Lietuviškos bulvės per metus atpigo 22-27 proc., morkos - 23 proc., kopūstai – 29 proc., svogūnai – 33-36 proc., tai rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.
„Lietuvos daržovių augintojai jau ganėtinai smarkiai ėmė jausti Rusijos atsisakymą pirkti mūsų produkciją, dėl to bulvių, svogūnų kainos krito labai stipriai. Kitų daržovių, pavyzdžiui, pomidorų, kainos Lietuvoje krenta dėl to, kad jos mažėja Europoje – šiuo metu pas mus vietinių pomidorų beveik nėra“, - komentavo daržovių realizacijos bendrovės "Domeina" generalinis direktorius Donatas Montvila.
Pasak jo, dabar bulvių kaina yra kritusi iki seniai regėtų žemumų, o prekybininkai norėtų bulves pirkti po 0,07 euro (apie 0,24 lito). Ši kaina daugeliui ūkininkų jau yra mažiau nei savikaina.
DELFI anksčiau skelbė, kad daržovių kainoms kritus mažiau savikainos, yra buvę atvejų, kai derlius užariamas ir paliekamas laukuose - jo neapsimoka nurinkti.
„Sudėtingesnės situacijos nebeprisimename, nes ūkininkas turi bulves nukasti, jas susidėti į sandėlį išrūšiuoti ir atvežti į prekybos centrą, - dėsto D. Montvila. - Visos vietinės atviro lauko daržovės labai pinga. Tai, kad kaina krinta, nėra blogai. Blogai, kai ji priartėja prie savikainos ar yra už ją dar mažesnė – tada jau yra problema.“
Specialistas skaičiuoja, kad jeigu embargas tęsis, sudėtinga situacija ūkininkų laukia ir artimiausiais mėnesiais, ypač tų, kurie neturi kokybiškų sandėlių.
Tai patvirtina Šakių rajone 262 ha bulves ir daržoves auginantis Martynas Laukaitis.
„Kainos krito dėl kelių priežasčių, pirma, Lietuvoje ir Europoje buvo geras daržovių derlius, antra, problemos su Rusija užkirto kelią eksportui, - vardijo jis. - Manau, augintojams reikia investuoti į gerus, talpius sandėlius, kad jie pajėgtų produkciją išlaikyti iki pavasario, o ne rudenį ją parduoti mažomis kainomis. Daugeliu atveju laikymas iki pavasario pasiteisina.“
Pasak jo, paprastai pavasarį daržovių kainos kiek padidėja, nes sumažėja kokybiškos produkcijos kiekiai sandėliuose.
Viltis - Baltarusija
Kai kurių augintojų nuotaikos taisosi – dalį daržovių perka Baltarusija, o tai padeda derėtis dėl geresnių kainų.
„Daugiau daržovių pajudėjo į Baltarusijos pusę ir kaina pradėjo taisytis, nes jau kurį laiką dirbome mažesnėmis kainomis nei savikaina. Dabar į Baltarusiją važiuoja kopūstai ir kitos daržovės“, - pasakojo Kėdainių rajone 245 ha bulvių ir daržovių auginantis Vidmantas Girdzijauskas.
Tiesa, jis sako, kad ūkininkų padėtis laukiant naujojo derliaus nelengvėja – lieka neaišku, ko ir kiek auginti.
„Kol padėtis nepasitaisys, reikės daryti sprendimus savo kieme ir mažinti plotus. Ar verta dirbti dėl to, kad dirbtum? Reikia kažkiek ir uždirbti, žmones išlaikyti, mokesčius susimokėti - į minusą ilgai nedirbsi“, - atvirauja pašnekovas.
Ūkininkas sako, kad šių metų pradžioje jau atidarė naują perdirbimo cechą: jame raugiami kopūstai ir agurkai. Šio projekto jis ėmėsi itin aktyviai, Rusijai paskelbus sankcijas produkcijai iš Europos Sąjungos.
„Galvojome, ką daryti, nes žmonės pas mus jau dirba eilę metų – jų gi neatleisi. Žinojome iš patirties, kad paprastai perviršis vis tiek bus parduotas ir bus išvežtas. Šiuo metu to padaryti nepavyksta, tad paleidome papildomą cechą, kad būtų galima išlaikyti žmones“, - kalbėjo V. Girdzijauskas.
Tačiau jis sako, kad sukurti kitokių darbo vietų savo darbuotojams buvo labai nelengva.
„Tam, kad ką nors padarytum, reikia didžiulių investicijų, nėra labai paprasta per vieną sezoną įvykdyti visus sanitarinius reikalavimus ir paleisti linijas. Galutinę produkciją realizuosime Lietuvoje, tikimės, kad jos bus galima rasti lietuviškuose prekybos centruose“, - sakė V. Girdzijauskas.
M. Laukaitis, auginantis bulves, burokėlius, moliūgus ir cukinijas sako, kad, kai kurias daržoves perdirbti sudėtingiau. Pavyzdžiui, norint gaminti šaldytas bulvytes reikėtų itin daug investicijų.
„Teoriškai tai įmanoma, bet praktiškai geriau investuoti į kokybiškus sandėlius“, - mano jis.
Lietuvoje didžiausia auginamų daržovių dalis yra bulvės. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos duomenimis, jų 2014 m. augintojai pasėlių deklaracijose deklaravo beveik 16 tūkst. ha, o iš tokio ploto galima tikėtis apie 480 tūkst. t bulvių. Kitų daržovių ūkininkai deklaravo kiek daugiau nei 4,2 tūkst. ha. Iš jų didžiausius plotus užima morkos, po to - burokėliai, kopūstai, svogūnai.
