje mėsos cechas buvo parduotas už… 3 mln. Lt. Bet tų pinigų bendrovės vadovai taip ir nematė – juos iškart „priglaudė“ bankas, pasiimdamas dalį „Grabupėliams“ suteiktų kreditų.

Dar būtų galima parduoti ceche veikusius mėsos perdirbimo įrenginius, bet kažin ar kas nors juos pirks ir kiek temokės….

Po kelis mėnesius vėluoja išmokėti atlyginimus

Praėjusių metų rudenį bendrovei ėmė stigti lėšų atlyginimams mokėti. Taip atsitiko todėl, kad daugiau nei du kartus padidėjo grūdų kainos, o kiaulienos ir jos gaminių kainos liko panašios į buvusias. Pasekmės liūdnos – dėl šios priežasties darbuotojams, kurių yra beveik 100, po kelis mėnesius pradėjo vėluoti atlyginimai.

Dalį atlyginimų – apie 100 tūkst. Lt – prieš šv. Velykas vis dėlto pavyko išmokėti. Deja, bendrovė savo dirbantiesiems dar yra skolinga ne vieną šimtą tūkstančių.

Apie galimą bankrotą nei A. Skablauskas, nei UAB „Grabupėliai“ valdybos pirmininkas Algirdas Balčytis (beje, buvęs Šilutės r. meras) nė galvoti nenori, mat jiedu valdo 96 proc. bendrovės akcijų.

Situacija „Grabupėliuose“ išlieka liūdnoka

Anądien Šilutės r. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Valdas Šimėnas „Grabupėlių“ fermose atliko tikslinį patikrinimą dėl visaverčio gyvūnų šėrimo, jų laikymo, gerovės. Taip pat nustatyta, kiek bendrovė per penkis šių metų mėnesius sunaudojo pašarų.

„Galiu pasakyti galutinę išvadą – nėra ten tokios tragiškos padėties, bet ji nėra ir gera, nes trūksta visaverčio šėrimo, kiaulės negauna reikiamo kiekio pašarų“, - „ŪP“ sakė V. Šimėnas.
Šilutės r. VMVT viršininkas Edmundas Ciparis patikslino, kad yra tenkinami tik kiaulių fiziologiniai poreikiai, bet priesvorio nėra. Gyvūnų gerovę kontroliuojantis vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Vytautas Mockus sakė pažeidimų dėl gyvūnų gerovės nenustatęs. Ir vis dėlto dėl prasto šėrimo yra pažeistos gyvūnų laikymo sąlygos, todėl surašytas ATPK protokolas.

Yra padidėjęs paršelių ir kiaulių kritimas. Jei pernai sausio-gegužės mėnesiais krito 6,2 proc., tai šiais metais – jau 11,6 proc. Vadinasi, šiemet krito kas dešimta kiaulė ar paršelis. V. Šimėno manymu, taip atsitiko ne tik dėl prastesnio šėrimo. Praėjusiais metais, pastebėjus, kad kuris nors paršelis neauga, jis būdavo paskerdžiamas, o dabar skerdyklos nebėra (parduotas mėsos perdirbimo cechas). Be to, šiemet yra labiau padidėjęs paršelių po atjunkymo kritimas, nes jiems nepakanka pašarų.

„Dar kiaulių gyvybę padeda palaikyti išrūgos, kurių jos gauna kartu su savos gamybos pašarais ir papildais“, - pastebėjo E. Ciparis.

Šilutės r. VMVT viršininkas „ŪP“ taip pat sakė, kad šiandien jau nebėra ką realizuoti – visos kiaulės, tinkamos skersti, yra parduotos. Užburtas ratas – kad būtų galima iš likusių kiaulių gauti priesvorį, nebepakanka lėšų pašarams įsigyti. V. Šimėnas teigė, kad pastaruoju metu kiaulės šeriamos kasdien, bet pašaro gauna gerokai mažiau, pvz., jeigu reikia 2 kg miltų, tai gauna mažiau nei 1 kg ar net 0,5 kg. Buvo apsvarstytos ir kitos šėrimo galimybės. Dabar, vasarą, kiaulėms į pašarą būtų galima dėti ir žolės, bet tam nėra techninių galimybių – pašarai po fermas išdalijami vamzdžiais. Reikėtų smulkintuvo, bet juk ir šis nepigiai kainuoja.

Bet viena bėda – ne bėda. Penktadienį pasiekė žinia, kad Rietavo utilizacijos įmonėje laikinai utilizuoti nebebus priimamos gyvūnų gaišenos, nes į Rietavą vežamos elektra užmuštos kiaulių maru sirgusios kiaulės iš Jonavos rajono. Taip pasielgta dėl to, kad nebūtų kontakto su iš kitų vietovių nugaišusius gyvulius atvežusiomis transporto priemonėmis. Tai kur dabar reikės dėti „Grabupėlių“ fermose kritusias kiaules?

E. Cipario manymu, Lietuvoje bankrotą gali patirti ir daugiau kiaules auginančių bendrovių, nes grūdų kainos yra išaugusios dvigubai, o kiaulių pardavimo kaina išliko ta pati.