Kas tai – Europinio dydžio vienetas?

 (30)
Laukai
© K.Šatūno nuotr.

Daugelis žemdirbių, žinodami, kad jų valdos įvertinamos Europinio dydžio vienetais, nori sužinoti, kaip tai daroma. Valdos ekonominio dydžio skaičiavimai atliekami remiantis Europos komisijos sprendimais, nustatančiais bendrijos žemės ūkio valdų tipologiją. 2007 metų lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto Europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodika. Šiuo metu Europinio dydžio vienetas – 1200 eurų arba 4143,36 Lt.

Atskiros valdos ekonominis dydis, išreikštas Europinio dydžio vienetais, apskaičiuojamas remiantis valdų duomenimis apie deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir laikomus gyvulius. Šie duomenys gaunami iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro valdomų registrų. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atsakingas už valdos ekonominio dydžio, išreikšto Europinio dydžio vienetais, nustatymą ir pateikimą savivaldybėms. Valdų ekonominio dydžio nustatymo metodikos pirmame priede pateikti atskirų augalininkystės kultūrų ir gyvulių standartinis gamybinis pelnas. Standartinis gamybinis pelnas – tai skirtumas tarp produkcijos vertės, gautos per metus iš vieno pasėlių hektaro ar gyvulio (čia pridedamos tiesioginės ir kompensacinės išmokos mažiau palankioms vietovėms) ir produkcijai pagaminti reikalingų, tiesiogiai su gamyba susijusių išlaidų. Tai pirktos ir ūkyje sukauptos sėklos, sodinukai, trąšos, pašarai, augalų apsaugos priemonės, vaistai, veterinarijos paslaugos, gyvulių sėklinimo ir kitos išlaidos.

Žemės ūkio valdos bendrasis standartinis gamybinis pelnas apskaičiuojamas dauginant atitinkamos augalininkystės kultūros ar gyvulio nustatytą standartinį gamybinį pelną iš auginamų augalų pasėlių plotų ir kiekvienos rūšies gyvūnų skaičiaus. Viską susumavus gaunamas valdos bendrasis standartinis gamybinis pelnas, išreikštas litais. Šį pelną padaliję iš 1200 eurų arba 4143,36 Lt gausime koeficientą, kuris ir parodo valdos ekonominį dydį, išreikštą Europinio dydžio vienetu.

Pavyzdžiui, valdoje deklaruota 5 ha kviečių, 2 ha rugių, 7 ha miežių. Laikomos 5 melžiamos karvės. Paskaičiuosime šios valdos bendrąjį standartinį gamybinį pelną, remdamiesi nustatytais žemės ūkio produkcijos rūšių standartiniais gamybiniais pelnais. 5 ha kviečių dauginame iš 939 Lt. Turime 4695 Lt. 2 ha rugių dauginame iš 552 Lt. Turime 1104 Lt. 7 ha miežių padauginame iš 739 Lt. Turime 5173 Lt. Ūkininkas dar turi 5 melžiamas karves, kurioms irgi paskaičiuojame standartinį gamybinį pelną. 5 dauginame 1506 Lt. Gauname 7530 Lt. Susumuojame šios valdos standartinius pelnus ir gauname bendrąjį standartinį gamybinį pelną – 18502 Lt. Jį padaliję iš vieno Europinio dydžio vieneto – 1200 eurų arba 4143,36 Lt, – gauname 4,47. Taigi šios valdos ekonominis dydis, išreikštas Europinio dydžio vienetais, yra 4,47.

Šie skaičiavimai atliekami, remiantis valdų duomenimis. Todėl svarbu kad jie būtų tikslūs. Patikslinti šiuos duomenis valdų savininkai gali VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre arba kreipdamiesi į savo seniūnijose dirbančius specialistus, kurie tvarko valdų registrą.

 
30
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kaimo naujienos

Dėl Rusijos embargo slovėnų verslininkai obuolius atiduoda labdarai

2014 spalio mėn. 31 d. 12:36
Dėl Rusijos embargo slovėnų verslininkai obuolius atiduoda labdarai
AOP nuotr.
Slovėnijos žemės ūkio ministro teigimu, nuo Rusijos embargo labiausiai nukentėjo verslininkai, kurie augina ir į Rusiją eksportuoja obuolius, praneša LRT radijas, apžvelgdamas Slovėnijos verslo naujienas. Verslininkai iš rinkos turės pašalinti apie 4,5 tūkst. tonų obuolių, tad vyriausybė stengiasi tam tikromis reformomis jiems padėti.

Modernizuojantiems smulkiuosius ūkius artėja atsiskaitymo metas

2014 spalio mėn. 31 d. 12:08
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonėje „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ dalyvaujantiems paramos gavėjams, pateikusiems paraiškas 2010 ir 2012 m., artėja atsiskaitymo laikas. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistai primena, į ką dėmesį turėtų atkreipti šios KPP priemonės dalyviai, 2015 m. teiksiantys mokėjimo prašymus.

Paspirtis išskirtinės kokybės produktų gamintojams

2014 spalio mėn. 31 d. 12:02
Paspirtis išskirtinės kokybės produktų gamintojams
G. Daugirdaitės nuotr.
Gaminantys arba auginantys išskirtinės kokybės produktus iki pat šių metų pabaigos gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Lėšos pagal šią priemonę skirtos padengti išlaidoms, susijusioms su kokybiškų žemės ūkio produktų sertifikavimu ir apipavidalinimu.

Ukrainiečiai mokėsi gaminti lietuviškus sūrius (3)

2014 spalio mėn. 30 d. 00:02
Mokymai Sūrininkų namuose Dargužiuose
Autoriaus nuotr.
Prieš dešimtmetį Dargužiuose (Valkininkų sen., Varėnos r.) Valdas ir Rasa Kavaliauskai pradėjo auginti ožkas ir iš jų pieno gaminti sūrius, ilgainiui įkūrė „Sūrininkų namus“. Dabar jie jau moko ir kitus.

Galvijų augintojai rado kelią į naudą (6)

2014 spalio mėn. 27 d. 20:24
Galvijų augintojai rado kelią į naudą
AOP nuotr.
Lazdijų rajone užauginti mėsiniai galvijai keliauja į Lenkiją. Į kooperatyvą susibūrę ūkininkai rado būdą kaimyninės šalies rinkai pasiūlyti didesnius mėsos kiekius ir už kilogramą gyvo svorio gauna bent litu daugiau nei moka Lietuvos perdirbėjai.