Eksporto draudimas - gal savaitei
"Ar greitai bus atšauktas draudimas eksportuoti lietuvišką kiaulieną, priklausys nuo tyrimų rezultatų. Tyrėjams išsiaiškinus priežastį, dėl kurios Panevėžio rajone esančioje kiaulių fermoje kilo maras, bei nustačius, ar kitos šalies kiaulių fermos, ypač esančios aplink ligos židinį, yra "švarios", per savaitę būtų galima eksporto draudimą atšaukti. Nustačius, jog danų kiaulidėje Krekenavoje kiaulės serga maru, buvo informuota Europos Komisija ir, kaip reikalaujama ES, atlikti tolesni veiksmai pagal bendrus reikalavimus", - kalbėjo ji.
N.Maksimavičienės nuomone, jeigu eksporto sustabdymo laikotarpis neužsitęs ilgai, kiaulių augintojai didesnių nuostolių neturėtų patirti. Tačiau ji pripažino, kad ūkininkai turės sunkumų dėl anksčiau pasirašytų sutarčių su kiaulienos supirkėjais - dažno jų, besiverčiančių eksportu, veikla sustos. Bet neparduotą užsienio šalims kiaulieną Lietuvos ūkininkai, jos nuomone, galės parduoti savo krašto perdirbėjams.
"Šiuo metu, net ir vykstant tyrimui, nei prekyba kiauliena, nei jos perdirbimas šalies viduje nėra sustabdytas, nes sergančios maru kiaulės jokios įtakos žmogaus sveikatai neturi", - pabrėžė ji.
Augintojai žalos nebijo
Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas LŽ tikino, kad didesnę neigiamą įtaką verslui dėl kiaulių maro pajus tik tie jų augintojai, kurių ūkiai patenka į 10 kilometrų spindulį aplink nustatytą ligos židinį. Bet tai esą daugiausia smulkūs ūkininkai, kurie, asociacijos vadovo nuomone, didelės reikšmės bendrai šio verslo apimčiai neturi.
"Kadangi tame rajone yra vos keli nedideli kiaulių ūkiai, tai didelių veiklos sustabdymų, suvaržymų ar nuostolių neturėtų būti. Didžiausia problema - eksporto sustabdymas, tačiau jis neturėtų ilgai trukti. Kitiems kiaulių augintojams, nutolusiems nuo židinio, maras visai neturės jokios įtakos, nebent tyrimo metu pasitvirtintų didelis jo išplitimas. Tačiau jau šią savaitę turėtų paaiškėti išplitimo mastas", - vylėsi A.Baravykas.
Pasak jo, šiemet iš Lietuvos jau eksportuota per 2 tūkst. kiaulių.
Žemės ūkio rūmų Gyvulininkystės skyriaus specialistė Vilma Eimutienė LŽ taip pat tikino, kad kiaulių maras augintojams labai didelės įtakos neturės, mat neparduotas į užsienį kiaules jie esą galėsią parduoti mūsų šalies perdirbėjams, kurie šias neva nupirksią "su džiaugsmu".
"Kol specialistai įvertins maro paplitimą, rizikos laipsnį, praeis laiko, kuris kiek sutrikdys gamybos ciklą, todėl tai gali turėti šiek tiek įtakos ir kiaulienos gamybai, ir jos patekimui į rinką. Tačiau rimtesnių problemų kilti neturėtų", - konstatavo ji.
Pasiruošę skersti patys
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos valdybos pirmininkas Augenijaus Gudžiūnas LŽ aiškino, kad kasmet šalyje "suvalgoma" per 2 mln. kiaulių, o mūsų ūkininkai esą užaugina jų mažiau nei milijoną, iš kurių daugiau nei pusė eksportuojamos.
Jis sakė, kad šalies skerdyklos lietuviškų kiaulių paskerdžia tik apie 400 tūkst., o yra pajėgios paskersti per 2 milijonus. "Lietuviška kiaulė yra brangesnė vidutiniškai apie 20 proc. nei europietiška, importinė. Be to, kaip žinia, Lietuvoje kiaules augina iš esmės viena daniško kapitalo įmonė, kuri valdo daugiau nei 60 proc. kiaulienos rinkos. Prireikus užaugintas kiaules skersti Lietuvoje, mes jas visas be jokių problemų paskersime. Mūsų galimybės 3 kartus didesnės nei dabar reikia Lietuvai. Suprantama, kiaules supirktume europietiškomis kainomis", - pabrėžė jis neslėpdamas, kad dabar esančios aukštos kiaulienos supirkimo kainos gali staigiai kristi.
A.Gudžiūno nuomone, nėra ko baimintis, kad gyventojai dėl maro židinio nepirks kiaulienos, mat, anot jo, tokios ligų "bangos" kaip kiaulių ir paukščių gripas praslinko, o žmonės toliau perka ir valgo visokią mėsą. "Ateina nerimo banga, nuvilnija ir nieko neatsitinka. "Manau ir šį kartą taip bus, nes kiaulių maras net nepavojingas žmonių sveikatai, palyginti su buvusiais ankstesniais virusais", - samprotavo jis.
