Kas tai – Europinio dydžio vienetas?

 (30)
Daugelis žemdirbių, žinodami, kad jų valdos įvertinamos Europinio dydžio vienetais, nori sužinoti, kaip tai daroma. Valdos ekonominio dydžio skaičiavimai atliekami remiantis Europos komisijos sprendimais, nustatančiais bendrijos žemės ūkio valdų tipologiją. 2007 metų lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto Europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodika. Šiuo metu Europinio dydžio vienetas – 1200 eurų arba 4143,36 Lt.
Laukai
Foto: K.Šatūno nuotr.

Atskiros valdos ekonominis dydis, išreikštas Europinio dydžio vienetais, apskaičiuojamas remiantis valdų duomenimis apie deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir laikomus gyvulius. Šie duomenys gaunami iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro valdomų registrų. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atsakingas už valdos ekonominio dydžio, išreikšto Europinio dydžio vienetais, nustatymą ir pateikimą savivaldybėms. Valdų ekonominio dydžio nustatymo metodikos pirmame priede pateikti atskirų augalininkystės kultūrų ir gyvulių standartinis gamybinis pelnas. Standartinis gamybinis pelnas – tai skirtumas tarp produkcijos vertės, gautos per metus iš vieno pasėlių hektaro ar gyvulio (čia pridedamos tiesioginės ir kompensacinės išmokos mažiau palankioms vietovėms) ir produkcijai pagaminti reikalingų, tiesiogiai su gamyba susijusių išlaidų. Tai pirktos ir ūkyje sukauptos sėklos, sodinukai, trąšos, pašarai, augalų apsaugos priemonės, vaistai, veterinarijos paslaugos, gyvulių sėklinimo ir kitos išlaidos.

Žemės ūkio valdos bendrasis standartinis gamybinis pelnas apskaičiuojamas dauginant atitinkamos augalininkystės kultūros ar gyvulio nustatytą standartinį gamybinį pelną iš auginamų augalų pasėlių plotų ir kiekvienos rūšies gyvūnų skaičiaus. Viską susumavus gaunamas valdos bendrasis standartinis gamybinis pelnas, išreikštas litais. Šį pelną padaliję iš 1200 eurų arba 4143,36 Lt gausime koeficientą, kuris ir parodo valdos ekonominį dydį, išreikštą Europinio dydžio vienetu.

Pavyzdžiui, valdoje deklaruota 5 ha kviečių, 2 ha rugių, 7 ha miežių. Laikomos 5 melžiamos karvės. Paskaičiuosime šios valdos bendrąjį standartinį gamybinį pelną, remdamiesi nustatytais žemės ūkio produkcijos rūšių standartiniais gamybiniais pelnais. 5 ha kviečių dauginame iš 939 Lt. Turime 4695 Lt. 2 ha rugių dauginame iš 552 Lt. Turime 1104 Lt. 7 ha miežių padauginame iš 739 Lt. Turime 5173 Lt. Ūkininkas dar turi 5 melžiamas karves, kurioms irgi paskaičiuojame standartinį gamybinį pelną. 5 dauginame 1506 Lt. Gauname 7530 Lt. Susumuojame šios valdos standartinius pelnus ir gauname bendrąjį standartinį gamybinį pelną – 18502 Lt. Jį padaliję iš vieno Europinio dydžio vieneto – 1200 eurų arba 4143,36 Lt, – gauname 4,47. Taigi šios valdos ekonominis dydis, išreikštas Europinio dydžio vienetais, yra 4,47.

Šie skaičiavimai atliekami, remiantis valdų duomenimis. Todėl svarbu kad jie būtų tikslūs. Patikslinti šiuos duomenis valdų savininkai gali VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre arba kreipdamiesi į savo seniūnijose dirbančius specialistus, kurie tvarko valdų registrą.

Registruoti (0) Anonimiški (30)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Tikina, kad iš Lietuvos miškų galima išspausti 15 kartų daugiau (53)

Seime svarstomos Miškų įstatymo pataisos, kurios neleistų ūrėdijoms pardavinėti medienos tarpininkams, eksportuojantiems į užsienį. Nors pripažįstama, kad valstybinių miškų urėdijų pajamos sumažėtų, šalininkai tikina, kad būtų išspaudžiama 15 kartų daugiau pridėtinės vertės ir 30 kartų daugiau darbo vietų.

Ūkininkai – trokštamiausi darbdaviai (1)

Nors šalyje nedarbo lygis pastebimai mažėja, kaimo vietovėse įsidarbinti vis dar sunku, ypač tiems, kurie nori rasti darbą greta namų.

Naujoji Kaimo plėtros programa: paraiškų vertinimas balais (5)

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programai (KPP) įgyvendinti numatyta skirti 1,977 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. Siekiant užtikrinti efektyvų jų administravimą, naujojoje KPP numatyta nemažai svarbių pokyčių, o Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prioritetas – sąžiningas paramos gavėjas. Tarp svarbiausių pokyčių – pasikeitusi paraiškų vertinimo metodika.

ES nustojančios galioti pieno kvotos gąsdina ūkininkus

Po daugiau nei trijų dešimtmečių galiojimo Europos Sąjungoje (ES) nustoja galioti pieno kvotos. Smulkieji ūkininkai bijosi, kad iš tokio žingsnio pasipelnys tik stambiosios pienininkystės sektoriaus įmonės. Apie tai praneša BBC.

Ekologinis ūkis žirgininkei leido išsaugoti svajonę (2)

Ekologinis ūkis – garsios Utenos rajono žirgininkės, daugybės ristūnų žirgų varžybų nugalėtojos Viktorijos Jovarienės pragyvenimo šaltinis. Moteris pasakoja, kad karvių banda ne tik išmaitino jos šeimą, bet ir padėjo ūkyje išlaikyti jos dievinamus žirgus.