Kas tai – Europinio dydžio vienetas?

 (30)
Daugelis žemdirbių, žinodami, kad jų valdos įvertinamos Europinio dydžio vienetais, nori sužinoti, kaip tai daroma. Valdos ekonominio dydžio skaičiavimai atliekami remiantis Europos komisijos sprendimais, nustatančiais bendrijos žemės ūkio valdų tipologiją. 2007 metų lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto Europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodika. Šiuo metu Europinio dydžio vienetas – 1200 eurų arba 4143,36 Lt.
Laukai
© K.Šatūno nuotr.

Atskiros valdos ekonominis dydis, išreikštas Europinio dydžio vienetais, apskaičiuojamas remiantis valdų duomenimis apie deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir laikomus gyvulius. Šie duomenys gaunami iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro valdomų registrų. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atsakingas už valdos ekonominio dydžio, išreikšto Europinio dydžio vienetais, nustatymą ir pateikimą savivaldybėms. Valdų ekonominio dydžio nustatymo metodikos pirmame priede pateikti atskirų augalininkystės kultūrų ir gyvulių standartinis gamybinis pelnas. Standartinis gamybinis pelnas – tai skirtumas tarp produkcijos vertės, gautos per metus iš vieno pasėlių hektaro ar gyvulio (čia pridedamos tiesioginės ir kompensacinės išmokos mažiau palankioms vietovėms) ir produkcijai pagaminti reikalingų, tiesiogiai su gamyba susijusių išlaidų. Tai pirktos ir ūkyje sukauptos sėklos, sodinukai, trąšos, pašarai, augalų apsaugos priemonės, vaistai, veterinarijos paslaugos, gyvulių sėklinimo ir kitos išlaidos.

Žemės ūkio valdos bendrasis standartinis gamybinis pelnas apskaičiuojamas dauginant atitinkamos augalininkystės kultūros ar gyvulio nustatytą standartinį gamybinį pelną iš auginamų augalų pasėlių plotų ir kiekvienos rūšies gyvūnų skaičiaus. Viską susumavus gaunamas valdos bendrasis standartinis gamybinis pelnas, išreikštas litais. Šį pelną padaliję iš 1200 eurų arba 4143,36 Lt gausime koeficientą, kuris ir parodo valdos ekonominį dydį, išreikštą Europinio dydžio vienetu.

Pavyzdžiui, valdoje deklaruota 5 ha kviečių, 2 ha rugių, 7 ha miežių. Laikomos 5 melžiamos karvės. Paskaičiuosime šios valdos bendrąjį standartinį gamybinį pelną, remdamiesi nustatytais žemės ūkio produkcijos rūšių standartiniais gamybiniais pelnais. 5 ha kviečių dauginame iš 939 Lt. Turime 4695 Lt. 2 ha rugių dauginame iš 552 Lt. Turime 1104 Lt. 7 ha miežių padauginame iš 739 Lt. Turime 5173 Lt. Ūkininkas dar turi 5 melžiamas karves, kurioms irgi paskaičiuojame standartinį gamybinį pelną. 5 dauginame 1506 Lt. Gauname 7530 Lt. Susumuojame šios valdos standartinius pelnus ir gauname bendrąjį standartinį gamybinį pelną – 18502 Lt. Jį padaliję iš vieno Europinio dydžio vieneto – 1200 eurų arba 4143,36 Lt, – gauname 4,47. Taigi šios valdos ekonominis dydis, išreikštas Europinio dydžio vienetais, yra 4,47.

Šie skaičiavimai atliekami, remiantis valdų duomenimis. Todėl svarbu kad jie būtų tikslūs. Patikslinti šiuos duomenis valdų savininkai gali VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre arba kreipdamiesi į savo seniūnijose dirbančius specialistus, kurie tvarko valdų registrą.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Ką žmonės veikia kaimo turizmo sodybose, kai nėra tikros žiemos su sniegu? (12)

Jei žiema asocijuojasi su sniegu ir šalčiu, tai panašu, kad iki pavasario jos galite nebesulaukti, sako klimatologas Justinas Kilpys.

Kaip baigiantis žiemai nusipirkti kokybiškų bulvių ir kaip jas laikyti (6)

Artėjant pavasariui, pamažu baigiasi ramybės periodas ir bulvės, kaip ir gyvas sutvėrimas, lyg pradeda busti, tad, norint nusipirkti kokybiškų bulvių, parduotuvėje teks sugaišti daugiau laiko, LRT RADIJUI sako Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto profesorė Elvyra Jarienė.

Lietuviškos morkos – ant turkų stalų? (5)

Kas žino, gal jau netrukus Turkijos šeimininkės į tradicinį ėrienos troškinį dės ir lietuviškų morkų arba svogūnų. Statistikos duomenimis, morkų pernai daugiausiai eksportuota į kaimynines šalis – Baltarusiją, Latviją, kiek mažiau į Rusiją, Čekiją, Portugaliją, Estiją. Dabar jomis domisi ir ukrainiečiai. Vaisiais ir daržovėmis prekiaujantys verslininkai žvalgosi rinkų ir Turkijoje.

Gimtinės išsiilgusi lietuvė į kaimą parviliojo vyrą iš Australijos (167)

„Kad ir kur bebūtum, sava šalis vis tiek traukia grįžti atgal“, - įsitikinusi beveik dvidešimt metų kartu su vyru Australijoje pragyvenusi lietuvaitė Vaida Peteraitis.

Pasirašomas istorinis susitarimas dėl žemės ūkio subsidijų (3)

Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) priklausančios šalys susitarė panaikinti subsidijas, taikomas eksportuojamai žemės ūkio produkcijai. Išsivysčiusios šalys paramą nutrauks nedelsiant, o besivystančioms rinkoms šią teks panaikinti iki 2018 metų pabaigos. Apie tai praneša BBC.