Komplekso vadovė neigia žinias apie galimą kiaulių marą, tuo metu Veterinarijos tarnybos specialistai sako, kad fermos veikla laikinai apribota, o jei virusas pasitvirtins, kiaulės bus sunaikintos.
Jei pasitvirtins, jog į fermą pateko virusas, tai bus antras didelis nuo šios ligos nukentėjęs ūkis per pastaruosius pusketvirtų metų, kai Lietuvoje išplito afrikinis kiaulių maras, – 2014 metais Danijos kapitalo „Idavang“ komplekse Ignalinos rajone liga sunaikino 19 tūkst. kiaulių.
„Aš esu gavęs žinutę prieš porą valandų, kad tai vyksta „Beržų komplekse“. Kol kas dar nėra oficialaus patvirtinimo (dėl kiaulių maro – BNS). Ten yra 25 tūkst. kiaulių“, – BNS trečiadienį po vidurdienio teigė B. Markauskas.
Jis daugiau informacijos kol kas pateikti negalėjo.
Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas BNS sakė, jog didžiausioje iš 4-ių komplekso fermų, kurioje laikoma apie 25 tūkst. kiaulių, jau nugaišo viena kiaulė ir keturi paršeliai.
„Turime atsakymą iš laboratorijos, kad krito viena kiaulė ir keturi paršeliai. Bandome toliau aiškinti situaciją, darysime papildomus tyrimus. Fermai yra taikomi apribojimai. Jie taikomi ir kitoms trims kompleksui priklausančioms fermoms, kurios yra šiek tiek nutolusios viena nuo kitos“, – BNS sakė V. Paulauskas.
Anot jo, jei kiaulių maras būtų nustatytas tik vienoje iš keturių fermų, būtų sunaikintos tik joje esančios kiaulės.
Tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis BNS sakė, kad šiuo metu tarnybos specialistai vyksta į kompleksą atlikti tyrimų. Preliminarūs mėginių tyrimų rezultatai turėtų būti gauti trečiadienį pavakare.
„Dabar vykstame į vietą įvertinti situacijos. Paimsime kiaulių kraujo mėginius, kad įsitikintume, ar afrikinis kiaulių maras yra, ar ne. Pas mus yra tokia sistema – jeigu gaišta kiaulės, tai mėginiai yra siunčiami į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ligos patvirtinimui ar paneigimui.
Kadangi tokia praktika galioja nuo pat maro pradžios, tai kiekvienas kompleksas yra po padidinamuoju stiklu ir visą laiką reaguojame, jei gaišta didesnis kiekis kiaulių. Šiuo atveju buvo atvežti kiaulių, kurios atsivedusios paršelius, ir kelių paršelių mėginiai. Yra įtarimas, kurį mes turime patikrinti. Dabar bus detalesni tyrimai vietoje“, – kalbėjo M. Masiulis.
Jo teigimu, „Beržų komplekse“, kuriame iš viso auginama 37,5 tūkst. kiaulių, laikinai bus įvesti apribojimai, kad būtų sumažinta ligos plitimo rizika.
„Žinoma, ūkiui bus uždėti apribojimai, kad ligos neplatinti, jei ji yra. Bus sustabdytas kiaulių judėjimas, bet koks žmonių ir transporto judėjimas tol, kol neįsitikinsime, kad liga tikrai egzistuoja. Jeigu tai bus patvirtinta, tai pradėsime normalias procedūras – kiaulių naikinimą. Jeigu nepasitvirtins, tai bus vienas iš daugelio šiais metais įtariamų ūkių, nes įtarimų šį mėnesį turime daug ir kai kurie mažuose ūkiuose pasitvirtina“, – sakė M. Masiulis.
Jis pridūrė, kad kiaulių maro protrūkis yra susijęs su sezoniškumu.
„Iš tikrųjų, turėdami karčią patirtį nuo 2014 metų, galime sakyti, kad daugiausiai afrikinio kiaulių maro protrūkių kiaulių laikymo vietose nustatoma liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Stebime labai aiškų sezoniškumą“, – kalbėjo M. Masiulis.
„Beržų komplekso“ vadovė Virginija Gudauskienė BNS tikino, kad komplekse nieko neįvyko – kiaulių maro esą nėra. Be to, pasak jos, nepaimti ir jokie mėginiai.
„Aš nežinau tokios informacijos (dėl kiaulių maro – BNS). Neturime mes tokių dokumentų patvirtinančių“, – paklausta, ar komplekse yra įtariamas kiaulių maras ir paimti kiaulių mėginiai, BNS sakė V. Gudauskienė.
Vėliau su ja BNS nepavyko susisiekti.
„Beržų kompleksas“ nuo kiaulėms mirtino viruso jau nukentėjo 2011 metų vasarą.
Registrų centrui pateiktoje įmonės 2016 metų ataskaitoje nurodoma, kad ji gavo 7,374 mln. eurų pajamų – 4,7 proc. daugiau nei 2015 metais (7,044 mln. eurų), jos grynasis pelnas siekė 347 tūkst. eurų (380,4 tūkst. eurų grynųjų nuostolių).
„Beržų kompleksą“ valdo 42 fiziniai asmenys – Lietuvos, Ukrainos ir Armėnijos gyventojai, o didžiausius akcijų paketus – po 19,6 proc. – turi Ukrainoje gyvenantys Radyslavas Tkačenka ir Andranikas Kazarjanas bei Andranikas Manukjanas iš Armėnijos. Dar 19,4 proc. turi Lentvaryje gyvenantis Artūras Danilovas.
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
2014 metų vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvą suskirstė į rizikos zonas ir taip sugriežtino kiaulienos gamybą ir prekybą.