Pavasarį paaiškėja visų bitininkavimo metų rezultatai – kaip išgyveno bičių šeimos. Sprendžiant iš pokalbių su bičiuliais, padėtis nedžiugina. Kiek Lietuvoje žuvo bičių šeimų, nežinoma, tačiau yra bitynų, kuriuose nuostoliai siekia net iki 80–90 proc.
© A.Didžgalvio nuotr.

Galbūt tai naujos virusinės ligos?

Žinome, kad kitose Europos šalyse – Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje – dėl neaiškios priežasties žūsta net iki 80 proc. bičių šeimų. Mokslininkai intensyviai dirba šioje srityje. Didžiosios Britanijos vyriausybė, įvertindama iškilusią grėsmę ne tik bitininkystei, bet ir visai augalijai, mokslinius tyrimus solidžiai finansuoja. Tik nustačius masinio bičių šeimų žuvimo priežastį, pavyks numatyti profilaktikos priemones ir galimus gydymo būdus.

Negalime atmesti prielaidos, kad dalis bičių šeimų Lietuvoje išmirė paveiktos naujų virusinių ligų. Su įtartinu atveju teko susidurti ir man pačiam. Pritaikius gydymo priemonių kompleksą, liga atsitraukė. Tačiau tikroji bičių liga taip ir liko nediagnozuota. Tyrimai atliekami Čekijoje, tačiau dėl brangumo tenykštės laboratorijos paslaugomis pasinaudota nebuvo.

Lietuvoje iki šiol nėra nė vieno specialisto, kuris profesionaliai gilintųsi į naująsias virusines ligas. Nėra net nuolatinio ryšio su šalių kaimynių, pavyzdžiui, Lenkijos, mokslininkais, turinčiais jau nemenką įdirbį.

Laikas pradėti dirbti

Atėjo metas atsibusti ir Lietuvai. Jau kovą Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje susirinks rajonų veterinarai epizootologai, bitininkystės mokslo atstovai. Tai bus pirmas žingsnis kovojant su naująja grėsme. Numatant veiksmus, neabejoju, bus pasinaudota užsienio šalių patirtimi.
Manau, kad tam tikrus parengiamuosius tyrimus galėtų atlikti ir bitininkai. Lietuvoje netrūksta bičiulių, kurie mielai prisidėtų prie veiklos išmėgindami įvairius gydymo būdus. Žinoma, savanoriams mokslininkų talkininkams reikia vadovauti, numatyti tyrimų metodiką.

Pavyzdžiui, labai reikėtų ištirti česnakų poveikį. Kad jie veiksmingi, seniai žinoma. Tačiau trūksta duomenų, kokios iš tiesų dozės reikalingos, kokiu periodiškumu juos reikėtų naudoti. Yra daug medicininių biologinių preparatų, kuriuos pravartu išmėginti gydant bites.

Chemija – vakarykštė diena

Mano nuomone, bitininkams reikia atsisakyti chemijos. Apie tai daug rašoma ir užsienio bitininkų spaudoje. Ypač daug cheminių medžiagų naudojama gydant varozę. Cheminiai vaistai nualina bičių imuninę sistemą, todėl jos žūsta.

Bičių atsparumas ligoms ir kenkėjams – nepelnytai apleista sritis. Iš tiesų kiekvienas bitininkas turėtų skirti deramą dėmesį bičių imunitetui – tiek pavasarį, tiek rudenį. Atsparumui itin daug reikšmės turi baltymai.

Kaip tik dėl baltymų trūkumo kai kurios bičių šeimos pavasarį vystosi labai lėtai, kitos rudenį tarsi dėl neaiškios priežasties žūsta. Stiprių šeimų motinos deda daug kiaušinėlių, ypač pirmus, antrus metus. Susidaro daug perų, kuriems maitinti reikia baltymų. Pirmajai bičių kartai jų gali pakakti, o vėlesnėms jau ima stigti. Liepą išsiritusios bitės turi peržiemoti, dėl baltymų trūkumo jos gyvena daug trumpiau, pavasario nesulaukia. Apie dešimtmetį stebiu du pavyzdinius bitynus, kuriuose nėra nei nozemozės, nei kalkinių perų, nei juo labiau puvinių.

Priežastis aiški – abiejuose bitynuose nuo pavasario iki rudens bitės gauna visko, ko reikia: nektaro ir, svarbiausia, baltymų – žiedadulkių.

Turėtume atrinkti tokias bičių šeimas, kurios aktyviai neša žiedadulkes. Tai svarbi bičių veislininkystės užduotis, deja, iki šiol nesulaukianti jokio dėmesio.

Savo laiku teko talkinti Kaišiadorių rajono „Paparčio“ kolūkio bitynui. Jam parinkau labai gerą vietą, būdavo geras medaus derlius. Iš 100 bičių šeimų atrinkau dvi keturias, ir jos prinešdavo tiek žiedadulkių, kad nebūdavo kur pilti nektaro. Tokius avilius reikėtų pažymėti vėliavėle, dauginti motinėles. Veisliniams bitynams pradėjus dirbti šia kryptimi, turėtume pakankamai kokybiškų bičių.

Kai trūksta žiedadulkių, praverčia pienas

Žiedadulkės yra biologinis bičių maistas, turintis visų reikalingų medžiagų. Tačiau kai gamtoje nėra natūralaus baltymų šaltinio, tiek bitininkai mėgėjai, tiek ir profesionalai bičių imunitetą galėtų stiprinti liesu pienu. Baltymų šaltinis gali būti ir mielės ar kiaušiniai, tačiau praktiškai įsitikinau, kad geriausia bitėms duoti pieno mišinio.

10–20 proc. pieno mišinys paruošiamas iš 800 g vandens, pusės stiklinės ar stiklinės šviežio nugriebto pieno ir 1 kg cukraus.

Vietovėse, kuriose pastebimas žiedadulkių trūkumas, pieno tirpalo patariama bitėms duoti rudenį, išsukus medų (kad perai gautų pakankamai baltymų). Kas antrą dieną į penėtuves pravartu įpilti po 0,5 l mišinio. Svarbu duoti po truputį, kad bitės viską suvalgytų, nepradėtų kaupti žiemai. Šeimai galima sumaitinti iš viso apie 2 l pieno tirpalo.

Toks baltyminis maistas gali praversti ir pavasarį. Tai žadinamasis maitinimas: suaktyvinama bičių organizmo veikla, pagerinama medžiagų apykaita, užtikrinama perų sveikata. Jeigu gamtoje yra žiedadulkių, pieno mišinio bitėms duoti nereikia.

Kai kada gali prireikti bitėms duoti pieno ir vasarą. Mat pienas yra veiksmingas priešnuodis. Bitėms apsinuodijus pesticidais, mišinys paruošiamas lygiai kaip žadinamajam maitinimui, duodama tokiomis pat porcijomis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Per savaitę – keturi nauji afrikinio kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose (17)

Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro ( AKM ) židiniai...

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (23)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Per savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas dešimtims šernų (32)

Rugpjūčio 4-11 dienomis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43...

Senoje kolūkio kontoroje – naujas jaunojo ūkininko gyvenimas (147)

Nebent tik sovietinės „egzotikos“ šiandien pasiilgę sodiečiai galėtų pavydėti jaunajam...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (75)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (93)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (12)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (62)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (142)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (109)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1172)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (65)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Siekiama patikslinti Tarybų Sąjungos Lietuvai padarytą žalą (138)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras neranda mokslininko, kuris už vidutinį centro...

Priežastys, kodėl apsilankius tualete vargina nemalonūs pojūčiai (2)

Deginimo pojūtis šlapinimosi metu yra vienas nemaloniausių dalykų. Štai kodėl svetainė...