Nėra nė vieno ūkininko, kuriam būtų nukentėjęs didėlesnis žieminių kviečių ar žieminių rapsų plotas. Tačiau savivaldybėje kasdien registruojama po kelis ūkininkų, kurių pasėlius sunaikino stumbrai, skundus. Šie į Raudonąją knygą įrašyti žvėrys augalininkus varo į neviltį.
Ne visuomet pjauni tai, ką pasėji
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas sakė, kad dažnam žemdirbiui, ypač ūkininkaujančiam seniūnijose arčiau Panevėžio, teks atsėti nedidelius gabalėlius iššalusių ar numirkusių augalų.
Tačiau, palyginti su nuostoliais, kokius augalininkai patyrė prieš keletą metų, tai tiesiog niekai.
Anot V. Ivanausko, tik maža dalis Kėdainių rajono ūkininkų draudžia pasėlius, nes „draudimas gaunasi labai brangus“. Ūkininkų nuomone, drausti nelabai apsimoka: praradus pasėlius, kompensuojama tik dalis nuostolių, tai, ką įdėjai, ir niekas neatsižvelgia į negautą derlių ir kitus dalykus.
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas pats verčiasi ir gyvulininkyste, ir augalininkyste. Pernai rudenį jis sėjo 400 ha žieminių kviečių ir 160 ha žieminių rapsų. Prieš pora savaičių vaizdas dar buvo neaiškus, o dabar ūkininkas jau drąsiai teigia, kad peržiemojo 97–98 proc. pasėlių.
V. Ivanauskas renkasi jau patikrintas ūkyje žiemkentiškomis savybėmis pasižyminčias augalų veisles, tarp jų dominuoja lietuviškos. Tai ir lemia, kad net esant atšiauresnei, besniegei žiemai nepatiriama nuostolių.
Pastarosios žiemos buvo palankios augalininkams
Kad pasėliai peržiemojo gerai ir ūkininkai neturi didelių nusiskundimų, „Rinkos aikštę“ patikino ir rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas.
„Kai iššąla didesni plotai, ūkininkai mums praneša. Šiemet tokių signalų negavome. Žiemkenčiams daugiausia žalos padarė ne žiema, o stumbrai“, – tvirtino A. Žvikas.
Kėdainių rajono savivaldybė sulaukė apie 30 ūkininkų prašymų įvertinti jų laukuose stumbrų padarytą žalą.
„Lankydamiesi ūkiuose matome, kad kviečiai išsilaikė puikiai, o rapsai yra tokia kultūra, kuriai po žiemos atsigauti reikia laiko, tačiau ir jų bendras yra neblogas. Didesnius žiemkenčių plotus kėdainiškiams teko atsėti prieš 3 metus, o pastarosios dvi žiemos ūkininkams buvo palankios“, – sakė Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas.
Daugeliui gamtos bičiulių stumbrai – egzotiniai galiūnai, įrašyti į Raudonąją knygą ir saugomi valstybės.
Tačiau daliai Kėdainių rajono žemdirbių šie žvėrys kelia galvos skausmą.
Neišsikentęs Vilainių seniūnijos ūkininkas Rimantas Žebarauskas prieš pora metų nusprendė pats apsaugoti niokojamus laukus. Jis maždaug pusantro kilometro ilgio tvora apjuosė laukus, kuriuose buvo įnikę lankytis stumbrai. Sprendimas pasiteisino, žvėrys patraukė į kaimynų.
Plinta į kitas seniūnijas
Nuo stumbrų Kėdainių rajono ūkininkai kenčia apie 10 m. Pirmieji su jų daroma žala susidūrė Šventybrasčio, Vilainių, Tiskūnų, Truskavos apylinkių žemdirbiai. Pernai jau sulaukta Lančiūnavos daržininkų skundų.
Per pastaruosius metus Vilainių seniūnijoje gyvenanti banda gerokai padidėjo, dalis – apie 40 žvėrių – atsiskyrė ir, kirtusi Panevėžio–Kėdainių kelią, persikėlė į Pelėdnagių seniūniją.
Kadangi keliauti toliau trukdo „Via Baltica“ ir geležinkelis, stumbrai apsistojo palyginti mažame tokiai bandai plote, o jų daromi nuostoliai – akivaizdūs.
Stumbrai mėgsta ne tik rapsus ir kviečius, bet ir cukrinius runkelius.
Ūkininkų pasėliuose besiganantys stumbrai ne tik nuskabo augalų lapelius. Keliaudami per lauką, jie į dirvą sumindžioja tai, ko nespėjo nuėsti, arba sumanę pailsėti, įguli pasėlius. Kai kurių ūkininkų žieminius pasėlius sunaikino visiškai ir juos teks atsėti.
Žala – ne tik materialinė, bet ir moralinė
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas, ūkininkaujantis Pelėdnagių seniūnijoje, sakė, kad stumbrai visiškai sunaikino pusę (iš 40 ha 22 ha) aplink sodybą esančių žieminių rapsų.
Atsiskyrusi banda praktiškai apsigyveno ir maitinasi J. Talmanto lauke.
„Jis labai drąsūs, kieme buvau palikęs krūvelę burokų, tai stumbrai atėjo ir juos sušlamštė. Šie žvėrys kone naminiai, tačiau, manau, kad valstybė turėtų ieškoti sprendimo būdų šiai problemai spręsti.
Juk stumbrų padarytą žalą Aplinkos ministerija moka iš mokesčių mokėtojų pinigų. Reikėtų pasiklausti mokesčių mokėtojų, ar jie sutinka, kad jie būtų žalos atlygintojais ir kad stumbrai būtų saugomi“, – piktinosi LŪS pirmininkas.
Iniciatyvos ėmęsis J. Talmantas buvo susitikęs su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika.
„Jis tvirtino išsiuntęs raštą Europos Komisijai, tikimasi, kad ši institucija leis senus stumbrus medžioti. Prieš penkerius metus taip pat buvome kreipęsi ir gavę pažadą, kad problema bus sprendžiama, tačiau jokių realių veiksmų taip ir nesulaukėme“, – sakė ūkininkas.
Jo tvirtinimu, stumbrų populiacija sparčiai gausėja, kasmet gimsta apie 40 jauniklių.
Vilčių šio krašto ūkininkams teikia tai, kad Lazdijų rajone ketinama statyti aptvarą ir į jį suginti žvėris. Tačiau Žemaitijoje tokie aptvarai jau įrengti, išnaudotos europinės lėšos, tačiau į juos neperkeltas nė vienas laisvėje gyvenantis stumbras. Telšių miškų urėdijos valdose esančiame „Žvėrinčiuje“ 50 ha aptvarų įrengti ir sukurti reikalingą infrastruktūrą, kad galėtų gyventi apie 15 stumbrų, kainavo apie 960 tūkst. eurų.
„Kitose šalyse stumbrų populiacija yra reguliuojama, juos leidžiama medžioti. Reikėtų ir Lietuvai apsispręsti, nes stumbrai žmonėms jau daro milžiniškus nuostolius, reikėtų juos išbraukti iš Raudonosios knygos“, – LŪS pirmininkas buvo nusiteikęs kategoriškai.
Beje draudikai siūlo tik pasėlių draudimą nuo meteorologinių reiškinių keliamų pavojų (kruša, liūtis, audra, iššalimas ar stichinė sausra) ir neteikia tokios paslaugos kaip pasėlių draudimas nuo žvėrių padarytos žalos.
„Net jei ir būtų, kodėl aš turėčiau draustis, juk privalėčiau susimokėti draudimo išlaidas?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Jis neslėpė pavasarį pasitinkąs prastos nuotaikos: „Nėra malonu matyti, kai gražiai peržiemoję rapsai trypiami žvėrių, ir nieko negali pakeisti. Žala ne tik materialinė, bet ir moralinė.“
Skaičiai kasmet auga
Pernai dėl gyvūnų padarytos žalos atlyginimo į savivaldybę kreipėsi 35 žemės ūkio subjektai ir pateikė 55 prašymus. Pasak A. Žviko, kasmet nuo gyvūnų nukenčia vis didesni plotai. 2015-aisiais pasėliai buvo sugadinti 1 778 ha, pernai – jau 1 807 ha.
„Pernai stumbrai žalos padarė 647 hektaruose, likę plotai nukentėjo nuo kitų medžiojamų gyvūnų. Sunaikintas naudmenų plotas pernai siekė beveik 145 ha, užpernai jis buvo 137 ha. Stumbrų sunaikinti plotai pernai sudarė beveik 56 hektarus“, – teigė A. Žvikas.
Iš viso pernai komisija gyvūnų padarytos žalos žemdirbiams suskaičiavo beveik 115 tūkst. eurų, iš jų stumbrų padaryta žala sudarė 67 tūkst. eurų, 2015 m. – 135 tūkst. eurų, iš stumbrų – daugiau negu 92 tūkst. eurų. Likusios sumos teko medžiojamų žvėrių padarytai žalai.
Grėsmę kelia ne tik ūkininkams
Šie galingi žvėrys ne tik daro žalą ūkininkams, bet ir prisiartinę prie kelių, geležinkelio, kelia grėsmę eismo dalyviams. Kaimyniniame Panevėžio rajone užfiksuota ne vienas atvejis, kai automobiliai susidūrė su šiais gyvūnais.
Dar didesnio pavojaus bomba tiksi šalia „Via Baltica“ magistralės, kur miškelyje ties Vilainiais yra susitelkusi didžiulė stumbrų banda. Niekas nežino, kada šie galingi žvėrys sumanys kirsti judrią magistralę ir kas nutiks, kai jie susidurs su sunkiuoju transportu.
Pirmieji du stumbrai veisimui iš Pamaskvės į Panevėžį buvo atgabenti 1969 m. Jie buvo laikomi nelaisvėje. Tačiau vieną dieną stambūs gyvūnai išgriovė nusidėvėjusius aptvarus ir išsiveržė į mišką. Populiacija pradėjo sparčiai augti, dalis žvėrių persikėlė į Kėdainių rajoną.
Šaudyti stumbrus Lietuvoje draudžia įstatymas. Išimtis buvo padaryta tik 1995 m. Tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas ir mūsų šalyje viešėjęs Lenkijos premjeras Juzefas Oleksis aptvare nušovė du stumbrus patinus.
Teigiama, kad tie stumbrai buvo per rują seniausio ir stipriausio patino nuvaryti nuo patelių, todėl Raudonosios knygos komisija leido juos sumedžioti.
Prieš dešimt metų Kėdainių rajone vykusioje medžioklėje per apsirikimą stumbro patelę yra nušovęs Norvegijos pilietis. Ši medžioklė jam kainavo 7 tūkst. litų.
