Pirmasis pasidžiaugė Arvydas Šmigelskis, kartu su sūnumi dirbantis apie 1500 ha.
„Didžiąją dalį javų nukūliau jau prieš savaitę, buvo likę tik vasariniai rapsai, kuriuos imti baigiau savaitgalį. Turėdamas keletą dienų atokvėpio tris ūkio kombainus buvau išleidęs į talką Šėton, nes ten per javapjūtę piktadariai sudegino beveik visą danams priklausančios žemės ūkio bendrovės techniką“, - priminė A. Šmigelskis.
Šiųmečiai ūkininko laukų derlingumo bendri rezultatai nėra itin įspūdingi, kokius deklaruoja kai kurie kiti šio krašto žemdirbiai, tačiau – nenuviliantys. Keleriškėse ūkininkaujantys Šmigelskiai iš ha žieminių kviečių gavo po 7 t, vasarinių kviečių bei miežių – maždaug po 6, o vasarinių rapsų laukuose derlingumas siekė po 2,7 t/ha.
Javapjūtę jau baigė ir Gudžiūnų seniūnijos Vikaičių kaimo ūkininkas Vaidotas Žičius. Paskutinius nukūlė vasarinius kviečius ir apie 20 ha pupų. „Nuėmiau ir žieminius rapsus, iš ha kuldamas per 4 tonas, sudorojau žieminius kviečius, iš ha biro apie 8 tonas. Orai buvo palankūs, tačiau vėliau dangus prakiuro ir ėmė stabdyti kūlimo darbus“, - kalbėjo 850 ha žemės dirbantis V. Žičius.
Laimė, ūkininkas turi savo džiovyklą, kuri nors ir nėra pati galingiausia, tačiau per parą išdžiovina apie 150 t grūdų. „Jei džiovykla būtų galingesnė, javapjūtę būčiau užbaigęs dar anksčiau, tačiau šlapius grūdus džiovinti, kad ir savo jėgomis, yra labai brangu. Žinant, kad bazinis grūdų drėgnumas yra 14 proc. man džiovinti apsimoka nuo 18-19 proc. Jei laukuose grūdai drėgnesni, jų nekuliu ir aš“, - sakė Vikaičių ūkininkas, užsimindamas, kad per užsitęsusias liūtis būtų tekę kulti nepaisant, kokio drėgnumo tie grūdai bebūtų.
Beje, grūdų džiovyklų turėjimas arba neturėjimas – pagrindinis šiųmetės javapjūtės veiksnys. Jei stambieji ūkininkai su savo džiovyklomis jau vienas po kito baigia javapjūtę, tai smulkieji vis dar vargsta, bandydami laukuose pagauti sausesnį grūdą ir taip padidinti savo pajamas.
