Kas tai – Europinio dydžio vienetas?

 (30)
Daugelis žemdirbių, žinodami, kad jų valdos įvertinamos Europinio dydžio vienetais, nori sužinoti, kaip tai daroma. Valdos ekonominio dydžio skaičiavimai atliekami remiantis Europos komisijos sprendimais, nustatančiais bendrijos žemės ūkio valdų tipologiją. 2007 metų lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto Europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodika. Šiuo metu Europinio dydžio vienetas – 1200 eurų arba 4143,36 Lt.
Laukai
© K.Šatūno nuotr.

Atskiros valdos ekonominis dydis, išreikštas Europinio dydžio vienetais, apskaičiuojamas remiantis valdų duomenimis apie deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir laikomus gyvulius. Šie duomenys gaunami iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro valdomų registrų. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atsakingas už valdos ekonominio dydžio, išreikšto Europinio dydžio vienetais, nustatymą ir pateikimą savivaldybėms. Valdų ekonominio dydžio nustatymo metodikos pirmame priede pateikti atskirų augalininkystės kultūrų ir gyvulių standartinis gamybinis pelnas. Standartinis gamybinis pelnas – tai skirtumas tarp produkcijos vertės, gautos per metus iš vieno pasėlių hektaro ar gyvulio (čia pridedamos tiesioginės ir kompensacinės išmokos mažiau palankioms vietovėms) ir produkcijai pagaminti reikalingų, tiesiogiai su gamyba susijusių išlaidų. Tai pirktos ir ūkyje sukauptos sėklos, sodinukai, trąšos, pašarai, augalų apsaugos priemonės, vaistai, veterinarijos paslaugos, gyvulių sėklinimo ir kitos išlaidos.

Žemės ūkio valdos bendrasis standartinis gamybinis pelnas apskaičiuojamas dauginant atitinkamos augalininkystės kultūros ar gyvulio nustatytą standartinį gamybinį pelną iš auginamų augalų pasėlių plotų ir kiekvienos rūšies gyvūnų skaičiaus. Viską susumavus gaunamas valdos bendrasis standartinis gamybinis pelnas, išreikštas litais. Šį pelną padaliję iš 1200 eurų arba 4143,36 Lt gausime koeficientą, kuris ir parodo valdos ekonominį dydį, išreikštą Europinio dydžio vienetu.

Pavyzdžiui, valdoje deklaruota 5 ha kviečių, 2 ha rugių, 7 ha miežių. Laikomos 5 melžiamos karvės. Paskaičiuosime šios valdos bendrąjį standartinį gamybinį pelną, remdamiesi nustatytais žemės ūkio produkcijos rūšių standartiniais gamybiniais pelnais. 5 ha kviečių dauginame iš 939 Lt. Turime 4695 Lt. 2 ha rugių dauginame iš 552 Lt. Turime 1104 Lt. 7 ha miežių padauginame iš 739 Lt. Turime 5173 Lt. Ūkininkas dar turi 5 melžiamas karves, kurioms irgi paskaičiuojame standartinį gamybinį pelną. 5 dauginame 1506 Lt. Gauname 7530 Lt. Susumuojame šios valdos standartinius pelnus ir gauname bendrąjį standartinį gamybinį pelną – 18502 Lt. Jį padaliję iš vieno Europinio dydžio vieneto – 1200 eurų arba 4143,36 Lt, – gauname 4,47. Taigi šios valdos ekonominis dydis, išreikštas Europinio dydžio vienetais, yra 4,47.

Šie skaičiavimai atliekami, remiantis valdų duomenimis. Todėl svarbu kad jie būtų tikslūs. Patikslinti šiuos duomenis valdų savininkai gali VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre arba kreipdamiesi į savo seniūnijose dirbančius specialistus, kurie tvarko valdų registrą.

Registruoti (0) Anonimiški (30)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Lietuvos žemės ūkio konsultantų patirtis pravers afrikiečiams (7)

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje (LŽŪKT) praktiką atliekantis Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) studentas iš Nigerijos Nosiru Abiodun Issa tiki, kad čia įgyta patirtis gerokai prisidės prie jo planuojamos gyvenimo misijos – skatinti viso Afrikos kontinento žemės ūkio pažangą.

Kailinių žvėrelių augintojų verslas iš arti: perka ir „Burberry“, ir „Dior“ (190)

Prabangūs „Burberry“, „Dior“, Karlo Lagerfeldo aksesuarai su kailiu itin mėgstami visame pasaulyje. Labai didelė tikimybė, kad prestižinių prekės ženklų produktus puošia ne kur kitur, o Lietuvoje išaugintų gyvūnų kailiai. Mažai kam žinoma detalė – Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europoje pagal auginamus kailinius gyvūnus, kurių didžiąją dalį sudaro audinės.

Lietuviškų braškių kaina privers žagtelėti (286)

Braškės užkariauja ne tik didžiuosius prekybos centrus, bet ir Šiaulių miesto turgavietes. Kadangi lietuviškų braškių sezonas dar ne visur neprasidėjo, viešose prekybos vietose dažniau karaliauja atvežtinės braškės.

ES parama – daugiausiai atrankos balų surinkusiems jauniesiems ūkininkams (4)

Pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, siekia itin daug pareiškėjų. Paramos lėšų neužtenka visiems, norintiems gauti paramą, todėl administracinio tikrinimo metu pagal surinktus atrankos balus buvo sudaryta projektų pirmumo eilė. Paaiškėjo, kad bus vertinamos 345 paraiškos, surinkusios daugiausiai atrankos balų.

Sunkus, bet įdomus verslas (54)

Kai žmogui atsibosta viršininkai „ant galvos“, norisi būti nepriklausomam, jis kuria savo verslą. Taip pasielgė ir statybininko profesiją turintis Audrius Barzda. Daugiau kaip prieš dvejus metus jis ėmėsi Lietuvoje jau nenaujo afrikinių sraigių auginimo verslo. Iš kitų pasakojimų atrodęs gana lengvas ir pelningas darbas tikrovėje pasirodė esąs nei toks lengvas, nei pelningas. Bet įdomus.