Avys, alpakos, kaimo turizmas
Arūnas kuriasi mamos tėviškėje. Čia ūkininkauja dar tik porą metų – sėja linus, kviečius, augina avis, yra įsigijęs ir alpakų. Veiklus 31 m. vyriškis turi ir savo įmonę, prekiaujančią žemės ūkio technika, tačiau pagrindinius planus paskutiniu metu jis sieja su ūkininkavimu ir šio gražaus gamtos kampelio pritaikymu kaimo turizmui.
A. Kemfertas prasitaria, kad ant aukščiausiojo savo ūkio kalno ateityje ketina įrengti slidinėjimo trasas, ne prastesnes nei už 20 km esančias Lenkijoje, Šelmente. Jis svajoja ir apie jaukų šeimų poilsį tikrame kaime, gražioje gamtoje, tad ketina pastatyti keturis poilsio namelius prie ežero, kuris atsiras sujungus tris tvenkinius. Tam reikiami leidimai jau gauti. Taip pat bus įrengti maršrutai jodinėti žirgais, o ekstremalaus laisvalaikio mėgėjams – keturračių trasos. Šiuo metu Arūno žinioje – 20 ha nuosavos žemės, o netolimoje ateityje jis planuoja turėti apie 40 ha. Vyriškis teigia, kad tiek pakaks visiems planams įgyvendinti.
„Užteks žemės tiek, kiek yra aplinkui, nes jei reikėtų labai toli važiuoti, būtų papildomi kaštai. Auginu avis ir manau, jog ganyklos turi būti netoli. Kodėl ėmiausi avininkystės? Dėl specifinės mano ūkio vietovės, mat čia javai neauga, žemė rūgšti – smėlis, žvyras, tad gali auginti mėsinius galvijus arba avis. Mėsiniai galvijai labai brangūs, o avis įveisti pigiau, greičiau atsiperka. Šiuo metu turiu 10 Romanovo veislės ėriavedžių avių, o pavasarį jų turėsiu jau 30. Vokietijoje esu užsakęs dar 20 Romanovo ir 10 berišon diušer veislinių avių. Planuoju iš viso laikyti 100 berišon diušer ir 50 Romanovo veislių ėriavedžių. Berišon diušer veislės avinai užauga iki 100-120 kg, ėriavedės avys sveria apie 70-85 kg. Vilnos šios avys užsiaugina 4-5,5 kg, o skerdienos išeiga – 50-53 proc. Romanovo veislės avinai užauga iki 65-80 kg, ėriavedės iki 45-55 kg, 8-9 mėn. avinukai – iki 35-40 kg. Skerdienos išeiga apie 42-45 proc.
Ant sodybos kalnelio dėl grožio ketinu paleisti dar ir lietuviškų škudžių veislės avių. Jos labai nereiklios ir itin gerai nuėda žolę bei menkavertę augmeniją, be to, ypatingos tuo, kad avinų labai gražūs dideli ragai. Šios veislės avių Lietuvoje nėra daug.
Šiuo metu vykdomi genofondo tyrimai, kad šios avys būtų pripažintos lietuviškomis, nors Europoje jos žinomos būtent kaip mūsų krašto avys. Deja, Lietuvoje vis dar nelabai yra kur avių vilną ir kailius dėti. Tikiuosi Graužinių kaime įkurti avininkystės ūkį, kur ne tik avis auginsime, bet ir vilną kirpsime, ją karšime, siūlus vysime, kailius dirsime, turėsime avių skerdyklą, mėsyte prekiausime. Tačiau tam reikia didelių investicijų. Vien tik namudinė vilnos karšimo mašina kainuoja per 100 tūkst. Lt be PVM, o juk reikia dar ir vilnos skalbimo bei kitos įrangos. Iki siūlo suverpimo – ilgas ir brangus kelias. Kitais metais kaip jaunasis ūkininkas pretenduoju gauti paramą ūkiui įsikurti, bus galima pradėti investicijas į šį verslą“, - svarsto Arūnas.
Pasiteiravus, ar alpakas įsigijo taip pat tikėdamasis iš jų vilnos prisikaršti, Arūnas tikina, kad jas pirko ne dėl vilnos, o dėl grožio, nes tai labai mieli ir jaukūs gyvūnai. Anot jo, kokybišką alpakų vilną gauti, ją tinkamai paruošti labai brangu. Tokios vilnos kilogramas kainuoja apie 1200 Lt, o vienas veislinis gyvulėlis - apie 5-8 tūkst. eurų. Lietuvoje alpakų kol kas nedaug, o jas auginančiųjų vilnai tėra vienas kitas.
Pasak Arūno, aplinka, kurioje yra jo ūkis, – labai švari, aplink maždaug 10 km spinduliu niekas nenaudoja jokios chemijos. Čia skraido gervės, pavasarį pražysta daugybė žibuoklių, pilna įvairiausių laukinių gyvūnų. Yra ir vilkų, tad buvo smalsu paklausti, kaip nuo jų ūkininkas ketina savo aveles apsaugoti.
„Esu medžiotojas ir pastebėjau, kad po apylinkes šiuo metu šeimininkauja aštuonių vilkų gauja. Čia pat yra Lenkija, manau, jie atsliūkina iš anapus „rubežiaus“. Pilkiai šiapus jau papjovė nemažai veršių. Rudenį vilkiukai mokosi medžioti. Nieko kito nelieka, kaip nakčiai avis suginti ir uždaryti. Dieną jie nepuola. Vilkai dažniausiai medžioja ūkanotą rytą ar naktį. Žinoma, vedžioti galvijus į tvartą papildomas rūpestis, bet tik taip gali apsisaugoti nuo šių plėšrūnų. Jų juk visų neiššaudysi“, - dalijosi patirtimi A. Kemfertas.
Ant kalvų žydi linai ir čiobreliai
„Čia, ant smėlio ir žvyro kalvų, kur niekas kitas neauga, vasarą pasklinda čiobreliai. Juos renkame, džioviname. Tačiau tai nėra verslas, gal tik papildomas užsiėmimas, pasižoliavimas. Galvojau kultūrinius čiobrelius sėti, bet tokių sėkla dažniausiai modifikuota, tad nesinori į gamtą įvelti painiavos. Te natūraliai auga. O linus sėju dėl sėmenų. Mėlynažiedžių linų auginu apie pusantro hektaro. Sėmenis vežu į Šakius, kur iš jų išspaudžia aliejų. Bėda ta, kad ten su mažais kiekiais niekas nesiterlioja, tad parsivežęs kokius 50 l turiu greitai aliejų išparduoti, kitaip jis apkars. Planuoju ateityje pats įsigyti įrangą ir vietoje aliejų spausti. Tuomet galėčiau orientuotis į pirkėjų poreikius ir jo pagaminti tik tiek, kiek tuo metu reikia, juk sėmenų aliejus skaniausias ir geriausias, kol šviežias. Esu nusižiūrėjęs aliejaus spaudimo agregatus. Pirksiu tikriausiai naudotus iš Lenkijos ir gaminsiu karšto spaudimo sėmenų aliejų. Visa tai perspektyvoje, nes kol kas mano aruodai pas draugus, bet netrukus bus savi“, - tikino idėjų gausa stebinantis jaunas žmogus.
Arūnas labai konkrečiai žino, kas ir kur po kelių metų bus pasėta, užtikrintai vardija, kas bus nuveikta. Rodydamas į laukus dėsto: čia sėsiu linus, ten, kiek tolėliau, jau pasėti kviečiai, o ateityje štai ten plėsiu ganyklų plotus. Ketverius metus pabus pieva ir paskui tuose plotuose vėl sėsiu linus. Linai kas penkeri metai sugrįžta į tą pačią vietą. Kitąmet jie žydės prie pat sodybos įdirbtame plote. Techniką kol kas tenka samdyti, mat teturiu traktoriuką T-25. Dar tik antri metai čia ūkininkauju ir bandau prikelti šią žemelę. Anksčiau čia tebuvo prastokos pievos ir krūmynai. Jūs mane aplankėte pačioje ūkio kūrimosi pradžioje. Man šiuo metu 31 m., dar iki 40 m. būsiu jaunasis ūkininkas, tad ketinu pasinaudoti prioritetine parama gyvulininkystės sektoriaus plėtrai. Man kol kas gerai, nesiskundžiu - sviestui ant duonos užtenka. Negaliu girtis turtais, bet gyventi kaime tikrai galima. Minčių turiu daug, entuziazmo užtenka, tad laukia daug įdomių darbų, - tikino ūkininkas ir drąsiai pakvietė apsilankyti čia netolimoje ateityje, kai jau bus matyti, kokius planus pavyko realizuoti.
