Kas tai – Europinio dydžio vienetas?

 (30)
Daugelis žemdirbių, žinodami, kad jų valdos įvertinamos Europinio dydžio vienetais, nori sužinoti, kaip tai daroma. Valdos ekonominio dydžio skaičiavimai atliekami remiantis Europos komisijos sprendimais, nustatančiais bendrijos žemės ūkio valdų tipologiją. 2007 metų lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto Europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodika. Šiuo metu Europinio dydžio vienetas – 1200 eurų arba 4143,36 Lt.
Laukai
© K.Šatūno nuotr.

Atskiros valdos ekonominis dydis, išreikštas Europinio dydžio vienetais, apskaičiuojamas remiantis valdų duomenimis apie deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir laikomus gyvulius. Šie duomenys gaunami iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro valdomų registrų. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atsakingas už valdos ekonominio dydžio, išreikšto Europinio dydžio vienetais, nustatymą ir pateikimą savivaldybėms. Valdų ekonominio dydžio nustatymo metodikos pirmame priede pateikti atskirų augalininkystės kultūrų ir gyvulių standartinis gamybinis pelnas. Standartinis gamybinis pelnas – tai skirtumas tarp produkcijos vertės, gautos per metus iš vieno pasėlių hektaro ar gyvulio (čia pridedamos tiesioginės ir kompensacinės išmokos mažiau palankioms vietovėms) ir produkcijai pagaminti reikalingų, tiesiogiai su gamyba susijusių išlaidų. Tai pirktos ir ūkyje sukauptos sėklos, sodinukai, trąšos, pašarai, augalų apsaugos priemonės, vaistai, veterinarijos paslaugos, gyvulių sėklinimo ir kitos išlaidos.

Žemės ūkio valdos bendrasis standartinis gamybinis pelnas apskaičiuojamas dauginant atitinkamos augalininkystės kultūros ar gyvulio nustatytą standartinį gamybinį pelną iš auginamų augalų pasėlių plotų ir kiekvienos rūšies gyvūnų skaičiaus. Viską susumavus gaunamas valdos bendrasis standartinis gamybinis pelnas, išreikštas litais. Šį pelną padaliję iš 1200 eurų arba 4143,36 Lt gausime koeficientą, kuris ir parodo valdos ekonominį dydį, išreikštą Europinio dydžio vienetu.

Pavyzdžiui, valdoje deklaruota 5 ha kviečių, 2 ha rugių, 7 ha miežių. Laikomos 5 melžiamos karvės. Paskaičiuosime šios valdos bendrąjį standartinį gamybinį pelną, remdamiesi nustatytais žemės ūkio produkcijos rūšių standartiniais gamybiniais pelnais. 5 ha kviečių dauginame iš 939 Lt. Turime 4695 Lt. 2 ha rugių dauginame iš 552 Lt. Turime 1104 Lt. 7 ha miežių padauginame iš 739 Lt. Turime 5173 Lt. Ūkininkas dar turi 5 melžiamas karves, kurioms irgi paskaičiuojame standartinį gamybinį pelną. 5 dauginame 1506 Lt. Gauname 7530 Lt. Susumuojame šios valdos standartinius pelnus ir gauname bendrąjį standartinį gamybinį pelną – 18502 Lt. Jį padaliję iš vieno Europinio dydžio vieneto – 1200 eurų arba 4143,36 Lt, – gauname 4,47. Taigi šios valdos ekonominis dydis, išreikštas Europinio dydžio vienetais, yra 4,47.

Šie skaičiavimai atliekami, remiantis valdų duomenimis. Todėl svarbu kad jie būtų tikslūs. Patikslinti šiuos duomenis valdų savininkai gali VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre arba kreipdamiesi į savo seniūnijose dirbančius specialistus, kurie tvarko valdų registrą.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Lietuvos metų ūkininke paskelbta Vaidutė Stankevičienė (14)

Rugpjūčio 27 dieną Žemės ūkio rūmuose pirmą kartą paskelbta Lietuvos metų ūkininkė. Žurnalo „Veidas“ ir Žemės ūkio rūmų organizuotuose rinkimuose geriausia šalies ūkininkė pripažinta karvių ūkio savininkė Vaidutė Stankevičienė iš Biržų rajono Parovėjos kaimo.

Sausra rodo savo nagus: kainos tikrai išaugs (116)

Sausra jau rodo savo nagus – nuseko upės, dėl padidėjusio gaisringumo uždrausta lankytis miškuose, daržams nepaprastai trūksta lietaus. Prognozuojama, kad daržovių derlius bus mažesnis, o kainos gali išaugti.

Dėl miško gėrybių derliaus stveriasi už galvų (32)

Lietuvos miškuose uogų ir grybų sezonas labai liūdnas, teigia Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius. „Jei lietūs gerai pamerks mūsų žemę, galbūt rudeninių grybų ir galima tikėtis, tačiau tos viltys kasdien tirpsta“, – portalui LRT.lt kalba V. Varanavičius.

V. Baltraitienė: prekybininkai nesutinka riboti antkainio (47)

Šalies prekybininkai nesutinka pasirašyti memorandumo su valdžia, pieno perdirbėjais bei gamintojais, kuriame be kitų nuostatų būtų numatomas antkainio ribojimas, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

D.Grybauskaitė abejoja, kad pienininkai gaus 50 mln. eurų (74)

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė abejoja, kad Lietuva iš Europos Komisijos gaus dešimčių milijonų eurų paramą sunkumų kamuojamiems pieno gamintojams. Anot jos, tam tikros paramos galima tikėtis, tačiau ne tokios didelės.